„Google“ paleido palydovą, siekdama išsiaiškinti, ar duomenų centrai gali veikti kosmose.
Ketvirtadienį „SpaceX“ į orbitą iškėlė palydovo prototipą, kuriame sumontuoti keturi „Google“ dirbtinio intelekto lustai, vadinami TPU („Tensor Processing Units“). Tai – vienerius metus truksiančio eksperimento, kurio metu bus tikrinama, ar TPU gali veikti kosmoso sąlygomis, pradžia.
Šis palydovas buvo vienas iš kelių krovinių, pakilusių raketa iš Kalifornijos netrukus po 11.30 val. vietos laiku.
Bendrovė tikisi, kad projektas, pavadintas „Suncatcher“, ateityje leis sukurti orbitinį duomenų centrą, sudarytą iš tūkstančių tarpusavyje sujungtų palydovų, maitinamų saulės energija. „Google“ šį palydovą suprojektavo bendradarbiaudama su „Planet Labs“. Jame įrengtos saulės baterijos; palydovas skries aplink Žemę saulės sinchronine orbita, todėl visą parą bus veikiamas saulės šviesos.
Tikimasi, kad šios baterijos, maitinančios TPU, sugeneruos iki aštuonių kartų daugiau energijos nei saulės baterijos Žemėje. Antžeminių sistemų energijos gamybą riboja atmosfera, oro sąlygos ir tamsa.
„Saulė yra didžiausias energijos šaltinis mūsų Saulės sistemoje“, – teigė Travisas Bealsas, „Google“ (priklausančios „Alphabet“ grupei) dirbtinio intelekto tyrimų komandos „Paradigms of Intelligence“ vyresnysis direktorius.
„Google“ tikisi išlaikyti TPU orbitoje apie metus. Pasak T. Bealso, lustai bus naudojami didiesiems kalbos modeliams vykdyti ir atsakyti į paprastas užklausas. Bendrovė jau anksčiau buvo išbandžiusi TPU kosmoso sąlygas imituojančioje aplinkoje. Vis dėlto, anot jo, „jokie bandymai neprilygsta realiam veikimui“.
„Google“ yra viena pirmųjų bendrovių, iškėlusių dirbtinio intelekto lustus į kosmosą. Panašius projektus planuoja ir kitos įmonės, pavyzdžiui, „SpaceX“ bei „Blue Origin“.
„News Corp“, kuriai priklauso „The Wall Street Journal“, yra sudariusi komercinę sutartį dėl turinio tiekimo „Google“ platformoms.
Kosmose veikiantys duomenų centrai taip pat galėtų būti pritaikyti specialioms reikmėms, teigė Valas Elbertas, „Boston Consulting Group“ technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų padalinio pasaulinis vadovas. Vyriausybės tokius duomenų centrus galėtų naudoti valstybinės svarbos duomenims saugoti, o įmonės – apdoroti palydovinius vaizdus realiuoju laiku.
Šių projektų šalininkai teigia, kad orbitiniai duomenų centrai gali išvengti kai kurių problemų, su kuriomis susiduria antžeminiai centrai, pavyzdžiui, vietos gyventojų nepritarimo, žemės ploto trūkumo ir ribotų energijos išteklių.
Vis dėlto kosminiai duomenų centrai susiduria su daugybe iššūkių – nuo didelių sąnaudų iki radiacijos poveikio.
„Google“ teigimu, raketos paleidimo metu dirbtinio intelekto (DI) lustas patiria iki 100 kartų didesnę jėgą nei Žemės trauka, o tai gali jį sugadinti. Pasiekęs orbitą, lustas turės atlaikyti kosminių spindulių ir Saulės aktyvumo sukeltą poveikį.
Šie lustai taip pat gali perkaisti, teigia Johnas Abrahamas, Šv. Tomo universiteto mechanikos inžinerijos profesorius. Apdorodami užklausas, DI lustai išskiria šiluminę energiją. Tačiau metodai, naudojami duomenų centrams Žemėje aušinti, orbitoje neveikia. Pasak jo, kosminiuose duomenų centruose reikės naudoti radiatorius, kurie šilumą paverčia infraraudonųjų spindulių bangomis, vėliau išsklaidomomis atvirame kosmose.
„Google“ nurodo, kad bendrovės bandomasis palydovas yra maždaug šaldytuvo dydžio. Tačiau ateityje palydovai vienu metu gabens dešimtis TPU (specializuotų DI procesorių), todėl prireiks saulės baterijų ir radiatorių, kurie bus daugybę kartų didesni už pačius lustus. Pavyzdžiui, nors vienas TPU yra vos kelių colių pločio, būsimųjų palydovų radiatoriai gali prilygti „Boeing 747“ lėktuvo dydžiui, teigė Elbertas.
Bealsas skaičiuoja, kad norint kosmose sukurti vieną 1 gigavato galios duomenų centrą, gali prireikti 10 000 tokių palydovų.
Tai kainuotų astronominę sumą. Elberto skaičiavimais, šiuo metu tokio paties pajėgumo (1 gigavato) duomenų centro orbitinio analogo sukūrimas ir iškėlimas į kosmosą kainuotų apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Jis pridūrė, kad dėl pažangos paleidimo technologijų srityje ši kaina ilgainiui sumažės. Vis dėlto kainų skirtumo, palyginti su antžeminiais duomenų centrais, visiškai panaikinti nepavyks.
„Vertinant sąnaudas, pranašumas visada išliks antžeminių duomenų centrų pusėje“, – sakė Elbertas.
Bealsas teigė, kad, „Google“ prognozėmis, ateityje kosminį duomenų centrą bus galima pastatyti taip pat pigiai kaip ir antžeminį, nors tam gali prireikti daugelio metų.
Kol kas „Google“ laukia, ar į kosmosą ką tik išsiųsti TPU (specializuoti dirbtinio intelekto procesoriai) išliks nepažeisti; pasak jo, šis procesas gali užtrukti kelias savaites.
„Norime pamatyti, ar jų veikimas kosmose atitinka tai, ką stebėjome Žemėje“, – teigė Bealsas.
„Google“ planuoja į kosmosą išsiųsti daugiau TPU – šįkart dviejuose tarpusavyje sujungtuose palydovuose – 2027 metais.“ [1]
1. Is Space the Final Frontier for AI? --- Google launches a satellite with four chips into orbit to test data centers. Cadenhead, Rebecca. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Oct 2026: B4.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą