Security deposit for renting: when paid, when recovered

    "It has long been a practice in the housing rental market to pay both the rent and the same amount of security deposit as soon as you move into the house.

 

    Many "swallow" these costs in the hope that the money paid in advance will still be returned at the end of the lease term, but this is not always the case.

 

    "95% of all rentals are subject to a one-month rental deposit.

 

    That security is usually left with the landlord until the end of the lease. The deposit is refundable if there is no damage to the home. If the damage is done, it is automatically agreed what part of the deposit is left with the homeowner,” - says Tomas Rusakas, a broker at Capital Team.

 

    Do not pay, return?

 

    One of the most frequently asked questions is how the recovery of the deposit is treated. There are usually two options.

 

    The person renting the home simply does not pay the rent for the last month of his or her renting, because he or she has already paid the deposit in principle.

 

    In the second, the landlord still pays the money, and the landlord only refunds the prepaid amount to the tenant when it is certain that no damage has been done to the home when an deed is signed proving that neither party has any claims against each other.

 

    If the damage is not caused during the rental period, the deposit is refunded, if the damage is caused and the deposit is insufficient, the tenant must additionally pay.

 

    "It's different, but I always offer landlords a deposit until the end of the lease. If you rent a very nicely renovated or furnished apartment with a lot of love, a two-month deposit is required,” - says T. Rusakas.

 

    According to him, and the tenant himself, having paid the deposit, is motivated to keep the property, to lease it for an agreed period, to notify the landlord of the moving out in a timely manner.

 

    The deposit is usually refunded upon signing the deed of transfer.

 

    However, the rental market is not always very transparent, fictitious contracts are signed, often not signed at all, and the rent is paid in cash, essentially without any proof that it has been paid.

 

    Better without a trial

 

    Manopinigai.lt has already written that both parties are negotiating differently about the damage caused to the rented housing, but it is best for everyone to avoid court.

 

    Olga Petroševičienė, a partner at the law firm Ellex Valiunas, an expert in real estate market law, says that in legal practice she has had disputes over damage to housing and the return of collateral or even greater damage.

 

    "It was decided that the whole room would have to be repainted, but part of the related costs was also covered by the landlord. The tenant may be wrong, but yes - he made a hole in the wall. We will no longer find such paints, and if we find them, the walls are already worn out and faded from the sun, so it is obvious that if we need to repaint one wall, we will need another one. It also pays off for the landlord, the value of the home will increase, so he will probably have to contribute to the reimbursement of expenses,” - the interlocutor says.

 

    However, she adds that such disputes, which go to court, are of no use to anyone.

 

    How to finish

 

    In any case, when terminating the lease of housing, you need to finish, sign a deed of transfer, so that later, for any reason, there will be no disagreement. It is very important for homeowners to check that all dues have been paid.

 

    "Usually the landlord calls the broker himself and says that he needs to look for a new tenant. Brokers simply send a deed of transfer of the property and the landlord completes it with the tenant. But it can also be done in a free form," - says T. Rusakas.

 

    According to him, there are still cases of disputes, but most of the time there is natural wear and tear.

 

    "If there is already a hole in the wall or something is broken, it is a question of how the damage must be compensated. Depreciation issues are often included in contracts. But if you have been using the home for several years, it is a fact that there will be depreciation and you will not have to compensate for the damage," - the broker adds."

 

 

Užstatas, nuomojantis būstą: kada mokamas, kada atgaunamas

"Būsto nuomos rinkoje jau seniai susiformavo praktika, kai vos įsikėlus į namus tenka sumokėti ir nuomos mokestį, ir tokio paties dydžio užstatą. Būstą besinuomojantiems žmonėms dažnai tai tampa nemenku iššūkiu, mat iš karto tenka pakloti nemenką sumą.

Daugelis šias išlaidas „nuryja“ tikėdamiesi, kad į priekį sumokėti pinigai nuomos termino pabaigoje vis tiek sugrįš, tačiau taip būna ne visuomet.

„95% visų nuomos atvejų yra mokamas vieno mėnesio nuomos kainos užstatas. 

Tas užstatas dažniausiai paliekamas nuomotojui iki nuomos pabaigos. Užstatas grąžinamas, jei būstui nėra padaroma kokia nors žala. Jei žala padaryta, automatiškai tariamasi, kokia užstato dalis yra paliekama būsto savininkui“, – sako Tomas Rusakas, agentūros „Capital Team“ brokeris.

Nemokėti, grąžinti?

Vienas dažniausiai kylančių klausimų – kaip traktuojamas užstato susigrąžinimas. Įprastai yra du variantai.

Pirmuoju būstą besinuomojantis žmogus paskutinį savo gyvenimo jame mėnesį už nuomą tiesiog nemoka, nes iš esmės jau būna sumokėjęs užstato pavidalu.

Antruoju būsto savininkui pinigus vis tiek sumoka, o iš anksto sumokėtą sumą nuomotojas nuomininkui grąžina tik tada, kai įsitikinama, kad būstui nepadaryta jokia žala, kai pasirašomas aktas, kuris įrodo, kad nė viena pusė viena kitai neturi jokių pretenzijų.

Jei žala būstui per nuomos laiką nėra padaroma, užstatas grąžinamas, jei žala padaroma ir užstato nepakanka, nuomininkas turi ir primokėti. 

„Būna įvairiai, bet aš nuomotojams visuomet siūlau užstatą pasilikti iki nuomos pabaigos. Jei nuomojamas labai gražiai tik ką suremontuotas ar įrengtas butas, į kurio įrengimą įdėta daug meilės, prašoma ir dviejų mėnesių užstato“, – kalba T. Rusakas.

Anot jo, ir pats nuomininkas, sumokėjęs užstatą, yra motyvuotas turtą saugoti, nuomoti jį sutartą laikotarpį, laiku nuomotojui pranešti apie išsikraustymą.

Užstatas įprastai grąžinamas pasirašius būsto perdavimo aktą. 

Vis dėlto būsto nuomos rinka ne visuomet yra labai skaidri, pasirašomos fiktyvios sutartys, neretai apskritai nepasirašomos, pinigai už nuomą mokami grynaisiais iš esmės be jokio įrodymo, kad buvo sumokėti.

Geriau be teismo

Manopinigai.lt jau rašė, kad dėl nuomojamam būstui padarytos žalos abi pusės tariasi įvairiai, tačiau visiems geriausia išvengti teismo.

Olga Petroševičienė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė,  nekilnojamojo turto (NT) rinkos teisės ekspertė, sako, kad jai teisinėje praktikoje yra tekę susidurti su ginčais dėl būstui padarytos žalos ir užstato grąžinimo ar net didesnės žalos padengimo.

„Buvo nutarta, kad teks perdažyti visą kambarį, bet dalį su tuo susijusių sąnaudų padengė ir nuomotojas. Nuomininkas gali būti neteisus, bet taip – jis padarė sienoje skylę. Tokių dažų jau neberasime, o jei ir rasime, sienos jau yra pasidėvėjusios, nublukusios nuo saulės, tad akivaizdu, kad jei reikės perdažyti vieną sieną, reikės ir kitą. Nuomotojui tai taip pat apsimoka, būsto vertė pakils, tad ir jis greičiausiai turės prisidėti prie išlaidų kompensavimo“, – dėsto pašnekovė.

Vis dėlto ji priduria, kad tokie ginčai, kurie nukeliauja iki teismo, niekam nėra naudingi.

Kaip padėti tašką

Bet kuriuo atveju nutraukiant būsto nuomos sutartį reikia padėti tašką, pasirašyti perdavimo aktą, kad vėliau dėl kokių nors priežasčių nekiltų nesutarimų. Būsto savininkams itin svarbu patikrinti, kad visi mokesčiais yra sumokėti.

„Dažniausiai pats nuomotojas brokeriui paskambina, pasako, kad reikia ieškoti naujo nuomininko. Brokeriai tiesiog nusiunčia turto perdavimo aktą ir nuomotojas su nuomininku jį užpildo. Bet tai galima padaryti ir laisva forma“, – teigia T. Rusakas.

Anot jo, vis tik pasitaiko ginčų atvejų, tačiau dažniausiai susiduriama su natūraliu nusidėvėjimu.

„Jei jau sienoje skylė ar kažkas sugriauta, kalbama, kaip žala turi būti atlyginta. Dažnai nusidėvėjimo klausimai nurodomi ir sutartyse. Bet jei tu būstą naudoji kelerius metus, tai faktas, kad nusidėvėjimas bus ir žalos už jį kompensuoti nereikės“, – priduria brokeris."

1

Aukščiausios klasės lustų gamyba: taip ES nori patekti į puslaidininkių lenktynes

"Briuselis nori skonkuruoti su Amerika ir Kinija mikroelektronikoje. Komisijos narys Bretonas antradienį pristatys ES lustų įstatymą.

JAV, Kinija, Korėja ir kiti azijiečiai investuoja milijardus į puslaidininkių pramonės plėtrą. Dabar Europos Sąjunga seka pavyzdžiu. ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas antradienį nori pristatyti „ES lustų įstatymą“, pagal kurį moksliniams tyrimams, bandomiesiems projektams, startuoliams ir, svarbiausia, milžiniškų gamyklų, gaminančių valstybę, statybai bus skirta apie 45 mlrd. eurų iki 2030 m. Šiuo tikslu Komisija nori sušvelninti griežtas valstybės pagalbos taisykles ir paspartinti patvirtinimo procesą. Be to, ji nori stebėti lustų gamybą ir, kraštutiniais atvejais, paskelbti puslaidininkių eksporto draudimus. Taip ji reaguoja į lustų pristatymo kliūtis, kurios, be kita ko, stabdo Vokietijos automobilių pramonę.

Komisija nori, kad ES vėl būtų sunkiasvorė lustų gamyboje ir užtikrintų tiekimą būsimiems projektams, tokiems, kaip vairavimas tinkle, pramonė 4.0, dirbtinis intelektas ir superkompiuteriai. Numatoma, kad ES lustų gamybos dalis pasaulyje padidės nuo 10 procentų šiandien iki 20 procentų iki 2030 m. Kadangi Komisija tikisi, kad iki to laiko rinka padvigubės, tai reiškia, kad ES gamyba padidės keturis kartus. „Jei norime būti tarp pirmaujančių jėgų ateities rinkose, o ne tik būti kieno nors subrangovais, ES turi veikti dabar“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sunday“ sakė Bretonas.

Bretonas numato ES statyti dvi, tris ar keturias dideles puslaidininkių gamyklas. Manoma, kad jos galės pagaminti labai mažus – kurių konstrukcijos dydis mažesnis nei 2 nanometrai – ir energiją taupančius puslaidininkius. Tikslas – „megafabrikų Europa, galinti patenkinti savo poreikius ir užkariauti pasaulio rinkas“.

Panašus į Ameriką

Nuo praėjusios savaitės pabaigos cirkuliavo „Įstatymo pagrindų“ projektai. Taip pat F.A.Z. turi juodraštį. Skaičiai neįtraukti. Jie turėtų būti įterpti tik prieš pat paskelbimą. Remiantis šio laikraščio informacija, Bretonas planuoja tris punktus: pirma, 30 milijardų eurų, kuriuos valstybės jau rezervavo lustų pramonės skatinimui, remiantis Komisijos analize, antra, 12 milijardų eurų programai, pavadintai „Lustai Europai“, su kuria ES bandomieji projektai skatina kvantinius lustus ar lustų dizainą, ir trečia – 5 mlrd. programa su Europos investicijų banku (EIB), skirta startuoliams skatinti.

Taigi ES suteiktų panašią sumą, kurią daro JAV pagal savo "lustų įstatymą". Pagalba JAV iki 2026 m. numato 52 milijardus dolerių. Palyginti su 450 milijardų dolerių, kuriuos Pietų Korėja planuoja suteikti mokesčių lengvatoms iki 2030 m., tai atrodo kuklu.

Bretono planuojami pakeitimai ES valstybės pagalbos teisėje yra labiau lemiami, nei vien skaičiai. Iki šiol valstybės pagalba daugiausia buvo skirta moksliniams tyrimams arba „pirmiesiems pasaulyje projektams“. Įprastos subsidijos siekia 10–15 procentų statybos išlaidų. Ateityje atskirais atvejais turėtų būti įmanoma iki 100 proc., „jeigu kitu atveju Europoje tokių sistemų nebūtų“, kaip sakoma projekte. Slenkstis nuleistas nuo pasaulio iki europietiškos naujovės. Pagal Bretono aplinką 40–50 procentų pagalba nebebus problema. Jis tai pagrindžia tuo, kad megafabrikų įsikūrimas yra dirva įsikurti kitoms įmonėms ir sukuria tūkstančius netiesioginių darbo vietų.

Tačiau lustų įstatymas ES Komisijoje yra prieštaringas. Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager perspėja dėl švelnesnių taisyklių ir pasaulinių subsidijų lenktynių, kurių ES laimėti negali. Tačiau mažai tikėtina, kad Vestager gali susilpninti įstatymą. Bretoną visiškai remia Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, atsižvelgiant į jo ir jos aplinką.

Visų pirma, valstybės pagalba galėtų pasinaudoti Amerikos „Intel“ grupė, prieš kelis mėnesius paskelbusi apie investicijas į gamyklas Europoje. Vokietija taip pat tikisi. Tačiau bendrovė tai susiejo su dosniomis subsidijomis. Siūlomame įstatyme numatytas patvirtinimo proceso paspartinimas taip pat galėtų palengvinti „Intel“ sprendimą. Jei įmanoma, valstybės turėtų priskirti dideles gamyklas „nacionalinės svarbos projektams“ ir, pavyzdžiui, sustabdyti aplinkosaugos reglamentus. Bretonas dabar tikisi greito „Intel“ sprendimo – per tris ar keturias savaites.

Siekdamos išvengti pristatymo kliūčių, valstybės turėtų sukurti savotišką išankstinio įspėjimo sistemą. Krizių atveju mažiausiai dvi ES šalys turėtų turėti galimybę nurodyti Komisijai sujungti lustų pirkimą. Kraštutiniais atvejais ES turėtų turėti galimybę uždrausti puslaidininkių eksportą. Valstybės narės ir Europos Parlamentas privalo sutinkti, kad lustų įstatymas įsigaliotų."

O Lietuva? Lietuva kelia hibridinius karus. Mes supjaustysime mūsų žvejų laivus metalo laužui ir parduosime, kad neatitektų priešui. Su medinėmis valtimis išplauksime iš Taivano salos į žemyninę Kiniją, iškelsime Lietuvos trispalvę pliažuose ir paskelbsime komunistus nugalėtais. Taivaniečiai (mes nebijome to žodžio: taivaniečiai) taip apsidžiaugs, kad duos mums pavogti šiuolaikines lustų gamybos technologijas (kaip rusai kadaise leido pavogti restrikcijos fermentų gamybą). Tada pastatysime Lietuvoje tuos fabrikus ir Vilnius bus Naujieji Vasiukai.

High-end chip production: This is how the EU wants to enter the semiconductor race

"Brussels wants to oppose America and China in microelectronics. Commissioner Breton will present the “EU Chips Act” on Tuesday.

The US, China, Korea and other Asians are investing billions in expanding the semiconductor industry. Now the European Union is following suit. 

EU Internal Market Commissioner Thierry Breton wants to present the "EU Chips Act" on Tuesday, through which around 45 billion euros are to flow into research, pilot projects, start-ups and, above all, the construction of mega-factories that produce state-of-the-art semiconductors by 2030. To this end, the Commission wants to soften its strict rules on state aid and speed up the approval process. In addition, the Commission wants to monitor chip production and, in extreme cases, issue export bans for semiconductors. This is how the Commission reacts to chip delivery bottlenecks, which are slowing down the German car industry, among other things.

The Commission wants to make the EU a heavyweight in chip production again and ensure the supply for future projects such as networked driving, Industry 4.0, artificial intelligence and supercomputers. The EU share of chip production in the world is expected to increase from 10 percent today to 20 percent by 2030. Since the Commission expects the market to double by then, that means production will quadruple. "If we want to be among the leading forces in the markets of the future and not just want to be the subcontractor of whoever, the EU must act now," Breton said in an interview with the Frankfurter Allgemeine Sunday newspaper.

