Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. vasario 3 d., sekmadienis

Jei Lietuva turėtų laiko pagalvoti, tai lauktų kandidatų į prezidentus atsakymo į tokius klausimus:


 "ką turime daryti industrinės, informacinės, skaitmeninės revoliucijos ir robotizacijos akivaizdoje; kaip į šią didžiausią pasaulinio masto permainą orientuoti švietimą, mokslą, mokslą susieti su verslu,
kuria linkme pasukti ekonomiką, baigiantis pigaus darbo konkurenciniam pranašumui Lietuvoje,

kokią įtaką tai turės, sprendžiant socialines problemas, kaip tai paveiks ne tik mūsų tarpusavio bendravimą, bet ir tarp atskirų kultūrų,

kaip susitaikyti su visais kaimynais ir daugiau nesivelti su jais į beviltiškas kovas (negaudyti baltarusių elektros laukuose),

kaip išvengti Lietuvos valstybės sunaikinimo oligarchų ir užsienio bankų rankomis, nes tie bankai ir mūsų oligarchai daro viską gerai tik sau, todėl blogai mums ir tuo didina emigraciją,
kur mūsų vieta tarp Jungtinės Karalystės, bandančios palikti Europos Sąjungą, ir Prancūzijos, bandančios padaryti Europos Sąjungą panašesne į vieningą valstybę?
Tai ir yra didieji dabarties klausimai, į kuriuos neatsakę galime vilktis istorijos paskuigalyje arba išvis iš jos iškristi. Kuris iš dabartinių pretendentų vadovauti mūsų valstybei penkerius ar dešimt metų yra pasiruošęs pateikti gyvenamojo laiko, technologijų revoliucijų dvasią atitinkančią viziją?"
 Aiškiai netinka bankų klapčiukai Nausėda ir Šimonytė. Likusiųjų klauskime, ir mums bus atsakyta, tikėsimės, kad nuoširdžiai.






Komentarų nėra: