Tokiu būdu vėl pavirsime tradiciniais senoviškais Rytais.
„Rusija veržiasi būtent į Ukrainą, bet, priklausomai nuo
Kremliaus problemų, likusioje Europoje gali būti taikomas karinis energijos
normavimas. Gamtinių dujų kainos Europoje – ir taip skaudžiai aukštos – vis dar
kyla.
Gamtinių dujų
ateities kainos Europoje ketvirtadienio rytą išaugo beveik 40% iki 40,39 dolerių už
milijoną Didžiosios Britanijos šiluminių vienetų, maždaug aštuonis kartus aukštesnės, negu šios
kainos yra JAV. Europa labai priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų; 2020 m. dujų
eksportas iš šalies patenkino maždaug 38 % Europos Sąjungos poreikio. Remiantis
S&P Global Platts duomenimis, iki pavasario liko keli mėnesiai, gamtinių
dujų atsargos regione yra maždaug ketvirtadaliu mažesnės, nei penkerių metų
vidurkis.
Labiausiai
tikėtinas scenarijus, kai sutrinka tik gamtinių dujų srautai per Ukrainą,
atrodo lengviau valdomas. Ukraina nėra tokia svarbi Europos energetikai,
kokia buvo 2000-ųjų pradžioje, kai šalis buvo pagrindinis kanalas, kuriuo
Rusija eksportavo gamtines dujas į Europą. 2006 m. 80% Rusijos dujų tiekimo į Europą
buvo tiekiama per Ukrainą.
Pastaraisiais
metais Ukraina vaidino mažesnį vaidmenį, o vasario 20 d. maždaug 18% gamtinių
dujų, kurias Rusijos „Gazprom“ vamzdynais siuntė į ES, tekėjo per šią šalį.
Svarbu prisiminti,
kad Rusija nuo praėjusių metų griežtai riboja gamtinių dujų srautą per
Baltarusiją ir Ukrainą, o srautai, kurie tiesiogiai iš jos pačios į Europą
patenka, dažniausiai nepakito. „Gazprom“ per Ukrainą siunčia maždaug 1,7
milijardo kubinių pėdų gamtinių dujų per dieną, t.y. tik 40% kiekio, kurį jis
siųsdavo 2021 m. sausį.
Tai reiškė, kad
Europa pradėjo labiau pasikliauti jūra gabenamų suskystintųjų gamtinių dujų
importu, o daugelis iš JAV sausį eksportuotų SGD krovinių priėmė beveik 77% JAV
SGD krovinių, teigia Suskystintų gamtinių dujų centras.
JAV didžiausias
suskystinimo pajėgumas yra 11,6 milijardo kubinių pėdų per dieną. Darant
prielaidą, kad naudojimas yra didelis, tai gali reikšti, kad JAV per dieną
išsiunčia 8–9 milijardus kubinių pėdų. Tai palieka apie 3 milijardus kubinių
pėdų per dieną JAV SGD, kurios gali būti eksportuojamos.
Atsižvelgiant į
tai, kad JAV SGD kroviniai turi klientų iš Azijos, kur pasiūla taip pat yra
maža, nėra begalinės svyravimo erdvės. Vis dėlto, daugiau SGD iš JAV
ir kitų, pavyzdžiui, Kataro, ir iš saugyklos galėtų padėti užlopyti skylę iš
Ukrainos. Remiantis „S&P Global Platts“ duomenimis, Europoje yra apie 1,3
trilijono kubinių pėdų saugyklose.
Tačiau blogiausias
scenarijus, kai Rusija nuspręstų užsukti kitų vamzdynų čiaupus, būtų
katastrofiškas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį energetikos
konferencijoje pareiškė, kad šalis to nedarys, rašoma „The Wall Street Journal“
pranešime.
Vis dėlto
scenarijaus negalima visiškai atmesti. Nikosas Tsafosas, Strateginių ir
tarptautinių studijų centro energetikos ir geopolitikos skyriaus pirmininkas,
anksčiau šį mėnesį vykusiame spaudos konferencijoje sakė, kad pagal tokį
scenarijų Europos žemynas svarstys „dujų normavimą pramonės klientams“ ir kad šalys
turės pradėti deginti tai, ką gali, „naftą, anglį, medieną“ ir pridurti, kad
kainos taps „iš esmės beprasmės“.
Nors yra ir kitų
šalių, kurios vis dar galėtų tiekti šiek tiek gamtinių dujų, iš esmės
išnaudojami geriausi tiekėjai. Norvegijos ministras pirmininkas sakė, kad šalis
tiekia gamtines dujas maksimaliu pajėgumu, teigiama Reuters pranešime. Kataras,
didžiausias SGD eksportuotojas, turi šiek tiek ribotus pajėgumus siųsti
tiekimą, nes didžioji dalis jo kiekių sutarčių yra sudaryta su Azija.
Tai gali tapti
lūžio tašku Europai, kuri tikrai sieks diversifikuoti savo gamtinių dujų
šaltinius. SGD importas yra akivaizdžiausias sprendimas, tačiau Europai SGD
terminalus greičiausiai reikės statyti daugiau vietų. Šiandien trečdalis
Europos SGD importo pajėgumų yra Ispanijoje ir Portugalijoje, o 24 % – JK. Tiek
importo, tiek eksporto terminalų planavimas ir statyba užtrunka ne vienerius
metus.
Švelni žiema ir
stiprūs SGD srautai iki šiol apsaugojo žemyną nuo dar didesnio kainų kilimo,
pažymi Christopheris Louney, RBC Capital Markets žaliavų strategas.
Kadangi Kremlius
ir oras taip pat sunkiai nuspėjami, neaišku, kuris iš jų tiksliai atjos gelbėti
Europą.“ [1]