Breton envisages building two, three or four large semiconductor factories in the EU. They are supposed to build very small – with structure sizes below 2 nanometers – and energy-efficient semiconductors. The aim is "a Europe of mega factories that can meet its own needs and conquer the world markets".

Similar to America

Drafts for the "Chips Act" have been circulating since the end of last week. Also the F.A.Z. has a draft. Numbers are not included. They should only be inserted shortly before publication. According to information from this newspaper, Breton is planning three items: first, 30 billion euros, which the states have already reserved for the advancement of the chip industry, according to the Commission's analysis, second, 12 billion euros for a program called "Chips for Europe", with which the EU pilot projects, quantum chips or chip design promotes, and thirdly, a 5 billion program with the European Investment Bank (EIB) to promote start-ups.

The EU would thus provide a comparable amount to what the USA is doing in its "Chips Act". It provides for $52 billion in aid through 2026. Compared to the $450 billion that South Korea plans to provide in tax breaks by 2030, that seems modest.

The changes that Breton plans to make to EU state aid law are more decisive than the numbers alone.

 

So far, state aid has largely been limited to research or "world firsts".

 

Subsidies of 10 to 15 percent of the construction costs are usual.

 

In the future, up to 100 percent should be possible in individual cases, "if there were otherwise no such systems in Europe," as the draft says.

 

The threshold is lowered from world to European novelty.

 

Aid of 40 to 50 percent would no longer be a problem, according to Breton's environment. He justifies this by saying that the settlement of mega factories is a breeding ground for the settlement of other companies and creates thousands of indirect jobs.

However, the Chips Act is controversial within the EU Commission. Competition Commissioner Margrethe Vestager warns of softer rules and a global subsidy race that the EU cannot win. However, it is unlikely that she can weaken the law. Breton has the full backing of Commission President Ursula von der Leyen, according to his and her environment.

Above all, the American Intel group, which announced investments in factories in Europe months ago, could benefit from the state aid. Germany is also hoping. However, Intel linked this to generous subsidies. The speeding up of the approval process provided for by the proposed law could also make the decision easier for Intel. Where possible, states should classify mega-factories as “projects of national importance” and suspend environmental regulations, for example. Breton is now hoping for a quick decision from Intel – in three to four weeks.

In order to avoid delivery bottlenecks, the states should set up a kind of early warning system. In crises, at least two EU countries should be able to instruct the Commission to pool the purchase of chips. In extreme cases, the EU should be able to ban the export of semiconductors. Member States and the European Parliament must en agree to the Chips Act to go into effect."

What about Lithuania? Lithuania is waging hybrid wars. We will cut our fishing boats for scrap metal and sell them so as not to give them to the enemy. We will sail from the island of Taiwan to mainland China in wooden boats, lift the Lithuanian tricolor on the beaches and declare the Communists defeated. Taiwanese (we were not afraid of that word: Taiwanese) will be so happy that it will allow us to steal modern chip-making technology. Then we will build those factories in Lithuania and Vilnius will be New Vasiukai. 

Kaukės puikiai apsaugo nuo koronaviruso

 „Tarp tų, kurie pranešė, kad viešose patalpose visada dėvi kaukę, tikimybė, kad viruso testas bus teigiamas, buvo 56 procentais mažesnė, nei tarp tų, kurie teigė niekada to nedarę. užsikrėtusiųjų virusais buvo 83 procentais mažiau tarp dėvinčių N95 arba KN95 respiratorius ir 66 procentais mažiau tarp tų, kurie dėvi chirurgines kaukes, palyginti su tais, kurie nenešiojo jokių kaukių."

Masks give remarkable protection against coronavirus

"Among those who reported always wearing a mask in public indoor settings, the odds of testing positive for the virus were 56 percent lower than among those who said they never did. Among those who specified the type of mask they wore, the odds of testing positive for the virus were 83 percent lower for those wearing an N95 or KN95 respirator, and 66 percent lower for those wearing surgical masks, compared with those who did not wear masks."