"Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais pilietinė visuomenė žlugo, likusieji galios centrai taip pat tapo vis labiau kairieji. Ką daryti? Pavyzdžiui, čia yra McCarthy idėjos apie tai, kaip Donaldo Trumpo ekonominis nacionalizmas gali būti perdaromas į kažką labiau išvystytą ir veiksmingesnį:
"Ekonominis nacionalizmas - ne tik tarifai. Tai mažiau apie „ekonominį“, o daugiau apie „nacionalizmą“ - tai reiškia, kad jame atsižvelgiama į skirtingus skirtingų šalies gyvenimo sričių ir regionų poreikius, tarnaujant visumai, tarnaujant jos dalims ir jas sujungiant. Anksčiau iššūkis buvo suderinti ūkininkus, miesto kapitalą ir darbininkus. Šiuo metu iššūkis yra subalansuoti ne tik tas grupes, bet ir poindustrines klases, taip pat stiprinti produktyvią ekonomiką prieš didžiąją fiktyvią administratorių ir tarnautojų ekonomiką. Visa tai yra ne tik klestėjimo, pinigine samprata, bet ir nacionalinės ekonomikos, kuri suteikia pagrindą sveikai kultūrai, kurioje piliečiai ir jų šeimos gali klestėti, labui.""
Lietuvoje yra dar labiau sunkus atvejis. Žlugo ne tik pilietinė visuomenė, bet ir didelė valstybinio aparato dalis (seimūnas ir liberalų partijos vadovas Eligijus Masiulis su dėžute, aukšti teisėjų ir advokatų luomo atstovai su antrankiais). Kolkas sunku pasakyti, kiek giliai nuėjęs šis puvėsis. O be veikiančio Lietuvos valstybinio aparato racionaliausia mums gali pasirodyti toliau keliauti darbui į Airiją, Vokietiją ir panašias geriau besitvarkančias valstybes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą