Kaip išnyko turtingiausios bronzos amžiaus valstybės?

"Daugiau nei tūkstantį metų prieš tą laikotarpį, kada graikai išrado demokratiją ir romėnai ją pakirto imperializmu, bronzos amžiaus miestų valstybės padėjo pamatus tam, kas dažnai vadinama Vakarų civilizacija.

Nors bronzos amžiaus valdovai kartais ėjo į karą (atsimenate Homerą?), tikrasis jų, kaip ir didžiausių šių dienų miestų, galios šaltinis buvo ekonominė galia, užtikrinta prekybos pagalba.

Graikijos miestas Mikėnai ir Ugaritas buvo dvi labiausiai klestinčios  tarptautinės prekybos ekonomikos karalystės, išaugusios prie pakrančių prekybos kelių, jungiančių šių dienų Graikiją, Turkiją, Siriją, Libaną ir Egiptą.

Tačiau bronzos amžius taip pat buvo kraštutinės nelygybės laikas. Miestus valdė turtingi miestų aristokratai, kurie kontroliavo prekybą, rėmėsi įvairiomis prievartos rūšimis ir užkraudavo didelę mokesčių naštą savo klientų valstybėms ir žemės ūkio kaimams. Kai laikai sunkėjo, Ugarito ir Mikėnų gyventojai minėtą spaudimą stipriai pajusdavo.

Istorikai ir archeologai nežino visų šių miestų griūties priežasčių. Tačiau yra įrodymų, kad abu sudegė iki žemės 1100-aisiais metais prieš Kristų, o jų prabangūs rūmai sugriuvo ir buvo apleisti. Yra ir žemės drebėjimų požymių. Šimtmečius po šių įvykių beveik nėra jokių rašytinių įrašų. Tarsi raštingumas ir kultūra išgaravo kartu su pačiomis karalystėmis.

Kodėl? Erikas Cline'as, klasicistas iš Džordžo Vašingtono universiteto ir knygos „1177 prieš Kristų: civilizacijos žlugimo metai“ autorius paaiškino, kad nėra įrodymų, kad į šiuos miestus įsibrovėliai ateitų iš išorės, todėl smurtas turėjo kilti iš vidaus. Atsižvelgdamas į tai, kas žinoma apie šias visuomenes, jis daro išvadą, kad miestų žemesnėms klasėms viskas nusibodo ir jos viską sudegino."