Sakykim, kad Vokietijoje ir Švedijoje jau bus pakankamai pabėgėlių, kad aprūpinti tas senstančias bendruomenes pensijomis iš mokesčių už prekybą arabiškais prieskoniais. Tarkime, kad likusiems pabėgėliams ten nebus kur dėtis, todėl jie užstrigs dalinai ir Lietuvoje.
Yra pasiūlymas tuos pabėgėlius, kaip karves, pririšti Lietuvos kaimuose. Mokyti jų vaikus lietuviškai. Užaugę tie vaikai kraustysis į Vilnių. Vilnius ir toliau žydės provincijos sąskaita. Atsitiks stebuklas. Baigiame naikinti lietuvių tautą, bet mus išgelbės naujieji arabų kraujo lietuviai.
Ar realus toks planas? Nerealus, nes pabėgėliai nėra lietuviškos karvės, retai atitrūkstančios ir patenkintos gausia žole. Pabėgėliai yra žmonės. Naujoje terpėje jiems atrodo nejauku. Todėl jie kuriasi dideliu tankiu arčiau prie savų, miestuose. Ir jų vaikus moko ne vietinės kalbos, o arabiškai. Gauname didžiulius arabų getus, kuriuose geriausiu atveju atkuriama tai, ką jie turi arabų miestuose. Lietuvių tauta čia yra ne prie ko.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą