Jos gali ir išmirti. Mes dėl to nenumirsim. Du trečdalius mūsų maisto (javus, kukurūzus bei ryžius) apdulkina vėjas. Bet riešutai, vaisiai, daržovės ir prieskoniniai augalai, kava bei šokoladas išnyktų nuo mūsų stalo. Maistas būtų ne toks sveikas ir ne toks skanus, kaip dabar.
Ką daryti?
Palikti bitėms, ypač laukinėms, ruožus su laukiniais augalais. Tam reikia ūkininkams sukurti paskatas, kad ūkininkams apsimokėtų taip daryti.
Sumažinti ūkių priklausomybę nuo intensyvaus ūkininkavimo, ypač bitėms kenksmingų pesticidų, fungicidų ir herbicidų. Lankyti ūkius, iš kurių perkame mūsų maistą. Pirkti, tik jei ūkininkai įrodo, kad jų darbas nekenkia mūsų visų aplinkai.
Tirti ir, reikalui esant, uždrausti ne kiekvieną chemikalą atskirai, o realistiškesnes chemikalų kombinacijas, kurios sutinkamos ūkiuose.
Uždrausti vežioti bites daug kilometrų sodų apdaulkinimui. Pereiti tam prie vietinių bičių. Tas vežiojimas pernelyg greitai platina bičių, tame tarpe ir laukinių, ligas bei kenkėjus.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą