Prancūzijos valstybė karantino metu sumoka kiekvienam verslininkui 80 procentų jo darbuotojų atlyginimų, kad jie išlaikytų darbo užmokestį.

"Austrija, Danija ir kitos šiaurinės šalys laikosi panašios politikos, o Didžioji Britanija praėjusią savaitę paskelbė, kad pasielgs taip pat. Trečiadienį Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen sakė, kad daugelis kitų vyriausybių prisijungs palaikydamos trumpalaikį darbą, kad per dabartinę krizę „daugiau žmonių išlaikytų darbą“.

Tokių veiksmų rizika taip pat tenka Prancūzijos įmonėms, kurios privalo ir toliau mokėti penktadalį nedirbančių darbuotojų atlyginimų. Pasak įmonių, jei ekonomika neatsinaujins iki rudens, jos vis tiek gali būti priverstos grįžti į atleidimus.

Alternatyvi politika - nedarbo lygio padidėjimas Europos vyriausybėms taip pat kainuotų milžiniškas sumas, nes atleidžiamiems darbuotojams teikiamos didžiulės lengvatos. Pavyzdžiui, Vokietijoje asmuo, atleistas po 12 mėnesių darbo, vis tiek gali gauti 60 procentų savo atlyginimo už kitus devynis mėnesius; Prancūzijoje bedarbio pašalpos mokamos iki dvejų metų."

Lietuva tuo tarpu taip tvarkosi, kad tenka, ir net labiau apsimoka, gauti bedarbio pašalpą, o krizei pasibaigus emigruoti į tas šalis, kurios išsaugoja verslus ir iškart gali mokėti gerus atlyginimus. Lipame ant tų pačių grėblių, kaip ir praeitos krizės metu. Kodėl? Nes Lietuvos verslai konkuruoja vieni su kitais ne rinkoje, o kyšiais tokiems politikams, kaip Eligijus Masiulis. Tvarka karantino metu Lietuvoje naikina smulkius ir vidutinius verslus, nes tai yra naudinga korumpuotiems stambiems verslininkams. Apie naudą tautai ir valstybei galvoti nėra kada, reikia kraustyti eurus iš alkoholinių gėrimų dėžučių, kaip tai darė Eligijus Masiulis.