Apie tokius fokusus svajoja Lietuvos verslas ir tą mūsų verslą uoliausiai aptarnaujantis Skvernelis. Ispaniškojo gripo pandemijos 1918 metais istorija rodo, kad tie miestai, kurie griežčiau ir anksčiau suvaržė bendruomenės gyvenimą kovoje su pandemija, po pandemijos greičiau atsigavo ir net keletą metų gyveno geriau, negu tie, kurie pernelyg anksti pradėjo gerti kavytę gatvėse, ar vengė anksčiau uždaryti mokyklas.
Miestuose, kuriuose vykdoma agresyviausia karantino intervencija, pagal turimus duomenis nėra akivaizdaus nesuderinamumo tarp gyvybių gelbėjimo ir sumažintos žalos ekonomikai. „Agresyviausio karantino vietos veikia geriau ir ekonomikoje“, - sakė M.I.T. ekonomistas Emilis Verneris, parašęs darbą kartu su Sergio Correia ir Stephanu Lucku iš Fed.
Priežastys, kodėl tai būtų tiesa, nėra ypač sunkiai suprantamos. Tačiau ta pačia logiką šiandien suabejojo išrinkti pareigūnai ir komentatoriai, bijantys, kad socialinis atsiribojimas, reaguojant į koronavirusą gali būti nevertas didelių išlaidų uždarose įmonėse ir precedento neturinčiuose nedarbo ritmuose.
„Pati pandemija yra tiesiog tokia destruktyvi ekonomikai, kad bet kuri jūsų vykdoma politika, tiesiogiai sumažinanti pandemijos sunkumą, iš tikrųjų gali būti naudinga ekonomikai“, - teigė p. Verneris. Griežtesnės intervencijos „daro saugesniu ekonominės veiklos atnaujinimą ir kartu sumažina neigiamą pačios pandemijos poveikį mirtingumui“."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą