Atsakymas yra labai jau lietuviškas - neapsimoka.
"Privati sistema reikalauja, kad kiekvienas žaidėjas - nuo draudikų iki ligoninių, farmacijos pramonės ir gydytojų - būtų finansiškai savarankiškas ir turėtų pelningą verslo modelį. Taigi, ji ypač gerai parduoda brangią specializuotą priežiūrą. Tačiau nėra geros grąžos, investuojant į pasiruošimą tokiai didelei pandemijai, kuri būna kartą gyvenime.
Taip yra todėl, kad dabartiniame privačios sveikatos priežiūros modelyje dešimtys tūkstančių mirštančių žmonių nėra pakankamai paskata gydyti.
Kartu ligoninės, veikiančios kaip verslas, neturi jokios paskatos kaupti atsargas. Kaip ir viešbučiai, ligoninės siekia, kad lovos būtų pilnos (visai kaip Veryga Lietuvoje prieš pandemiją) arba beveik pilnos, su gerai apmokamais klientais, tokiais, kuriems reikia dirbtinių sąnarių ar širdies procedūrų. Tiekimo grandinės valdymas lemia, kad tik tokiems darbams jos laikytų atsargas. Didžiulis sandėlys rūsyje, užpildytas ventiliatoriais, kurie gali būti reikalingi kartą žmogaus gyvenime ar niekada? Jūs juokaujate...
Seniau, kol ligoninės negaudavo pelningų pajamų iš pacientų sąskaitų ir draudimo, jos pasitikėjo filantropija, kad patenkintų skubius sveikatos poreikius. "Dešimt centų maršas" padėjo finansuoti poliomielito aukų gydymą ir patobulintų geležinių plaučių vystymąsi. Šiandien ligoninės prašo aukų labiau spalvingiems projektams - vėžio centrams, naujiems pastatams, genomikos tyrimams - prie kurių pritvirtinti turtingų donorų vardai.
Vargu ar ligoninėe darys atsargas, nebent vyriausybė to reikalautų. Vyriausybė seniai reikalauja, kad vandenyno laineriai turėtų gelbėjimo valtis ir gelbėjimo liemenes, net jei jų operatoriai tikisi niekada neatsitrenkti į ledkalnį.
Kitur panašios problemos. Paimkime testus. Sausio mėn., bijodami, kad virusas užkrės JAV, universitetų laboratorijų, ypač Vašingtono universiteto, tyrėjai suskubo ir parengė testą koronavirusui. Tačiau privačios komercinės ir ligoninių laboratorijos, kuriose realiai nagrinėjamas kraujas ir atliekama virusų analizė, to nepadarė. Kodėl jos turėtų tai daryti? Nebuvo rinkos.
Tuo metu nebuvo aišku, ar koronavirusas sukels pandemiją, ir nebuvo jokio testo atsiskaitymo kodo bei kainos, kurią laboratorijos galėtų išsireikalauti, todėl nebuvo prasmės. Kadangi maisto ir vaistų administracijos patvirtinimo reikalavimai yra brangūs ir varginantys, testų rengimas yra sunkaus verslo pradžia. Iš tiesų, po kelių mėnesių, kai buvo sukurtas atsiskaitymo kodas ir nustatyta draudimo pnsininkams „Medicare“ kaina 51 JAV doleris, laboratorijos vis dar skundėsi, kad ji nepadengia išlaidų ir nėra pakankamai patraukli, kad motyvuotų tinkamą darbą. Kaina buvo padvigubinta. (Net ir tai greičiausiai atrodė šiek tiek varganai laboratorijoms, kurios dažnai ima 200 JAV dolerių už pagrindinius kraujo tyrimus.)
Ligoninės neliko nuskriaustos, nepaisant viso šito organizacinio nesugebėjimo. Jos gaus dešimtis milijardų dolerių, kaip dalį koronaviruso pagalbos paketo, priimto nuo kovo pabaigos. Iš dalies taip yra todėl, kad joms netikėtai teko apdoroti „Covid-19“ (kuris nelabai apsimoka), bet taip pat todėl, kad jos turėjo atšaukti didelį pelną duodančias procedūras, tokias kaip sanarių pakaitalai ir sudėtingas skanavimas, kad būtų galima sudaryti vietą šiai mažos pelno maržos ligai gydyti.
Per pastarąjį ketvirtį amžiaus mes sukūrėme privačią kompensavimo sistemą, pagal kurią gaunama daug pinigų už pasirenkamąją ir specializuotą slaugą bei atgrasoma ligonines nuo visuomenės sveikatos poreikių tenkinimo."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą