Kokie svarbiausi klausimai verslui plėsti Lietuvoje, remiantis baidarių nuomojimo verslo pavyzdžiu

Kokių reikia investicijų, kad apsimokėtų terliotis? Kiek reikia darbo jėgos? Iki kokio lygio galima plėsti verslą? Ar verslo plėtimo rizika tokia didelė, kad vien dėl to smarkiai plėstis nebeapsimoka?

Kokie yra pagrindiniai konkurentai, ir ar lengva jiems pradėti verslą? Kiek verslą reguliuoja valstybė, trukdydama jam vystytis? Kokios yra rinkoje vyraujančios ir pigiausios kainos?Jei verslas yra sezoninis, tai kokio ilgio sezonas?

 Štai kokie atsakymai:

"Artūras Svirnelis, Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas  įvardina ir kiek reikėjo investuoti į baidares, kol jos davė apčiuopiamas pajamas – 40 tūkst eurų. Tokią sumą investavus į žemės ūkio veiklą, nauda bus kur kas mažesnė ir ne tokia greita, nes galima nupirkti tik 10 ha žemės.

Tačiau žmogus paaiškina, kodėl neskuba plėsti turizmo: jei 5 kilometrų ruože prieš kelis metus buvo trise, dabar čia aštuoni nuomotojai ir 200 baidarių. Jų nepripirksi ir neišnuomosi tūkstančių.

Dar viena priežastis, dėl kurios neskuba plėstis – nežinia ar kada nors pasikartos toks sezonas, kaip šią vasarą.

„Paprastai žmonės plaukdavo tik šeštadieniais, o per sezoną 8 savaitgaliai. Darbo dienomis ir sekmadieniais baidares nuomojasi retai. Dabar darbo dienomis plaukė dvigubai daugiau nei pernai“, – aiškina A. Svirnelis, tačiau jis sako, kad kainos nepakilo, nes konkurencija milžiniška. Kiekvienais metais į rinką ateina naujokai, kurie mano, kad tai labai paprastas verslas.

„Naujokai turi 5–20 baidarių, tačiau jų vis tiek daugėja. Tik šiemet klientų visiems užteko“, – dėsto asociacijos vadovas ir sako, kad šiuo verslu užsiima labai marga publika: ūkininkai, pareigūnai, mokytojai. Svarbu turėti kokį nors objektą netoli patrauklios upės.

A. Svirnelis vardina ir kodėl iki begalybės šio verslo neišplėsi. Pavyzdžiui, veiklą Ūloje reguliuoja nacionalinio parko reglamentas ir ribojamas baidarių kiekis bei už kiekvieną plaukiančią tenka sumokėti 6 eurus. Tenka ieškoti kitų maršrutų, kurie klientams nėra tokie įdomūs.

Nacionaliniam parke vienos dienos baidarės nuoma 35 eurai, įskaičiavus visus mokesčius. Darbo dienomis 15 eurų. Tačiau kai kurie, ypatingai įsikūrę atokiau nuo upės, jas siūlo po 8-10 eurų.

Verslininkas skaičiuoja, kad baidarė ir nuomai reikalingi aksesuarai kainuoja 500–600 eurų. Per sezoną ši suma sugrįždavo prieš 10 metų. Dabar grąža mažesnė ir lėtesnė. Sezonas 8 šeštadieniai nuo Joninių iki rugsėjo.

„Dar neseniai žmonės daug plaukdavo pavasarį, gegužę. Tačiau paskutiniais metais tokių keliautojų nedaug. Nebeplaukia ir žiemą, nors tokius turus mėgdavo ekstremalai“, – dėlioja A. Svirnelis."

Augant koronaviruso užsikrėtimų skaičiui, raginama nepamiršti plauti rankas ir kojas

Ir užpakalį reikia plauti dažnai. Lietuvos policija ypač griežtai tikrins būtent užpakalio švarą. Klausiate, kam to reikia? Nervus apramina.

Realiai koronavirusas dažniausiai perduodamas patalpose, oru, dideliais atstumais, ypač, jei taupant pinigus šildymui, patalpos prastai vėdinamos. Reikia šiltai rengtis ir vėdinti patalpas. Kaukės irgi padeda. Na, o policininkai? Policininkai nepadeda.

 

 

Kur svarbiausias Teslos pelningumo potencialas?

"Didžiąją Teslos vertės dalį sudaro autonominio vairavimo programinė įranga, kurios kūrimas kainuoja daug, bet diegimas - labai nedaug ir duoda riebias maržas. Gegužės mėn. ataskaitoje Morganas Stanley teigė, kad visas Tesla savarankiško vairavimo paketas (dabar - 8 000 USD) gali sudaryti 6% pardavimo, tačiau beveik 25% bendrojo pelno iki 2025 m." [1]

1. U.S. News -- Capital Account: Virus Hastens Shift to Asset-Light Economy
Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]08 Oct 2020: A.2.

JAV kompanijoms ir universitetams bus sunkiau ieškoti pigios darbo jėgos užsieny, paliekant ant ledo kvalifikuotus amerikiečius

"JAV prezidento D.Trumpo administracija paskelbė, kad bus pakeista H-1B vizų programa aukštos kvalifikacijos darbuotojams užsieniečiams, pagal kurią darbdaviai privalės mokėti H-1B darbuotojams žymiai didesnius atlyginimus, susiaurinti laipsnių tipus, kurie galėtų atitikti pareiškėjo kvalifikaciją, ir sutrumpinti leidimo dirbti su viza laiką tam tikriems sutartininkams.

Pagal naująją taisyklę pradinio lygio darbuotojams reikalingas darbo užmokesčio lygis pakiltų iki 45-os procentilės jų profesijos pasiskirstymo, palyginti su dabartiniu 17 procentilio reikalavimu. Reikalavimas aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams padidėtų iki 95 procentilio, palyginti su 67 procentile.

Kadangi reikalingas darbo užmokesčio padidinimas įsigalioja šią savaitę, esami H-1B turėtojai, norintys atnaujinti vizas, gali nebūti paliekami JAV, nebent jų darbdaviai atitinkamai pakels atlyginimus.

JAV Tėvynės saugumo departamento valdžia susiaurins, kas gali gauti H-1B vizas, remdamasis savo išsilavinimu. Pagal pakeitimus pareiškėjas turi turėti aukštąjį išsilavinimą toje srityje, kurioje jis ar ji nori dirbti. Dėl to technologijų įmonėms gali būti sunku samdyti į tokias kylančias sritis, kaip dirbtinis intelektas ar bioinformatika. Tokių sričių ekspertai galėjo studijuoti kitus dalykus arba kai kurių dalykų laipsnių galėjo nebūti dar visai neseniai." [1]

O kad Lietuvos dirbantiesiems Dievas tokį karvelį pasiųstų... Klauskite pretendentų į Seimo narius.

 1. U.S. News: U.S. Imposes New Curbs on H-1B Visas
Hackman, Michelle. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Oct 2020: A.3.

Lenkijoje baldžiai „RC Design“ pradeda gaminti baldus iš lengviau užauginamų medžiagų, negu miško mediena

"Lenkijos miškai per metus suteikia apie 4 t sausos masės vienam hektarui, skirtos naudoti baldams ir statyboms. Augalai, kuriuose „RC Design“ ir jo partneriai atlieka tyrimus, pvz., kanapių ar milžiniškų miskantų [1], kurie per metus išaugina nuo 10 iki 25 tonų sausųjų medžiagų iš hektaro. Lengva apskaičiuoti, kiek įspūdingesnių produktų galima pagaminti iš hektaro, palyginti su miško hektaru - pabrėžia Rafałas Cebula iš „RC Design“.

Bendrovė taip pat paruošė pirmąjį baldų, pagamintų iš ekologiškų žaliavų, prototipą - iki šiol importuotų iš užsienio. Baldų lentos yra iš JAV, o mediena - iš vadinamųjų sparčiai augančių deguonies medžių. Ispanijos laboratorijose išvestas Azijos medis, vadinamas OXYtree. Privalumai? Lapuočių medis sparčiai auga, per 6 metus pasiekia 16 m aukštį."

Daugiau apie šį medį - čia [2]

 

1. "Miskantas – subtropikų ir tropikų Azijos augalas, yra keliolika rūšių. Miscantum giganteum yra Japonijoje prieš dvidešimtmetį išvestas sterilus hibridas, nesubrandinantis sėklų ir dauginamas tik šakniastiebiais.  Miskantas daugiametis. Pavasarį išdygęs iš šakniastiebių, jis išaugina per vasarą 3,5 m aukščio bambliuotus, bambuką primenančius stiebus su ilgais siaurais lapais. Vegetacijai pasibaigus, lapai gelsta, džiūsta ir rudenį nukrinta. Per žiemą lieka stovėti išdžiūvę, pageltę, beveik belapiai stiebai; jie nušienaujami žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį, kada lieka mažiausiai drėgmės (15–20 proc.), sausos biomasės iš hektaro gaunama 12–18 tonų, nelygu sąlygos. Pavasarį augalas atželia, ir taip kasmet galima nuimti derlių iki 20 metų, po to kultūrą reikia atnaujinti."

 2. OXYtree, Paulownia, "net nenašiame smėlingame dirvožemyje auga labai sparčiai, pasiekdamas per pirmuosius šešerius metus 12–15 m aukštį, kamieno skersmuo 4 m aukštyje siekia 35–40 cm. Nupjautas medis atauga ir per ketverius metus vėl pasiekia keliolikos metrų aukštį. Kartojant šį ciklą medienos „derlius“ gali būti nuimamas 4–5 kartus."

 

Kubilius ir Steponavičius pavertė Lietuvos universitetus diplomus parduodančiais kioskais. Dabar turime šio sprendimo pasekmes

 "Priklausomai nuo pasirinktos specialybės vienerių metų studijos mūsų šalies aukštosiose mokyklose kainuoja nuo 1500 iki 16 tūkst. Eur, о vidutinė paskolos grąžinimo suma per mėnesį įprastai siekia iki kelių dešimčių eurų. Šiuo metu studijų paskolas vėluojančių gražinti gyventojų skaičius pasiekė tūkstančius, o nuo 2019 m. jis išaugo daugiau kaip 2,5 karto: nuo 1159 iki 2945. Maža to, 1087 buvusių studentų turi daugiau nei po vieną skolą už studijas, o bendras skolų skaičius sudaro 4032."

Tūkstančiai jaunų žmonių apkrauti nereikalingomis skolomis už bevertį Lietuvos aukštąjį išsilavinimą. Kertame šaką, ant kurisos sėdime. Nieko, išskyrus tą jaunimą, nebeturime. Kas naudojo ko-repetitorius, tie studijavo nemokamai. Jie dirbti neis, nes jiems atlyginimo nereikia.

Lenkai ir vengrai apgina jų interesus Europos Sąjungoje, o mes, lietuviai - ne

  Štai ką teigia partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas filosofas Vytautas Radžvilas:

"Lemiamas rodiklis, kurį norima pamiršti, pasakytas Jean-Jacqueso Rousseau „Visuomenės sutartyje“: jei valstybės gyventojų skaičius auga be išorinės kolonizacijos ar iš svetur atvykusių žmonių, tai yra aiškus sveikatos požymis ir įrodymas, kad valstybė valdoma tinkamai. O jei šito nėra, vadinasi, valstybė valdoma tragiškai.

Greičiausias Lietuvos nykimas ne tik Europoje, bet ir kone pasaulyje liudija, kad mūsų būklė – sudėtinga. O ką galėtų duoti valstybė, jei tai būtų tikra valstybė su politine valia?

Šitokią valstybės naudą puikiai iliustruoja Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiai. Kai Viktoras Orbanas ar Lechas Kaczynskis kaltinami, jog neva yra prasti demokratai, kukliai nutylima jų tikroji „nuodėmė“: Lenkija ir Vengrija, kitaip nei Lietuva, drįsta ryžtingai apmokestinti užsienio bankus, transnacionalines korporacijas, ir gauna lėšų, kurios reikalingos, vykdant socialines programas.

Tuo metu Lietuvoje kolonijišką gyventojų savimonę rodo tai, kad užsienio kapitalo investicija skelbiama šventenybe. Nors atrankos kriterijumi turėtų būti aiški nuostata, kad kai kurios investicijos daro Lietuvą lengvo pasipelnymo šalimi ir tam tikrais atvejais kenkia valstybei ir jos piliečiams.

Kokios naudos šiandien duoda trijų Skandinavijos bankų faktinis oligopolis, kai jie užėmę apie 82 proc. rinkos? Kad nėra valstybės, liudija tai, kad nei Lietuvos valdžia, nei Lietuvos bankas nesiryžta imtis priemonių šitiems dalykams užkardyti.

Kalbant apie valstybės buvimą ar nebuvimą – kur kontrolė ir atsakomybė, kai neįsivaizduojamo dydžio pinigų sumos ištaškomos parazitinėms struktūroms ir veikloms? Šiandien dejuojame – kaip pakelti algas mokytojams. Jos galėtų būti pakeltos – ir turbūt nemenkai – vien likvidavus tas vadinamąsias viešąsias įstaigas, kuriomis yra apaugusi Švietimo ir mokslo ministerija ir kurios suryja dešimtis milijonų eurų.

Kodėl valstybingumas turi būti atkurtas? Todėl kad, kaip jau minėjau, ekonominė gerovė, kuri yra neabejotina ir kurią teikia narystė ES, iš esmės pavojingai diferencijuoja ir skaldo Lietuvos visuomenę, kuria labai pavojingas socialines įtampas, o šios, savo ruožtu, gali prasiveržti itin nepageidaujama politine forma."

Su mūsų valstybės nesugebėjimu apginti mūsų interesus taip, kaip tai sugeba lenkai ir vengrai, sutinku. Tikiuosi, kad galų gale nepasitenkinimas nesugebančių vadovauti Lietuvai politikų valdymu ir pas mus prasiverš bei atves prie pokyčių. Deja, yra svarbių teiginių, su kuriais sutikti būtų kenksminga.

"Kodėl tokie filosofijos skirtumai galiausiai virsta milžiniškais praktiniais skirtumais? Mes net nesugebame įsivesti kad ir sąlygiškai trumpos, bet privalomos karo tarnybos. Mes vadovaujamės naiviais vaizdiniais, kad Lietuvą gali apginti nedidelė profesionalų kariuomenė.

Sugrąžinome šauktinius. Kol kas tai vyksta karikatūrine forma. Visiškai neatsakoma į klausimą – kaip elgtis su tais, kurie išvengia tarnybos, laikinai emigruodami? Kitaip tariant, mes net nepakylame į elementarų valstybinės savivokos lygmenį, kuris užfiksuotas Konstitucijoje, [kurioje sakoma], kad valstybės gynimas yra kiekvieno piliečio pareiga."

Su tokiu primityvaus ir nerealistiško šauktinių gaudymo po visą pasaulį pasiūlymu sutikti neišeina. Nieko sau demokratija... Karas šiais laikais yra brangios technikos ir brangiai apmokamų profesionalų reikalaujantis dalykas. Net Armenijoje atsisako imti į kariuomenę vidurinio amžiaus savanorius, priima tik su IT užaugusį jaunimą. Technologijų šiandieniniam karui reikia žūtbūtinai, jas gali valdyti tik gerai paruošti ir gerai apmokami profesionalai. Jokie trumpi šauktinių kursai mus nebeišgelbėja. Pinigų tam nėra, todėl nereikia čia pūsti muilo burbulus. Palikime jaunimą ramybėje dirbti ir mokytis. Palikime karą technologijoms ir profesionalams.

Bendra išvada:  balsuodami už partiją „Nacionalinis susivienijimas“ su pirmininku filosofu Vytautu Radžvilu padidiname teigiamų pokyčių mūsų visuomenėje tikimybę. Jei nerandame nieko geresnio, tai balsuokime už juos.

Why are today’s scientists failing to explain briefly and clearly the essence of their discoveries to us?

For example, at least as well as Einstein explained in his articles his theory of relativity. The scientific work of modern scholars is reminiscent of the essays of lawyers. Lots of unnecessary information has been included, thoughtless and unspoken what is most important here.

Let us recall how modern scientific research is done. The research is being carried out by huge armies of emigrants from developing countries, mainly India and China. Those emigrants usually have no rights, have low wages, are poor, work for a residence permit in a rich country, for so-called green (US) or blue (EU) cards. Those emigrants are being brutally exploited because if they do not collect enough data, they have to go home, return to a poorer life. Thinking out what is most important here is not done by them because of lack of time and tremendous stress. Being non-residents and having a small number of acquaintances, emigrants do not receive grants, and are therefore unable to initiate independent research. 

Their superiors, the so-called scientists of rich countries, have long been not scientists. They don’t know how that research is done today, so they don’t understand the results of that research either. The scheming between scientists and in the science funds-distributing organizations, earning additional money, are the real occupations of scientists (by name only) in rich countries. This includes brutal and costly battles for patents. Today's Nobel Laureate Dr. Doudna spends millions of dollars a month fighting for a patent for the application of Crispr to a human cells with Harvard scientist Dr. Zhang. Clearly, neither that poor man from Harvard, Dr. Zhang, nor Dr. Doudna have time to think, and explain to us what Crispr is.

As a result, in our science there really is no one to think. The data collected by emigrants are simply unloaded on our heads like huge stinking piles of manure. Most of the data goes into sections of articles called Supplementary Material. These are simply excerpts from emigrant workbooks. Western science is dead. As a result, our labor productivity stopped rising across the economy. We need to get rid of slaves working for residence permits in a rich country, and hire real workers, like Einstein, Galileo Galilei, Newton and other good scientists of a previous age.

OK, let us hire two Einsteins today before lunch. Cool...

Kodėl šiandienos mokslininkai nesugeba mums trumpai ir aiškiai išdėstyti jų atradimų esmę?

 Pavyzdžiui, bent taip gerai, kaip Einšteinas jo straipsniuose išdėstė jo reliatyvumo teoriją. Šiulaikinių mokslininkų mokslinė kūryba primena juristų rašinius. Privaryta daugybė nereikalingos informacijos, neapgalvota ir neišdėstyta, kas čia yra svarbiausia.

Prisiminkime, kaip daromi šiuolaikiniai mokslo tyrimai. Tiriamąjį darbą atlieka didžiulės emigrantų iš besivystančiųjų šalių, daugiausia Indijos ir Kinijos armijos. Tie emigrantai dažniausiai neturi jokių teisių, turi prastus atlyginimus, skursta, dirba vardan leidimo gyventi turtingoje šalyje, vardan taip vadinamų žaliųjų (JAV) arba mėlynųjų (ES) kortų. Tie emigrantai žiauriai eksplotuojami, nes jei nesurenka pakankamai duomenų, jiems tenka važiuoti namo, grįžti prie skurdesnio gyvenimo. Nebūdami rezidentais ir neturėdami pažinčių, emigrantai negauna grantų, todėl negali pradėti nepriklausomus tyrimus. Galvoti, išskirti, kas čia svarbiausia jiems neleidžia laiko trūkumas ir didžiulis stresas. O jų viršininkai, taip vadinami turtingųjų šalių mokslininkai, jau seniai nėra mokslininkai. Jie nežino, kaip tie moksliniai tyrimai yra daromi, todėl nesupranta ir tų tyrimų rezultatų. Intrigos tarp mokslininkų ir pinigus skiriančiose organizacijose, uždarbiavimas yra turtingųjų šalių mokslininkų tikrieji užsiėmimai. Tame tarpe vyksta žiauri ir brangi kova už patentus. Šiandieninė Nobelio premijos laureatė  dr. Doudna išleidžia milijonus dolerių per mėnesį, kovodama už Crispr pritaikymo žmogaus ląstelės patentą su Harvardo tokiu pat mokslininku dr. Zhang. Aišku, kad nei tam vargšui iš Harvardo, dr. Zhang, nei dr. Doudnai nėra laiko pagalvoti ir mums paaiškinti, kas yra ta Crispr.

Rezultate galvoti tikrai nebėra kam. Emigrantų kaupiami duomenys tiesiog išverčiami ant mūsų galvų, kaip didžiulės dvokiančios mėšlo krūvos. Dauguma duomenų eina į straipsnių skyrius, vadinamus papildoma medžiaga. Tai tiesiog išrašai iš emigrantų darbo sąsiuvinių. Vakarų mokslas yra miręs. Todėl ir mūsų darbo produktyvumas visoje ekonomikoje toliau nebeauga. Turime atsisakyti vergų, dirbančių už leidimus gyventi turtingoje šalyje, ir pasamdyti tikrų, Einšteino, Galilėjo, Niutono ir kitų mūsų senovės gerų mokslininkų lygio darbuotojų.

Gerai, pasamdykime du Einšteinus šiandien prieš pietus. Puiku...

Nobelio premijos vertas naujas metodas redaguoti gyvų organizmų genetinę medžiagą

 "Daktarė Charpentier ir dr. Doudna užklupo Crispr atsitiktinai. Mikrobiologė dr. Charpentier daugelį metų tyrinėjo Streptococcus pyogenes - bakterijų rūšį, sukeliančią skarlatiną ir kitas ligas. Tikrindama mikrobo DNR 2006 m., ji ir jos kolegos atrado mįslingą besikartojančių segmentų seriją. Keli mokslininkai tyrinėjo šiuos segmentus nuo 1980-ųjų, tačiau niekas nebuvo tikras dėl jų funkcijos. Francisco Mojica, Alikantės universiteto (Ispanija) mikrobiologas, 2000 m. šiems DNR ruožams suteikė pavadinimą: grupuojami, reguliariais tarpais išdėstyti, trumpi palindrominiai pasikartojimai arba trumpiau Crispr. 

Palindromas yra žodis, skaičius, frazė ar kita simbolių seka, skaitomas toks pat atgal, kaip ir į priekį, pvz., madam, racecar.

Dr. Mojica ir kiti tyrinėtojai 1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje bandė išsiaiškinti, kodėl mikrobai turi šią paslaptingą pasikartojančią DNR. Tapo aišku, kad tarp šių pasikartojimų buvo genetinės medžiagos, gautos iš virusų, bandžiusių užkrėsti bakterijas, dalys. Kažkaip bakterijos atkuria virusinių genų dalis ir jas saugo. Būtent toks atvejis, lyg bakterijos kurtų praeities infekcijų archyvą, kurį vėliau galėtų panaudoti, gindamosis nuo ateities išpuolių.

Dr. Charpentier ir jos kolegos atrado keletą žingsnių, kuriais bakterijos naudojo šią informaciją virusų puolimui. Bakterijos pagamino RNR - ribonukleino rūgšties, DNR pusseserės - molekules, kurios atpažino puolančių virusų genus. Parašiusi straipsnį apie šių RNR atradimą 2011 m. Charpentier pripažino, kad jai reikia daugiau bendradarbiauti su RNR molekulių eksperte. Ta ekspertė buvo daktarė Doudna.

Dr. Charpentier ir daktarė Doudna 2011 m. susitiko Puerto Riko kavinėje, dalyvaudamos mokslinėje konferencijoje, ir nedelsdamos pradėjo bendradarbiauti, kad  suprastų, kaip veikia Crispr. Netrukus jos suprato, kad jos gali panaudoti jų pačių sukurtas RNR molekules, norėdamos ląstelėse ieškoti ir pakeisti bet kokį DNR fragmentą. 

Bakterijos ginasi, naudodamos šias molekules ir atpažindamos puolančio viruso genus. Ginkle yra fermentas, vadinamas Cas9, kuris pjausto virusinę genetinę medžiagą. Dr. Charpentier ir dr. Doudna suprato, kad jos gali sintezuoti RNR gabalėlį, nukreipiantį ir suskaidantį ne tik virusinio geno dalį, bet ir bet kurį geną. 

2012 m. mokslininkės įrodė, kad ši koncepcija gali veikti. Crispr nebuvo pirmasis įrankis, kurį mokslininkai išrado, kad DNR pakeisti. Tačiau ankstesni metodai buvo palyginti neapdoroti, taikant brangias, sudėtingas mašinas ir medžiagas. Crispr gali tapti kur kas labiau tikslia priemone genetinėje chirurgijoje. Jei tyrėjai naudojo Crispr molekules, kad, pavyzdžiui, padarytų pjūvius dviejose gretimose vietose ant DNR gabalo, DNR ruožas išsigydytų, susisiūtų be išpjaustyto segmento. Pašalintos DNR vietoje tapo įmanoma įdėti naują DNR gabalėlį. Vėlesni tyrimai atskleidė, kaip naudoti Crispr, norint pakeisti atskiras genetines raides. Tai, kas prasidėjo, kaip senovinė antivirusinės gynybos sistema, greitai tapo viena iš galingiausių ir tiksliausių genomo redagavimo priemonių, prieinamų mokslui. Per mažiau nei dešimtmetį Crispr tapo įprasta priemone laboratorijose visame pasaulyje."

Bakterijos kuria praeities infekcijų archyvą šios Crispr sistemos pavidalu. Mes, žmonės, irgi  kuriame mūsų organizmuose praeities infekcijų archyvą, kuris yra mūsų imuniteto, atsparumo ligoms pagrindas. Taigi, Crispr yra savotiškas bakterijų imuniteto, bakterijų atsparumo virusinėms infekcijoms, pagrindas.