"Prekyba nukentės, nes šalys atsisako idėjos, kad įmonėms ir prekėms būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, iš kur jos kilusios. Vyriausybės ir centriniai bankai prašo mokesčių mokėtojų per savo skatinimo paketus gelbėti nacionalines firmas, sukurdami didžiulę ir nuolatinę paskatą palankumui toms išgelbėtoms firmoms. Ir postūmis sugrąžinti tiekimo grandines į namus vardan atsparumo įgauna pagreitį. Gegužės 12 d. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pareiškė tautai, kad prasidėjo nauja ekonominio pasitikėjimo savimi era. Japonijos „covid-19“ paskata apima subsidijas įmonėms, kurios repatrijuoja gamyklas; Europos Sąjungos pareigūnai kalba apie „strateginę autonomiją“ ir kuria fondą, skirtą įsigyti akcijų paketus įmonėse. Amerika ragina „Intel“ statyti gamyklas Amerikoje.
Taip pat kenčia kapitalo srautai, nes ilgalaikės investicijos krinta. Kinijos rizikos kapitalo investicijos Amerikoje per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 400 mln. JAV dolerių, ty 60% žemiau, nei prieš dvejus metus. Šiemet tarptautinės įmonės gali sumažinti savo tarpvalstybines investicijas trečdaliu. Amerika ką tik nurodė savo pagrindiniam federaliniam pensijų fondui nutraukti kiniškų akcijų pirkimą, ir iki šiol šiais metais šalys, kurios sudaro 59% pasaulio BVP, sugriežtino užsienio investicijų taisykles. Kai vyriausybės bando susigrąžinti naujas skolas, apmokestindamos firmas ir investuotojus, kai kurioms šalims gali kilti pagunda toliau riboti kapitalo srautus per sienas." [1]
Sutkus ir kiti žmonės, verčiantys Lietuvą apkabinti Kiniją, jau net nebėra juokingi.
1. "Goodbye globalisation; The world economy." The Economist, vol. 435, no. 9194, 16 May 2020, p. 7(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą