Nobel prize worthy new method to edit genetic material of living things

 

"Dr. Charpentier and Dr. Doudna both stumbled across Crispr by accident. Dr. Charpentier, a microbiologist, spent a number of years studying Streptococcus pyogenes, a species of bacteria that causes scarlet fever and other diseases. Inspecting the microbe’s DNA in 2006, she and her colleagues discovered a puzzling series of repeating segments.

A few scientists had studied these segments since the 1980s, but no one was sure of their function. Francisco Mojica, a microbiologist at the University of Alicante in Spain, gave these DNA stretches a name in 2000: clustered regularly interspaced short palindromic repeats, or Crispr for short.

A palindrome is a word, number, phrase, or other sequence of characters which reads the same backward as forward, such as madam, racecar

Dr. Mojica and other researchers spent the 1990s and early 2000s trying to determine why microbes had this mysterious repetitive DNA. It became clear that between these repeats were bits of genetic material derived from viruses that had tried to infect the bacteria. Somehow, the bacteria were grabbing bits of viral genes and storing them away. It was if they were creating an archive of past infections, which they could later use to defend against future attacks.

Dr. Charpentier and her colleagues discovered some of the key steps by which the bacteria used this information to attack viruses. The bacteria made molecules of RNA — ribonucleic acid, a cousin of DNA — that recognized the genes of attacking viruses.

After writing a paper on their discovery in 2011, Dr. Charpentier recognized she needed to collaborate with an expert on RNA molecules to make more progress. That expert was Dr. Doudna.

Dr. Doudna (the first syllable rhymes with loud) had never heard of Crispr until another Berkeley scientist, microbiologist Jill Banfield, brought it to her attention in 2006. Until then, she had studied how bacteria make RNA molecules for other purposes, such as sensing the environment and silencing certain genes.

Dr. Charpentier, 51, and Dr. Doudna, 56, met at a cafe in Puerto Rico in 2011 while attending a scientific conference and immediately started to collaborate on understanding how Crispr worked. Soon, they realized that they might be able to harness the RNA molecules to seek out and alter any piece of DNA.

Bacteria defend themselves by using these molecules to recognize the genes of an attacking virus. The weaponry includes an enzyme called Cas9 that slices the viral genetic material.

Dr. Charpentier and Dr. Doudna realized that they could synthesize a piece of RNA that targeted and chopped up not just a spot on a viral gene — but on any gene. In 2012, the scientists proved this concept could work.

Crispr was not the first tool scientists invented to alter DNA. But previous methods were relatively crude, involving expensive, cumbersome machines and materials. Crispr could become a far more precise genetic surgery.

If researchers used Crispr molecules to make cuts at two neighboring sites on a piece of DNA, for example, the DNA stretch would heal, sewing itself together without the sliced segment. It became possible to insert a new piece of DNA in the place of the removed one. Subsequent research revealed how to use Crispr to alter single genetic letters.

What had begun as an ancient system of antiviral defense quickly became one of the most powerful and precise genome-editing tools available to science. In less than a decade, Crispr has become commonplace in laboratories around the world."

Bacteria create an archive of past infections in the form of this Crispr system. We humans also create an archive of past infections in our bodies, which is the basis of our immunity, disease resistance. Thus, Crispr is a kind of basis for bacterial immunity, resistance to viral infections.

Example, how we could start living a stabile life style in our forests

 "On the eve of European contact in 1491, the Amazon region supported at least eight million people, some of whom lived in large towns of 1,000 or more. 

These people shaped the region. Soils were modified and their fertility increased, expanding the distribution of nutrient-demanding plants. Plant species with greater utility were selected, dispersed and propagated while unwanted plants were filtered out. Indigenous peoples domesticated to some degree hundreds of species, including crops that remain important today such as Brazil nut, acai palm, manioc, maize, hot peppers, rice and cacao trees. This “virgin rainforest” would be very different without the presence of Indigenous peoples.

The big question is: How has the Amazon supported such diverse forests after thousands of years of human land use? 

Clues may be found in the circular villages of the Xingu Indigenous National Park, and others like them. These villages, composed of central plazas linked by roads that line up with the movement of the sun, were discovered by local Indians and researchers led by the archaeologist Michael Heckenberger. Between 250 and 1,000 Xingu peoples lived in these places, surrounded by a mosaic of gardens, orchards and managed forests.

In an article in the journal Science, Dr. Heckenberger and colleagues described how these people developed an urban system adapted to the forested environment more than 500 years before a very similar model was proposed by Sir Ebenezer Howard, the English urban planner who founded the garden city movement."

Kaip mums, europiečiams, vėl sugrįžti prie ilgalaikio stabilaus gyvenimo Europos miškuose?

Yra pavyzdys. Tai Amazonės regiono miškai.

