"Būsto nuomos rinkoje jau seniai susiformavo praktika, kai
vos įsikėlus į namus tenka sumokėti ir nuomos mokestį, ir tokio paties dydžio
užstatą. Būstą besinuomojantiems žmonėms dažnai tai tampa nemenku iššūkiu, mat
iš karto tenka pakloti nemenką sumą.
Daugelis šias išlaidas „nuryja“ tikėdamiesi, kad į priekį
sumokėti pinigai nuomos termino pabaigoje vis tiek sugrįš, tačiau taip būna ne
visuomet.
„95% visų nuomos atvejų yra mokamas vieno mėnesio nuomos kainos
užstatas.
Tas užstatas dažniausiai paliekamas nuomotojui iki nuomos pabaigos.
Užstatas grąžinamas, jei būstui nėra padaroma kokia nors žala. Jei žala padaryta,
automatiškai tariamasi, kokia užstato dalis yra paliekama būsto savininkui“, –
sako Tomas Rusakas, agentūros „Capital Team“ brokeris.
Nemokėti, grąžinti?
Vienas dažniausiai kylančių klausimų – kaip traktuojamas užstato
susigrąžinimas. Įprastai yra du variantai.
Pirmuoju būstą besinuomojantis žmogus paskutinį savo gyvenimo
jame mėnesį už nuomą tiesiog nemoka, nes iš esmės jau būna sumokėjęs užstato
pavidalu.
Antruoju būsto savininkui pinigus vis tiek sumoka, o iš anksto
sumokėtą sumą nuomotojas nuomininkui grąžina tik tada, kai įsitikinama, kad
būstui nepadaryta jokia žala, kai pasirašomas aktas, kuris įrodo, kad nė viena
pusė viena kitai neturi jokių pretenzijų.
Jei žala būstui per nuomos laiką nėra padaroma, užstatas
grąžinamas, jei žala padaroma ir užstato nepakanka, nuomininkas turi ir
primokėti.
„Būna įvairiai, bet aš nuomotojams visuomet siūlau užstatą
pasilikti iki nuomos pabaigos. Jei nuomojamas labai gražiai tik ką
suremontuotas ar įrengtas butas, į kurio įrengimą įdėta daug meilės, prašoma ir
dviejų mėnesių užstato“, – kalba T. Rusakas.
Anot jo, ir pats nuomininkas, sumokėjęs užstatą, yra motyvuotas
turtą saugoti, nuomoti jį sutartą laikotarpį, laiku nuomotojui pranešti apie
išsikraustymą.
Užstatas įprastai grąžinamas pasirašius būsto perdavimo aktą.
Vis dėlto būsto nuomos rinka ne visuomet yra labai skaidri, pasirašomos
fiktyvios sutartys, neretai apskritai nepasirašomos, pinigai už nuomą mokami
grynaisiais iš esmės be jokio įrodymo, kad buvo sumokėti.
Geriau be teismo
Manopinigai.lt jau rašė, kad dėl nuomojamam būstui
padarytos žalos abi pusės tariasi įvairiai, tačiau visiems geriausia išvengti
teismo.
Olga Petroševičienė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“
partnerė, nekilnojamojo turto (NT) rinkos teisės ekspertė, sako, kad jai
teisinėje praktikoje yra tekę susidurti su ginčais dėl būstui padarytos žalos
ir užstato grąžinimo ar net didesnės žalos padengimo.
„Buvo nutarta, kad teks perdažyti visą kambarį, bet dalį su tuo
susijusių sąnaudų padengė ir nuomotojas. Nuomininkas gali būti neteisus, bet
taip – jis padarė sienoje skylę. Tokių dažų jau neberasime, o jei ir rasime,
sienos jau yra pasidėvėjusios, nublukusios nuo saulės, tad akivaizdu, kad jei
reikės perdažyti vieną sieną, reikės ir kitą. Nuomotojui tai taip pat apsimoka,
būsto vertė pakils, tad ir jis greičiausiai turės prisidėti prie išlaidų
kompensavimo“, – dėsto pašnekovė.
Vis dėlto ji priduria, kad tokie ginčai, kurie nukeliauja iki
teismo, niekam nėra naudingi.
Kaip padėti tašką
Bet kuriuo atveju nutraukiant būsto nuomos sutartį reikia padėti
tašką, pasirašyti perdavimo aktą, kad vėliau dėl kokių nors priežasčių nekiltų
nesutarimų. Būsto savininkams itin svarbu patikrinti, kad visi mokesčiais yra
sumokėti.
„Dažniausiai pats nuomotojas brokeriui paskambina, pasako, kad
reikia ieškoti naujo nuomininko. Brokeriai tiesiog nusiunčia turto perdavimo
aktą ir nuomotojas su nuomininku jį užpildo. Bet tai galima padaryti ir laisva
forma“, – teigia T. Rusakas.
Anot jo, vis tik pasitaiko ginčų atvejų, tačiau dažniausiai
susiduriama su natūraliu nusidėvėjimu.
„Jei jau sienoje skylė ar kažkas sugriauta, kalbama, kaip
žala turi būti atlyginta. Dažnai nusidėvėjimo klausimai nurodomi ir sutartyse.
Bet jei tu būstą naudoji kelerius metus, tai faktas, kad nusidėvėjimas bus ir
žalos už jį kompensuoti nereikės“, – priduria brokeris."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą