Kodėl ekonomistų siūlymo apmokestinti dyzeliną ir benziną neužtenka, norint sumažinti klimato kaitą?

"Iš tiesų kritika dėl tokio ekonomistų požiūrio į klimato kaitą, įtvirtinta JAV diskusijose laiminčioje Žaliojoje naujojoje sutartyje, nėra ta, kad toks ekonomistų požiūris yra netinkamas ar politiškai nerealus, bet kad toks požiūris yra kategorijos klaida, kaip bandymas nugalėti Hitlerį fašizmo mokesčiu. Klimato kaita nėra rinkos sutrikimas, kuris turi būti ištaisomas, reguliuojant kainas. Klimato kaita  yra didžiulė socialinė krizė.

Žaliosios naujosios sutarties rėmėjai mano, kad paslaptis yra ta, kad ekonomika turi tapti kartu ekologiškesnė ir teisingesnė.  Siūloma pereiti prie 100 proc. švarios ir atsinaujinančios energijos per dešimtmetį arba du, o iki amžiaus vidurio -  sumažinti taršą anglies dvideginiu iki nulio. Galima įtraukti į šią sutartį anglies dvideginio kainas, tačiau dėmesys skiriamas kitur. Rėmėjai apibūdina didžiules viešąsias investicijas energetikos ir transporto infrastruktūros atnaujinimui; didelę valstybės paramą ekologiškoms pramonės šakoms, siekiant, kad Amerika taptų pirmaujančia švarių technologijų eksportuotoja; ir didelio masto pastangas, kad padėti darbuotojams, juos apmokant, įdarbinant į naujas darbo vietas ir, galbūt, duodant federalines darbo garantijos (iš esmės, viešojo darbo pažadą visiems, kurie nedirba, nors ieško darbo). Kad taip greitai ekonomikoje būtų išmetama tiek mažiau anglies dvideginio, neabejotinai reikės didelių sumų, iš kurių kai kurios būtų gautos skolinantis, o kai kurios, beveik neabejotinai, gautos iš mokesčių iš labiausiai pasiturinčiųjų."

Esant šiandienos politikai Lietuvoje, mes už dešimt metų turėsime tik dar daugiau senų teršiančių dyzelių, atgabentų iš viso pasaulio. Sėdėsime tuose dūmuose ir su pavydu žiūrėsime į tolyn nuėjusį pasaulį.