 "1491 m., kontaktų su europiečiais išvakarėse, Amazonės regione gyveno mažiausiai aštuoni milijonai žmonių, kai kurie jų gyveno dideliuose, 1000 ar daugiau žmonių, miestuose.

Šie žmonės suformavo Amazonės regioną. Dirvožemis buvo modifikuotas ir padidėjo jo derlingumas, praplečiant daugiau maistinių medžiagų reikalaujančių augalų pasiskirstymą. Augalų rūšys, turinčios didesnį naudingumą, buvo atrinktos, išsklaidytos ir dauginamos, o nepageidaujami augalai buvo išfiltruojami. Vietiniai gyventojai tam tikru laipsniu prijaukino šimtus rūšių, įskaitant augalus, kurie išlieka svarbūs ir šiandien, tokius kaip Brazilijos riešutai, acai palmės, manijokai, kukurūzai, aitriosios paprikos, ryžiai ir kakavos. Šis „grynas atogrąžų miškas“ būtų labai kitoks, jei čia nebūtų vietinių tautų.

Didelis klausimas: Kaip Amazonė palaikė tokius įvairius miškus per tūkstančius metų žmogaus žemės naudojimo?

Užuominų galima rasti žiediniuose Xingu vietinio nacionalinio parko kaimeliuose ir kituose panašiuose į juos. Šiuos kaimus, susidedančius iš centrinių aikščių, sujungtų keliais, einančiais su saulės judėjimu, atrado vietiniai indėnai ir tyrinėtojai, vadovaujami archeologo Michaelo Heckenbergerio. Šiose vietose gyveno nuo 250 iki 1000 Xingu tautų, apsupta daržų, sodų ir tvarkomų miškų mozaika.

Straipsnyje žurnale „Science“ Dr. Heckenbergeris su kolegomis aprašė, kaip šie žmonės prieš daugiau. nei 500 metų, sukūrė miško aplinkai pritaikytą miesto sistemą, kas labai panašų į modelį, kurį pasiūlė  anglų miesto planuotojas seras Ebenezeris Howardas miesto-sodo judėjimo Vakaruose pradininkas."

Xingu vietinio nacionalinio parko vaizdas dabar:

 

Lietuviška Nobelio premija, kurios negavome

 Šiandien davė Nobelio premiją už genų redagavimo sistemos tyrimus, kuriuose dalyvavo Virginijus Šikšnys iš Vilniaus universiteto.Liūdna Lietuvai naujiena, kad Virginijus Šikšnys tos premijos negavo. Paprastai vietos, kurios pradeda gauti Nobelio premijas ir toliau jas gauna. Ne mes, ne Lietuva.

Tai kaip čia gavosi, Juozai?  Vaikeli, mes į tuos fermentus sukišome krūvą pinigų. Pirmiausia rusų, o vėliau - mūsų. Išėjo šnypštukas. Reiškia, mums toli iki Nobelio premijos lygio. Tokioms vietoms ir ateityje nieko nešviečia. Lygis ne tas.

Gera naujiena tiems Lietuvos mokslininkams, kurie laiku išvažiavo į tokias vietas, kur Nobelio premijas gauna. Jūsų pesimizmas Lietuvos atžvilgiu pasitvirtina. Tikrai, Lietuvoje net jei kasi tinkamoje vietoje, aukso nepasiimsi. Ne ta Lietuvoje atmosfera. Sekmės jums moksluose.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linkevičius loja ne prie to medžio

Nuversti Baltarusijos Lukašenką Linkevičiui ir jį aptarnaujančiam Lietuvos Prezidentui G. Nausėdai pasirodė pernelyg sunku. O va Kirgizijoje kurstyti karą lengva. Kirgizijoje koronaviruso skatinamas maištas vyksta dramatiškai.  O betvarkės jau dabar daug. 

"Per naktį nedidelė protestuotojų grupė atsiskyrė nuo pagrindinės minios ir bandė patekti į Baltuosius rūmus - pagrindinį Kirgizijos vyriausybės pastatą, kuriame yra Parlamentas ir prezidento administracija. Policijai pabandžius juos išsklaidyti, šimtai žmonių prisijungė prie šturmo ir netrukus perėmė rūmų kontrolę, rodo nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos.

Antradienį Kirgizijos sostinės Biškeko gatvės buvo nusėtos apdegusiais automobiliais ir akmenų krūvomis, tuo tarpu pasirodė nuotraukos apie išardytus Baltųjų rūmų vartus. Pastato viduje vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti sudaužyti stklai ir šiukšlių krūvos, įskaitant vyriausybės dokumentus, o protestuotojai klaidžiojo po kabinetus. Mieste gyventojai pradėjo formuoti savanorių brigadas, kad atgrasytų plėšikus.

Per protestus žuvo vienas žmogus ir mažiausiai 680 buvo sužeisti, pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija."

 Svarbu ir tai, kad kirgizai yra tie vergai, kuriuos Lietuvos vergvaldžiai lengviausiai priverčia dirbti už centus. Kuo daugiau Kirgizijoje betvarkės, tuo daugiau vergų Lietuvoje.

Linkevičiau, vėl užmigai? Bėk į Biškeką. Sakiau Tau, kad nevalgytum tiek daug didžkukulių...

Joe Bidenas, kandidatas į JAV prezidento postą, turi problemą su sūnum, Hunteriu Bidenu

"Du Obamos administracijos pareigūnai 2015 m. Baltiesiems rūmams pareiškė susirūpinimą dėl Hunterio Bideno pareigų Ukrainos gamtinių dujų bendrovės valdyboje, kai jo tėvas, tuometinis viceprezidentas Joe Bidenas, vadovavo JAV politinėms pastangoms Ukrainos atžvilgiu, teigia respublikonų Senato tyrimas.

GOP vadovaujamas tyrimas rodo, kad pareigūnai, dirbantys JAV ir Ukrainos santykių srityje, Hunterio Bideno poziciją suprato, kaip interesų konflikto su savo tėvo darbu suvokimą, kuris anksčiau buvo viešai paskelbtas per praėjusių metų apkaltos procesą. Išvados, išdėstytos 87 puslapių ataskaitoje, nepatvirtina prezidento D.Trumpo ir kitų respublikonų pagrindinio kaltinimo dėl kandidato į prezidento postą Joe Bideno tikslų Ukrainoje: kad jis siekė pašalinti vyriausią Ukrainos prokurorą, kad apsaugotų dujų bendrovę , „Burisma Holdings“, nuo tyrimo.

„Hunterio Bideno pozicija„ Burisma “valdyboje metė šešėlį tų, kurie vykdo antikorupcines reformas Ukrainoje, darbui“, - sakoma pranešime, tokį atvejį pavadinant „problemišku“.

Hunteris Bidenas užėmė „Burisma“ valdybos pareigas 2014 m. gegužės mėn., o 2019 m. balandžio mėn. pasitraukė iš darbo ir jam už darbą buvo mokama maždaug 50 000 JAV dolerių per mėnesį.

Hunteris Bidenas yra sakęs, kad buvimas „Burisma“ valdyboje, kai jo tėvas dirbo JAV santykiuose su Ukraina, parodė prastą nuovoką." [1]

Tai dar ne viskas.

"Komiteto dokumentai rodo, kad Hunterio įmonės Obamos metais iš kitų sandorių su užsieniečiais gavo milijonus dolerių. Tai apėmė 2014 m. 3,5 mln. dolerių pavedimą iš buvusios Maskvos mero našlės Elenos Baturinos (Linkevičiau, Nausėda, nemiegokite, rusai puola...(K.)).

Ataskaitoje išsamiai aprašytas „didžiulis įmonių ryšių ir finansinių sandorių tinklas tarp Bidenų šeimos ir Kinijos piliečių“. Keletas šių sandorių buvo susiję su Hunteriu ir net su Joe Bideno broliu Jamesu.

Vis dėlto ponas Joe Bidenas niekada nesustabdė Hunterio ir neatsisakė darbo Ukrainoje, Kinijoje ar kitur. Joe Bidenas praėjusiais metais sakė, kad „niekada nesu kalbėjęs su savo sūnumi apie jo užjūrio verslo reikalus“. Tačiau ataskaitoje yra liudijimas, kad jis buvo informuotas ir aptarė tai su Hunteriu.

Geriausiu atveju Hunterio istorija yra nepaprasto prekybos poveikiu ir tėvo pasyvumo, nepaisant įspėjimų, pavyzdys. Rinkėjai dabar gali tai pridėti prie savo rinkimų skaičiavimo ir nuspręsti, ar tai reiškia, kad taip veikia Joe Bidenas, jo pasakymu, grįždamas į normalumą." [2]

 

 1. U.S. News: GOP Probe Says Hunter Biden's Work Raised Concern
Duehren, Andrew; Volz, Dustin. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]24 Sep 2020: A.4. 

 2. Hunter Biden's Business
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]24 Sep 2020: A.18.

Kaip Kinija mus mausto?

 "Kinijos strategiją apibūdiname taip: Kinija leidžia, tegul vidaus įmonės kovoja, kol paaiškėja šalies čempionas, ir tada puoselėja jį, blokuodama konkurenciją. Naudojasi valstybės ištekliais, norėdami plėstis į užsienio rinkas. Tada nukreipia tarptautines institucijas, kurios nustato standartus, leidžiančius skirtingų gamintojų įrangai dirbti kartu. Tokiu būdu kinai, o ne amerikietiškos vertybės, bus įtvirtintys būdus to, kaip pasaulis naudoja technologijas.

Galiausiai, norėdamos užtikrinti tokią pat prieigą prie tokios pat kokybės įrangos, kokią Kinija gamina, JAV gali tekti priimti pramonės politiką, dažnai kritikuojamą, kaip „renkantis nugalėtojus“. Reikėtų remti vieną sąskaitą finansuoti tarptautiniam konsorciumui, kuris kuria telekomunikacijų įrangą, ir kitą - puslaidininkių tyrimams ir plėtrai finansuoti.

Tikslas turėtų būti tas, kad JAV ir jos sąjungininkai „pirktų tik iš šalių, turinčių teisinės valstybės principais pagrįstas sistemas“." [1]

Nors Lietuva yra JAV sąjungininkė, bet perka iš Kinijos, net susirietusi. Juk pigu. O jokio kito padoraus verslo, tik "pigiai perku-labai brangiai parduodu", mes Lietuvoje nemokame. 

1. U.S. News -- Capital Account: Road Map for Muting China's Tech Influence
Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]24 Sep 2020: A.2.

„Covid-19“ sklinda oru - kaip ventiliuoti?

 "Sveikas oras namuose yra, kaip niekad, didelis rūpestis. Įrodymai, kad „Covid-19“ sklinda oru, reiškia, kad tiems, kurie laiką leidžia pastatuose - net namuose, gali kilti pavojus. Šis virusas kartu su papildomomis grėsmėmis dėl gaisrų dūmų išmetimo Vakarų valstijose JAV skatina imtis naujų vėdinimo priemonių būstuose.

Tam gali padėti ventiliatoriai, oro valytuvai ir atviri langai. Čia ekspertai svarsto, kaip pagerinti jūsų namų ventiliaciją.

Kokie yra pagrindiniai namų vėdinimo būdai?

Pagrindiniai būdai yra mechaninis vėdinimas, naudojant šildymo ir oro kondicionavimo sistemas, kuriose naudojami filtrai; nešiojamieji oro valymo įrenginiai; natūrali ventiliacija su lauko oru; ir hibridai, kurie sujungia kelis iš jų, sako Jianshunas Zhangas, Sirakūzų universiteto mechanikos ir aviacijos inžinerijos profesorius.

Kiek svarbu grynas oras?

Jei jūsų pastatas tai leidžia, lauko oro praleidimas yra vienas iš geriausių koronaviruso praskiedimo būdų. Norint užtikrinti efektyvų natūralų vėdinimą, sukurkite kryžminį srautą, atidarydami langus ar duris iš abiejų namo pusių, jei turite tokią galimybę, pataria prof. Zhangas.

Norėdami kovoti su „Covid-19“, „jums reikia tiek lauko oro, kiek galite gauti ir vis tiek jaustis patogiai“, - sako jis. Viena išlyga: teršalai lauke gali reikšti, kad jums reikės filtruoti orą, kai jis bus namuose.

Ar nešiojami oro valytuvai yra gera galimybė?

Oro valymo įrenginiai su didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtru, vadinamu HEPA filtru, yra veiksmingi prieš Covid-19 ir laukinių gaisrų dūmus. Kai kurie prietaisai siūlo papildomą oro valymo technologiją, įskaitant bipolinę jonizaciją, UV šviesą ir plazmą, tačiau jie dar nėra rekomenduojami ir vis dar laikomi besiformuojančiomis technologijomis, sako Maxas Shermanas, Amerikos šildymo draugijos epidemijos darbo grupės vadovas.

Ar vonios ir virtuvės taršos išmetimo ventiliatoriai yra naudingi?

Išmetimo ventiliatoriai įleidžia lauko orą, o išleidžia orą iš vidaus. Išmetamųjų dujų ventiliatoriaus veikimas šalia atviro lango gali būti paprastas būdas patekti į namus daliai švaraus oro, skiedžiant aerozolius, kuriuose gali būti virusas, sako Harvardo T.H. sveikų pastatų programos direktorius Josephas Allenas iš Chano visuomenės sveikatos mokyklos. Tai ypač naudinga apartamentuose be centrinio šildymo ar oro kondicionavimo sistemų

Ar centrinę oro sistemą turėtumėte naudoti tik su ventiliatoriumi, kai nešildote ar neaušinate?

Tai gera idėja. Daugumoje šių įrenginių yra galimybė naudoti tik ventiliatorių, kuris gali veikti, kai šildyti ar vėsinti nereikia. Ventiliatorius leidžia filtrui, kuris yra įrenginio dalis, toliau dirbti ir yra ypač naudingas dirbantiems namuose gaisrų metu ar bandantiems apriboti virusų poveikį namuose. „Norėtumėte, kad tai veiktų visą laiką, kai tai nėra šildymas ir aušinimas“, - sako dr. Shermanas.

Norėdami pašalinti dūmų pėdsakus iš namų, pabandykite naudoti HEPA oro valytuvą kiekviename kambaryje, visą dieną dirbant ventiliatoriui, pataria dr. Zhangas

Kokį filtrą turėtumėte naudoti savo centrinio oro sistemoje?

Šiems filtrams kokybės nustatymas paprastai yra įvertinimas, žinomas kaip MERV, arba minimali efektyvumo ataskaitinė vertė. (Nors kai kurie gamintojai turi savo vertinimo sistemas.) Kovojant su „Covid-19“ rekomenduojamas filtras, kurio reitingas yra MERV-13 arba didesnis, sako dr. Shermanas. Filtrai, turintys žemesnį MERV reitingą, dažnai montuojami šiuose įrenginiuose, gerai gaudo augintinių plaukus, bet ne virusus, perspėja jis. Paskambinkite montuotojui ir paklauskite, ar išplėsti, ar pridėti filtro angą, kad būtų galima naudoti aukštesnio įvertinimo filtrą.

Ką turėtumėte nepamiršti apie ventiliaciją bendro naudojimo patalpose, kai gyvenate daugiabutyje?

Bendros pastato patalpos dažnai yra prastai vėdinamos, tačiau vis tiek gali būti laikoma maža rizika, jei esate su kauke ir tose vietose praleidžiate tik trumpą laiką, sako Jeffrey Siegel, Toronto universiteto civilinės inžinerijos profesorius, studijuojantis patalpų oro kokybę.

Ką jūs turite žinoti, jei dalinatės sienomis su kaimynais?

Gyvendami bet kokiame pritvirtintame būste, turite ypač gerai žinoti apie ventiliaciją, nors rizika dažnai vis dar yra maža, sako prof. Siegel. Dėl žinomo „Covid-19“ poveikio pastate gali būti reikalinga naudoti oro valytuvą jūsų bute. Pasak jo, apie 20% jūsų oro gali perduoti kiekviena bendra su kaimynais siena. Bendra taisyklė: „Jei užuodžiate kaimynų viralo kvapą, tai reiškia, kad į jūsų butą oras perduodamas, reikia oro valytuvo“." [1]

1. Health & Wellness: How to Ventilate a Home To Fight Covid-19, Smoke.

Dizik, Alina. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]22 Sep 2020: A.12.

Rusų vakciną nuo koronaviruso perka daugelis pasaulio gyventojų

Tai kaip čia išeina, Juozai? Nausėda su Linkevičium išleido krūvą pinigų, auškindami visiems, kokie rusai blogi. Kodėl tiek daug žmonių vis tiek perka tą rusišką vakciną?

Reikia pasakyti atvirai, kad Nausėdos ir Linkevičiaus aiškinimai yra niekam neįdomūs. Niekas jų ir neklauso, ir negirdi.  O tikroji priežastis visai neturi nieko bendro su rusų gyvenimo žinovais Lietuvoje.

"JAV, Europos Sąjunga, Japonija ir JK susitarė iš Vakarų vaistų gamintojų įsigyti mažiausiai 3,7 milijardo koronaviruso vakcinų dozių, susiejant didžiąją dalį tiesioginių pasaulinių vakcinų gamybos pajėgumų ir paliekant besivystančioms šalims riziką, kad jos negalės užsitikrinti joms reikalingus reikmenis.

Besivystančios šalys turi tam tikrų gamybos pajėgumų, tačiau, norėdamos žinoti, kaip gaminti vakcinas, joms teks bendradarbiauti su turtingesnių šalių farmacijos pramone.

Dėl to besivystančiose šalyse labai reikalinga Rusijos vakcina, sakė Rusijos pareigūnai.

„Mes sutelksime dėmesį į žmonių išgelbėjimą Lotynų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir Azijoje, iš kur kyla dauguma prašymų, nes šie žmonės negalvoja apie politiką, kad užgniaužtų Rusiją ir suvaržytų Rusiją, bet jie nori apsaugoti savo piliečius“, -  pasakė vienas iš Rusijos pareigūnų. "Mes turime žmonių, kurie maldauja skiepų, nes jie išnagrinėjo mokslą ir supranta, kad Rusijos skiepai veikia."

Lietuvos eksportas prieina liepto galą

 "Neformali partnerystė, kuri dešimtmečius palaikė pagrindinio Lietuvos eksporto taikinio -  Vokietijos - ekonomiką pririštą prie Kinijos, yra besikeičianti ir kelia grėsmę Berlyno ir Europos (įskaitant Lietuvą) atsigavimui po pandemijos, nes Azijos milžinas sugrįžta į pirmą vietą pasauly.

Vokietija aprūpindavo Kiniją mašinomis savo ekonomikai vystyti, tai padėjo Vokietijos ekonomikai greitai atsigauti po finansų krizės. Tačiau Vokietijos verslo lyderiai teigia, kad modelis nebeveikia, nes Kinija keičiasi iš partnerės į varžovę.

Vokietijos viešojo ir privataus sektoriaus ekonomistų teigimu, Vokietijos bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų sumažėti nuo 5,8 iki 7,1% - geriau nei daugumoje kitų Vakarų šalių ekonomikų, bet daug blogiau, nei tikėtasi Kinijos 2,5% augimo.

Nors Vokietijos eksportuotojai gauna naudos iš tarptautinės prekybos atsigavimo, jie nesulaukia Kinijos duodamo pakilimo, kurį padarė prieš dešimtmetį. Liepos mėn. Vokietijos eksportas padidėjo nuo birželio, tačiau vis tiek buvo 11% mažesnis nei prieš metus. Kinijos eksportas du mėnesius viršijo praėjusių metų lygį.

Šį skirtumą, pasak ekonomistų ir Vokietijos verslo lyderių, iš dalies lemia Pekino strategija skatinti gamintojus gaminti sudėtingesnes mašinas, konkurencingesnes su aukščiausios klasės Vokietijos gamybos priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo net lyginamos.

Daugeliui Vokietijos eksportuotojų tai reiškia, kad parduoti Kinijoje tampa sunkiau. Tai taip pat reiškia, kad Kinijos kompanijos labiau pasirodo kaip konkurentės kitur.

Dabar Kinijos įmonės tiekia vėjo jėgaines Prancūzijoje, autobusus Norvegijoje, elektros tinklus Lenkijoje ir pažangias pramonės mašinas visame pasaulyje. Švedijos sostinėje neseniai kinų grupė užsitikrino sutartį iškasti tris tunelius Stokholmo metro.

Pagrindiniuose pažangiosios gamybos segmentuose, įskaitant infrastruktūros įrangą, Kinija panaikino atotrūkį nuo Vokietijos firmų, sakė „HAWE Hydraulik SE“ pirmininkas Karlas Haeusgenas, kuris teigė, kad matė didesnę Kinijos konkurenciją dėl vėjo jėgainėse naudojamų hidraulinių vožtuvų ir siurblių.

Vokietijos dalis pasaulio prekybos mašinų ir mechanikos prekėmis - sektoriuje, kuriame dirba apie 1,3 milijono vokiečių - sumažėjo iki 16,1%, palyginti su 19,2% per dešimtmetį iki 2018 m., tuo tarpu Kinijos dalis išaugo iki 13,5% nuo 8,5% per šį laikotarpį.

Daugelis Vokietijos vadovų vis dar mano, kad Kinija dar yra didžiausia jų rinka. Vis dėlto privačiai jie teigia, kad jiems trūksta kantrybės dėl Kinijos biurokratinių kliūčių, priverstinio technologijų perdavimo, subsidijų ir įvairių protekcionistinių kliūčių, kurios ilgą laiką buvo laikomos patekimo į rinką kaina. Kai kurie ragina Berlyną imituoti griežtą prezidento D.Trumpo požiūrį į Pekiną." [1]

Vokietijai reikia rasti naujus pirkėjus. O kol pagrindinė mūsų rinka, Vokietija, to neras, kentėsime ir mes - Lietuva. 

1. China, Germany Shift From Allies to Rivals
Fairless, Tom. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]18 Sep 2020: A.1.

Nemokate vogti

Yra pasaulyje žmonių, kurie vienu mostu pavagia milijardus eurų. Padaro puspriekabę iš medžio drožlių plokščių. Nudažo. Paleidžia rituoti nuo kalno. 

"2018 m. reklaminis vaizdo įrašas parodė, kaip puspriekabės „Nikola“ prototipas važiavo keliu, nors sunkvežimis riedėjo nuo kalno, o ne pats save varė." [1]

Padaro filmuką. Pasako, kad čia elektrinė puspriekabė. Surenka milijardus eurų iš parduodamų akcijų. O jūs čia vis žiūrite, kaip apgauti Lietuvos pensininkus, kurie neturi nieko, ačiū Tau, Tėvyne. 

 

1.  U.S. Widens Inquiry Into Nikola
Foldy, Ben. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]16 Sep 2020: B.1.

 

Štai taip atrodo koronaviruso istorijos pabaiga

 "Jungtiniai Arabų Emyratai tapo pirmąja šalimi už Kinijos ribų, patvirtinusia Kinijos Covid-19 vakcinos kandidato naudojimą skubiai kovai su epidemija.

Jungtiniai Arabų Emyratai seka Kinijos vyriausybės pėdomis, kuri patvirtino tris savo vakcinas skubiam naudojimui Kinijoje, įskaitant du kandidatus, kuriuos sukūrė valstybinė „Sinopharm“. Šimtams tūkstančių žmonių - nuo medicinos personalo iki valstybinių darbuotojų ir Kinijos žurnalistų - buvo suleista „Sinopharm“ vakcina ne klinikinių tyrimų metu, pranešė bendrovė.

Kinija daro keturis iš devynių kandidatų į vakciną visame pasaulyje, kur vyksta paskutinis klinikinių tyrimų etapas.

Kinijos mokslininkams teko išbandyti savo vakcinų veiksmingumą užsienyje, nes pagal oficialius duomenis vietiniai, Kinijos,  „Covid-19“ atvejai išnyko. Jungtiniai Arabų Emyratai buvo viena pirmųjų šalių, padėjusių Kinijai pradėti trečiojo etapo vakcinų bandymus. Tokie bandymai dabar vyksta maždaug keliolikoje šalių, įskaitant Braziliją, Maroką, Argentiną, Pakistaną ir Rusiją.

Jungtiniai Arabų Emyratai, kaip ir kitos Persijos įlankos valstybės, pastaraisiais metais stiprino ryšius su Kinija, siekdami technologinės patirties mainais į naftą, kuri padėtų įvairinti savo ekonomiką, atsitraukiant nuo angliavandenilių prekybos. Tuo pačiu metu Abu Dabio pareigūnai užmezgė tvirtus ryšius su D.Trumpo administracija, kuri perspėjo Persijos įlankos valstybes atsargiai žengti į darbus su Pekinu, baiminantis, kad JAV technologijos gali pereiti iš jos sąjungininkų į Kiniją.

„Jungtiniai Arabų Emyratai nurodė, kad jie toliau valdys šią pusiausvyrą ir sieks savo interesų“, - sakė Jonathanas Fultonas, Abu Dabyje įsikūrusio Zayedo universiteto politikos mokslų daktaras ir Kinijos santykių su Persijos įlankos valstybėmis tyrinėtojas. "Atsakydama į Covidą, JAV neturi alternatyvaus pasiūlymo. Nėra taip, kad jie galėtų sakyti nebendradarbiauti su Kinija".

Jungtiniai Arabų Emyratai užsienio reikalų ministerijos atstovė pirmadienį tviteryje paskelbė, kad vyriausybė leido „Sinopharm“ vakciną naudoti jos pirmosios eilės medicinos darbuotojams po to, ką ji pavadino sėkmingais trečiojo etapo bandymais šalyje.

Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro pareigūnas tą pačią dieną pareiškė, kad šalis jau lapkričio mėnesį gali išplatinti vakcinas Kinijos plačiajai visuomenei, nes trečiojo etapo bandymai vyko „ypač sklandžiai“." [1]

Grybauskaitė sūrelius į Kiniją vežė, vaišino. Bet mūsų medikai kinų vakcinos negauna. Gal, sakau, Grybauskaitės tonas kinams nepatiko? Man irgi nepatiktų...  Gal sūreliai buvo visai skanūs? Reikėjo siųsti Kirkilą. Jis pripratęs sūrius ir dešras į Maskvą vežioti.

 1. World News: U.A.E. Approves Use of China-Made Covid-19 Vaccine
Deng, Chao; Jones, Rory. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]16 Sep 2020: A.8.

Koronavirusas yra išplitęs ligoninių viduje

"Remiantis anksčiau neskelbtais federaliniais duomenimis, JAV ligoninėse naujais koronavirusu vidutiniškai per dieną užsikrėtė 120 pacientų, nors pandemija sumažėjo nuo pavasario piko.

Skaičiai, kuriuos „The Wall Street Journal“ pateikė ligų kontrolės ir prevencijos centrai, yra vienas plačiausių duomenų, rodančių, kaip ligoninės visoje šalyje vykdė infekcijų kontrolę, prisitaikydamos prie naujo viruso ir tvarkydamos sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos trūkumą, kada jie gali netyčia pernešti virusą tarp pacientų.

Šis skaičius paimtas iš pandemijos duomenų, apie kuriuos pusė JAV ligoninių pranešė CDC nuo gegužės 14 iki liepos 14 dienos. Per tą laikotarpį ligoninės kasdien slaugė vidutiniškai 25 900 Covid-19 pacientų, rodo duomenys.

Duomenys po šios datos nėra prieinami, nes vyriausybė nustojo jų prašyti, vykdydama esminius duomenų rinkimo sistemos pakeitimus.

Per maždaug devynias savaites CDC surinko duomenis, daugiau nei 7400 pacientų greičiausiai gavo koronavirusą ligoninėse, kur jie ieškojo pagalbos dėl kitų ligų.

Skaičiai rodo, kad ligoninės ir toliau kovoja su vidaus viruso plitimu, sakė Browno universiteto visuomenės sveikatos mokyklos dekanas Ashishas Jha. „Žmonės neturėtų panikuoti“, - sakė jis. "Ligoninės vis dar yra gana saugios vietos. Manau, jis sako, kad turime daugiau nuveikti, norėdami kontroliuoti Covidą ligoninėje."

Šimtai ligoninių ir toliau pranešė apie apsaugos priemonių, padedančių išvengti užkrėtimo, trūkumą liepą, rodo CDC duomenys, surinkti nuo balandžio vidurio iki liepos vidurio. CDC duomenys nestebėjo ligoninės personalo infekcijų." [1]

Lietuvoje irgi ligoninėse lengva apsikrėsti. Jei galite pakentėti, tai į ligonines neikite.

  1. JAV naujienos: virusas buvo išplitęs ligoninių viduje
Evansas, Melanie. „Wall Street Journal“, rytų leidimas; 2020 m. Rugsėjo 16 d .: A.6.

Mums, Vakarų gyventojams, netinka azijiečių kovos su koronavirusu būdai

"Tokios vietos, kaip Taivanas ir Pietų Korėja, sukūrė tvirtas atsekamumo sistemas ir teisinius pagrindus piliečių laisvėms riboti per epidemiją. Kai kurie kontaktų epidemiologai naudojo mobiliųjų telefonų ir kreditinių kortelių duomenis, kad nustatytų žmones, kurie galėjo būti paveikti.

Tačiau Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kurios iš esmės pasikliaudamos visuomene teikti informaciją ir savanoriškai laikytis karantino taisyklių, atsakymas buvo ne toks geras.

Kontaktų atsekimas, nors ir naudingas ribotiems atvejams kontroliuoti, čia buvo priblokštas naujo infekcijų sprogimo. Praėjusią savaitę Europoje vidutiniškai buvo apie 60 000 naujų atvejų, o Jungtinėse Valstijose - daugiau nei 40 000. Taivane užkrėstas asmuo vidutiniškai įvardija daugiau nei 15 kontaktų, o epidemiologai dažnai asmeniškai apklausia pacientus, bandydami išsiaiškinti detales apie slaptus darbus ar vedybinius reikalus. Tačiau vaizdas Europoje yra gerokai kitoks, o žemas bendradarbiavimo lygis pribloškė visuomenės sveikatos ekspertus.

Ispanijoje, kur ligoninės susiduria su nauju dideliu atvejų skaičiumi, kontakų epidemiologai kiekvienam žinomam atvejui vidutiniškai nustato tik tris kontaktus. Prancūzijoje šis skaičius nukrito žemiau trijų. Vis dėlto net ir šie skaičiai yra didesni nei JAV. Niujorke kiekvienas užkrėstas asmuo perduoda vidutiniškai 1,1 kitą vardą.

Anglijoje žmonės neperduoda daug kontaktų - vidutiniškai apie penkis - ir nesilaiko taisyklių. Apklausus maždaug 32 000 britų, mažiau nei kas penktas, pranešęs apie koronaviruso simptomus, teigė likęs namuose. Iš tų, kuriems buvo pranešta, kad jie buvo arti užkrėsto asmens, tik kas dešimtas teigė, kad įvykdė įsakymus dėl savęs izoliacijos.

Svarbiausia, kad daugelis Vakarų šalių vyriausybių nesugebėjo sušvelninti finansinio ir psichologinio saviizoliacijos smūgio, garantuodamos žmonėms testus arba skirdamos pakankamai pinigų dvi savaites praleisti be darbo.

Tačiau šalių disonansas, reikalaujantis žmonių prisiimti asmeninę ir profesinę riziką, perduodant kontaktų vardus, tuo pačiu metu vargu ar palaikant tuos, kurie tai daro, viruso sekimą daro sunkiu darbu.

"Mes sakome, kad norėtume, jog jūs karantinuotumėte jūsų kaimynų labui, tačiau, tai padarius, jūsų vaikai badauja ir jūs prarandate namus", - sakė p. Castrucci. - Tai bloga matematika."

Mūsų, vakariečių, visuomenės prarado bendrumo jausmą. Esame kiekvienas sau, todėl negalime taip susidoroti su koronavirusu, kaip tai padarė Azijos gyventojai. 

Raketų kuro gamyba Mėnulyje tampa realybe

 "Japonijos kosminė agentūra JAXA paskelbė apie planus pastatyti vandenilio ir deguonies kuro gamyklą Mėnulyje. Planuojama ją pastatyti natūralaus Žemės palydovo pietinio poliaus regione, kur, remiantis turimais duomenimis, yra ledo telkinių. Ledas bus naudojamas vandeniui gaminti, taip pat deguonies ir vandenilio, kurie naudojami, kaip kuras, generavimui.

Kol kas nėra techninių šio projekto duomenų. Nežinia, kaip būsima gamykla turėtų būti išgabenta į Mėnulį, ir ar reikės astronautų pagalbos, kad ją įdiegtų, ar viskas vyks automatiškai. Kol kas galima tik spėti, tačiau, pažvelgus į kosmoso tyrimų istoriją Japonijoje, galima daryti prielaidą, kad iki 2035 m. Mėnulyje iš tikrųjų veiks pirmoji tarpplanetinių skrydžių degalinė."

Tuo tarpu mes Lietuvoje 2035 metais paleisime tiek senų surūdijusių dyzelių dūmų, kad japonai matys debesį iš Mėnulio. Pasaulio rekordas. Tegyvuoja Landsbergis. Valio.