Federal government in Germany denies air taxi company 50 million euros

 

 

"The federal government actually wanted to support the Bavarian air taxi manufacturer Lilium. Now it has backed out. Apparently the risk is too great for it.

 

The Bavarian air taxi manufacturer Lilium cannot now count on any funding from the federal budget after all. The Bavarian state government recently decided to support the company from Oberpfaffenhofen by assuming liability for 50 million euros; but now, according to information from the FAZ, the budget politicians of the Traffic light parties have agreed not to grant the necessary co-financing of 50 million euros from the federal budget in the form of a convertible bond.

 

The reason given is that Lilium was expected to face a liquidity shortage again within a year at the latest; there were only a few private investors who had shown interest in the product.

 

"I think it is wrong to help Lilium"

 

There were considerable reservations among the Traffic light parties about the Guarantee. "I think it is wrong to help Lilium," said the FDP's responsible reporter, Frank Schäffler, to the German Press Agency. The risk for the federal government is far too high. "If Bavaria wants to accept this subsidy, then it should do so alone."

 

The Bavarian Prime Minister and CSU leader Markus Söder said on Friday before the CSU party conference: "We have asked the Chancellery - it has not yet been finally decided. If that were the case, it would be another case of Bavaria being deliberately disadvantaged."

 

Without support from the federal government, another new technology would leave the country, while "old technologies" in the north, such as shipyards, would be saved with a lot of money.

 

That sounded as if Bavaria was not prepared to take the risk alone. He still hopes "that there will be a sensible solution in the end," said Söder.

 

The Bavarian state government had unanimously decided to assume liability for Lilium just a month ago and praised this as a "forward-looking industrial policy key decision." The Federal Ministry of Transport, led by FDP Minister Volker Wissing, welcomed the decision in Bavaria at the time. "We want to keep this key technology in German hands and prevent it from moving abroad."

 

However, the Free State tied its support to that of the federal government. Will it stick with it or take the risk alone? Only six months ago, the coalition in Bavaria argued about the flying taxi company Volocopter. To the displeasure of the CSU, the Bavarian Minister of Economic Affairs and Free Voters leader Hubert Aiwanger refused to provide a guarantee of 50 million euros.

 

While Aiwanger told the F.A.Z. referring to the risk for the taxpayer, Science Minister Markus Blume of the CSU said: "Strategic industrial policy is a big deal all over the world - only in Germany do people sit back and relax and trust in tried and tested methods." [1]

 

1. Bund versagt Flugtaxi-Unternehmen 50 Millionen Euro: Bund versagt Flugtaxi-Hersteller 50 Millionen Euro. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 11, 2024. Von Timo Frasch und Rüdiger Soldt

Šis rusiškas romanas yra Kinijos prezidento Xi Jinpingo dvasinis vadovas

  „Spalio pabaigoje, kai didžioji pasaulio dalis buvo sutelkta į JAV rinkimus, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė raginimą pasauliniu mastu pasipriešinti Amerikos vadovaujamai pasaulio tvarkai.

 

 Kalbėdamas Kazanėje, Rusijoje, BRICS šalių viršūnių susitikime, jis Brazilijos, Rusijos, Indijos, Pietų Afrikos, Irano, Egipto ir kelių kitų šalių vadovams pasakė, kad pasaulis įžengė į esminę naują erą, „apibrėžtą turbulencijos ir transformacijos. “

 

 „Ar turėtume leisti pasauliui išlikti neramiam, ar stumti jį atgal į teisingą taikaus vystymosi kelią? – paklausė ponas Xi. Kaip dvasinį būsimos užduoties vadovą jis pasitelkė 1863 m. rusų romaną, kuris šlovino revoliucinę kovą ir įkvėpė Vladimirą Leniną.

 

 P. Xi dažnai rėmėsi Rusijos istorine ir literatūrine tradicija, kad perteiktų jo ketinimą sugriauti ir galiausiai išstumti Vakarų idėjas ir institucijas. Tačiau ragindamas revoliucinio pasiaukojimo dvasią BRICS – grupėje, kuri plečiasi, įtraukiant naujas valstybes nares, ponas Xi signalizuoja apie ketinimą sutelkti besivystantį pasaulį į intensyvesnę kovą su Amerikos valdžia.

 

 Neaiškus ir radikalus romanas, kurį Kinijos lyderis nurodė, kaip savo įkvėpimą, leidžia pažvelgti į pono Xi mąstyseną, kai jis ruošiasi išbandyti Donaldo Trumpo įsipareigojimą institucijoms ir aljansams, kuriais grindžiama, JAV vadovaujama, tvarka.

 

 Knyga „Ką daryti? Pasakojimai apie naujus žmones“, parašė Nikolajus Černyševskis kalėjimo kameroje 1862 ir 1863 m., kai caro valdžia jį įkalino už „piktą ketinimą sugriauti esamą tvarką“ dėl tariamų ryšių su ardomosiomis organizacijomis. Romanas Vakaruose mažai žinomas, galbūt, todėl, kad jo vingiuota, paini istorija apie meilės trikampį utopiniame siuvimo kooperatyve yra sunkiai skaitomas. Rusų poetas Afanasijus Fetas teigė, kad tikrasis P. Černyševskio nusikaltimas buvo „iš anksto apgalvotas, blogiausios formos bandymas paveikti“ ir kad knygos skaitymas buvo „beveik nepakeliama“ užduotis. Tai gali patvirtinti vienas iš šio rašinio autorių, kelis kartus bandęs jį užbaigti ir jam nepavyko, dirbant žurnalistu Pekine.

 

 Knygos patrauklumas ponui Xi slypi jos herojuje Rachmetove. Kunigaikščio šeimos palikuonis Rachmetovas, būdamas 16 metų, maištauja prieš jo valdingą tėvą, naudoja sunkų fizinį darbą, sustiprinant jo kūną, ir persikelia į Sankt Peterburgą, kur yra užverbuojamas į pogrindžio grupę ir atgimsta, kaip „nepaprastas žmogus“ – didžiausias revoliucionierius.

 

 Rachmetovas atsisako gero maisto, vyno ir moterų. Jis skaito filosofijos, literatūros ir mokslo klasikus. Jis vengia čiužinio ir net praleidžia naktį ant vinių guolio, kad išbandytų save, o jo kūnas pasklido krauju. Jis yra „visiškai nelaidus asmeninėms emocijoms, neturi asmeninės širdies“ ir yra susitelkęs tik į tai, ko reikia, kad pasiektų jo tikslus.

 

 Knygos radikali utilitarizmo ideologija sužadino Leniną, kuris pasiskolino pavadinimą „Ką reikia padaryti?" jo reikšmingam 1902 m. esė, kurioje jis išsiskyrė su pacifistiniais socialdemokratais, siekdamas suformuoti agresyvių profesionalių revoliucionierių avangardą.

 

 Tai taip pat įkvėpė daugelį radikalių Mao Zedongo raudonosios gvardijos ir miesto jaunuolių, atsiliepiančių į Mao kvietimą gyventi su Kinijos valstiečiais kaime per kultūrinę revoliuciją. Tarp šių vadinamųjų išsiųstų jaunuolių buvo ir ponas Xi. Pasak jo paties, pirmą kartą knygą jis perskaitė būdamas paauglys, gyvendamas oloje Šaansi provincijos kaimo vietovėje. Jį „sukrėtė“ asketiški Rachmetovo būdai, bet manė, kad jie idealiai tinka stiprinti valią. Ponas Xi yra sakęs, kad pamėgdžiojo Rachmetovo pavyzdį – nusiėmė čiužinį, maudėsi po šaltu dušu ir mankštinosi lauke, lyjant ir sningant.

 

 BRICS viršūnių susitikime ponas Xi rėmėsi būtent šiuo pasiaukojimo ir tvirtybės etosu, sakydamas kitiems lyderiams, kad Rachmetovo „nesvyruojantis ryžtas ir karšta kova apima būtent tokią dvasinę galią, kurios mums šiandien reikia. Kuo didesnės mūsų laikų audros, tuo labiau turime tvirtai stovėti priešakyje su nepalenkiamu ryžtu ir novatoriška drąsa."

 

 Ko gero, Kinija sumenkino radikalų pono Xi programos Vakarų vartojimui pobūdį, išbraukdama jo nuorodą į Rachmetovą iš oficialių jo pastabų stenogramų anglų kalba.

 

 P. Xi nuolat didino spaudimą, siekdamas sumenkinti JAV galią. 2022 m. jis paskelbė „be ribų“ partnerystę su Rusija ir pritarė prezidentui Vladimirui Putinui dėl jo veiksmų Ukrainoje. Jis taip pat pasisakė už tai, ką jis vadina „Visuotine saugumo iniciatyva“, kuri yra jo planų retorinis ir filosofinis pagrindas. Ji palaiko tokius idealus, kaip „bendras saugumas“ ir kiekvienos šalies „teisėtų saugumo problemų“ apsauga. 

 

Tačiau panašu, kad tikrasis jos tikslas yra suteikti priedangą tiems, kurie meta iššūkį JAV strateginiams interesams (Kinija tuo remiasi, kad pateisintų Putino veiksmus Ukrainoje) ir galiausiai apsaugoti Kinijos bei jos partnerių interesus ir politines sistemas nuo JAV primestų suvaržymų.

 

 Kinijos lyderis nori, kad po šia vėliava būtų daugiau tautų. Kazanėje jis ir V. Putinas ne kartą pabrėžė saugumo svarbą, nes BRICS priėmė naujas nares, tokias, kaip Egiptas, Etiopija, Iranas ir Jungtiniai Arabų Emyratai, ir kandidatus bei stebėtojus, tokius, kaip Kuba, Venesuela ir Palestinos išsivadavimo organizacija. Daugelis iš jų turi savo revoliucines ar leninines šaknis ir jiems reikia mažai padrąsinimo susitelkti prieš Ameriką. Kaip pakeliui į viršūnių susitikimą sakė Irano prezidentas Masudas Pezeshkianas, „BRICS gali būti išeitis iš Amerikos totalitarizmo“.

 

 P. Xi pripažįsta geopolitinių svertų svarbą. Jis įtvirtino Kinijos partnerystę su Rusija, sustiprino paramą Iranui per jo karus su Izraeliu ir susilaikė nuo kritikos vienintelei oficialiai Kinijos sąjungininkei – Šiaurės Korėjai – dėl jos dislokuotų karių, remiančių Rusijos veiksmus Ukrainoje. Kinija stengėsi taisyti anksčiau nutrūkusius ryšius su tokiomis šalimis, kaip Indija, Vietnamas ir Brazilija, taip pat stiprina kitus santykius besivystančiame pasaulyje.

 

 Atrodo, kad ponas Xi mano, kad pagreitis yra jo pusėje. Kita vertus, D. Trumpas į pareigas ateina, turėdamas mažai JAV pajėgumų, kuriuos ištempė konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. Jis apsupo save izoliacionistų ir Kinijos vanagų ​​mišiniu, sėdamas abejonių dėl Amerikos įsipareigojimo sąjungininkams ir partneriams, tokiems, kaip Ukraina ir Taivanas.

 

 Praėjusį mėnesį Limoje (Peru) įvykusiame Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikime ponas Xi apžvelgė savo stabilią laikyseną komentaruose, kurie aiškiai buvo skirti būsimam JAV prezidentui. Jis išvardijo keletą „raudonų linijų“, kurių „negalima užginčyti“, įskaitant Pekino teritorinių ginčų dėl Pietų Kinijos jūros ir reikalavimą, kad Vašingtonas „remtų“ Kinijos susivienijimo su Taivanu tikslą – formuluotė gerokai viršija tai, ką Jungtinės Valstijos. valstybės įsipareigojo dešimtmečius.

 

 V. Putinas išlieka esminiu Xi partneriu. Rusijos valstybinė žiniasklaida šiemet pranešė, kad V. Putinas ketino Kinijos lyderiui birželio mėnesį gimtadienio proga padovanoti seną Černyševskio knygos kopiją, o BRICS viršūnių susitikimą surengė Tatarstano regione, Rachmetovo protėvių namuose. Abu vyrai susitiko spalį Kazanės Kremliuje, kuris yra kažkada vadinto Černyševskio kelio gale.

 

 Johnas Garnautas yra geopolitinės rizikos konsultacinės įmonės „Garnaut Global“ vienas iš įkūrėjų. Jis buvo „The Sydney Morning Herald“ korespondentas Kinijoje ir buvusio Australijos ministro pirmininko Malcolmo Turnbull vyresnysis patarėjas, taip pat yra knygos „The Fall of the Bo House“ autorius.

 

 Samas Chetwinas George'as yra „Garnaut Global“ Kinijos tyrimų direktorius ir kultūros leidinio „China Heritage“ mokslinis bendradarbis." [1]

Černyševskis su globalių Pietų pagalba sugriovė, visagaliais save laikančių, valdančiųjų Vakaruose sukurtas, sankcijas Rusijai. Humanitarams Vakaruose tas turėtų labai patikti. Idėjos triumfuoja prieš materialųjį pasaulį ir jo "visagalius".

 

1.  This Unreadable Russian Novel Is Xi Jinping’s Spiritual Guide: Guest Essay. Garnaut, John; Sam Chetwin George.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 15, 2024.

This Russian Novel Is Xi Jinping’s Spiritual Guide

"In late October, while much of the world was focused on the buildup to the U.S. elections, President Xi Jinping of China was issuing a call for global resistance to the American-led world order.

Speaking in Kazan, Russia, at the summit of BRICS nations, he told the leaders of Brazil, Russia, India, South Africa, Iran, Egypt and several other countries that the world had entered a pivotal new era “defined by turbulence and transformation.”

“Should we allow the world to remain turbulent or push it back on to the right path of peaceful development?” Mr. Xi asked. He invoked, as a spiritual guide for the task ahead, an 1863 Russian novel that glorified revolutionary struggle and inspired Vladimir Lenin.

Mr. Xi has frequently drawn on Russia’s historical and literary tradition to convey his intent to undermine — and ultimately displace — Western ideas and institutions. But by urging a spirit of revolutionary sacrifice within BRICS, a group that is expanding to include new member-states, Mr. Xi is signaling an intent to rally the developing world for an intensified struggle against American power.

The obscure and radical novel that the Chinese leader cited as his inspiration offers a glimpse into Mr. Xi’s mind-set as he prepares to test Donald Trump’s commitment to the institutions and alliances that underpin the U.S.-led order.

The book, “What Is to Be Done? Tales of New People,” was written by Nikolai Chernyshevsky in a prison cell in 1862 and 1863, after czarist authorities jailed him for “an evil intent to overthrow the existing order” because of his alleged connections to subversive organizations. The novel is little known in the West, perhaps because its meandering, confusing account of a love triangle in a utopian sewing cooperative is a tough read. The Russian poet Afanasy Fet said that Mr. Chernyshevsky’s real crime was “premeditated affectation of the worst sort in terms of form” and that reading the book was an “almost unbearable” task. One of the authors of this essay can attest to that, having tried and failed to complete it several times while stationed as a journalist in Beijing.

The book’s appeal for Mr. Xi lies in its protagonist, Rakhmetov. The scion of a princely family, Rakhmetov rebels against his domineering father at age 16, strengthens his body through hard physical work and moves to St. Petersburg, where he is recruited into an underground group and reborn as an “extraordinary man” — the ultimate revolutionary.

Rakhmetov renounces good food, wine and women. He reads the classics of philosophy, literature and science. He eschews a mattress and even spends a night on a bed of nails to test himself, leaving his body covered in blood. He is “completely impervious to personal emotion, possessing no personal heart” and focused purely on doing whatever it takes to achieve his aims.

The book’s radical utilitarian ideology roused Lenin, who borrowed the title “What Is to Be Done?” for his own landmark 1902 essay in which he broke with pacifist social democrats in favor of forming a vanguard of aggressive professional revolutionaries.

It also inspired many of Mao Zedong’s radical Red Guards and the urban youths who answered Mao’s call to live with Chinese peasants in the countryside during the Cultural Revolution. Among these so-called sent-down youths was Mr. Xi. He first read the book as a teenager while living in a cave in rural Shaanxi Province, according to his own account. He was “shocked” by Rakhmetov’s ascetic ways but saw them as ideal for toughening one’s will. Mr. Xi has said he emulated Rakhmetov’s example by removing his mattress, taking cold showers and exercising outside in the rain and snow.

Mr. Xi invoked precisely this ethos of sacrifice and fortitude at the BRICS summit, telling other leaders that Rakhmetov’s “unwavering determination and ardent struggle encapsulate exactly the kind of spiritual power we need today. The bigger the storms of our times are, the more we must stand firm at the forefront with unbending determination and pioneering courage.”

Perhaps tellingly, China has downplayed the radical nature of Mr. Xi’s program for Western consumption, airbrushing his reference to Rakhmetov out of official English transcripts of his remarks.

Mr. Xi has been steadily raising the pressure in his effort to undermine U.S. power. In 2022 he declared a “no limits” partnership with Russia and aligned with President Vladimir Putin on his actions in Ukraine. He has also been advocating something he calls the “Global Security Initiative,” which serves as the rhetorical and philosophical framework for his plans. It espouses ideals such as “common security” and the protection of each country’s “legitimate security concerns.” But its real purpose seems to be to provide cover for those who would challenge U.S. strategic interests (it has been invoked by China to justify Mr. Putin’s actions in Ukraine) and, ultimately, protect the interests and political systems of China and its partners from U.S.-imposed constraints.

The Chinese leader wants more nations under this banner. In Kazan, he and Mr. Putin repeatedly stressed the importance of security as BRICS welcomed new members such as Egypt, Ethiopia, Iran and the United Arab Emirates — and applicants and observers such as Cuba, Venezuela and the Palestine Liberation Organization. Many of these have their own revolutionary or Leninist roots and need little encouragement to rally against America. As the president of Iran, Masoud Pezeshkian, said en route to the summit, “BRICS can be a way out of American totalitarianism.”

Mr. Xi recognizes the importance of geopolitical leverage. He has entrenched China’s partnership with Russia, strengthened support for Iran during its proxy wars with Israel and refrained from criticizing China’s sole official ally — North Korea — over its deployment of troops to support Russia’s actions in Ukraine. China has worked to repair previously frayed ties with countries such as India, Vietnam and Brazil, and is strengthening other relationships across the developing world.

Mr. Xi appears to believe momentum is on his side. Mr. Trump, on the other hand, comes into office with U.S. capabilities stretched by conflicts in the Middle East and Ukraine. He has surrounded himself with a mix of isolationists and China hawks while sowing doubt about America’s commitment to allies and partners such as Ukraine and Taiwan.

Mr. Xi previewed his stiffened posture at an Asia-Pacific summit in Lima, Peru, last month in comments that were clearly aimed at the incoming U.S. president. He listed a series of “red lines” that “cannot be challenged,” including staying out of Beijing’s territorial disputes in the South China Sea and insisting that Washington “support” China’s goal of unification with Taiwan — wording that goes well beyond what the United States has committed to for decades.

Mr. Putin remains an essential partner to Mr. Xi. Russian state media reported this year that Mr. Putin planned to give the Chinese leader an old copy of Chernyshevsky’s book for his birthday in June, and he staged the BRICS summit in the Tatarstan region, Rakhmetov’s ancestral home. The two men met in October at the Kazan Kremlin, which sits at the end of what was once named Chernyshevsky Road.

John Garnaut is a co-founder of Garnaut Global, a geopolitical risk advisory firm. He was a China correspondent for The Sydney Morning Herald and senior adviser to former Prime Minister Malcolm Turnbull of Australia, and is the author of “The Fall of the House of Bo.”

Sam Chetwin George is Garnaut Global’s director of China research and a research fellow at the cultural publication China Heritage." [1]

Chernyshevsky, with the help of the global South, has destroyed the sanctions against Russia created by the self-proclaimed omnipotent rulers in the West. Humanitarians in the West should really like that. Ideas triumph over the material world and its "omnipotents."

1.  This Unreadable Russian Novel Is Xi Jinping’s Spiritual Guide: Guest Essay. Garnaut, John; Sam Chetwin George.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 15, 2024.