Lietuvos valdžia išleidžia į laukus ginkluotus jaunus šauktinius, didindami pasaulinio branduolinio karo riziką

Kodėl? Nes tas mūsų jaunimas tos rizikos nesuvokia.

"Dauguma rizikingo elgesio rūšių - neapgalvotas vairavimas, nusikalstama veikla, peštynės, nesaugus seksas ir sunkus girtuokliavimas, paminint tik keletą atvejų - dažniausiai būna vėlyvojo paauglystės ir 3-ojo gyvenimo dešimtmečio pradžioje. Be to, silpnų rezultatų turi intervencijos, skirtos sumažinti riziką šioje amžiaus grupėje, pavyzdžiui, bandymai užgniaužti svaigalų vartojimą. Negalima manyti, kad pasiūlyti metodai, skirti sumažinti koronaviruso plitimą tarp universiteto studentų, bus geresni. Tyrimų serija, kurioje lyginami jaunų žmonių ir suaugusiųjų mąstymo būdai ir priimant sprendimus dėl rizikos prisiėmimo, tai patvirtina.

Vėlyvos paauglystės rizikingo elgesio pikas buvo aptiktas beveik visame pasaulyje. Nors rizikingas elgesys kai kuriose šalyse labiau paplitęs, nei kitose, paaugliams būdinga padidinta rizika, palyginti su suaugusiaisiais, daugiau ar mažiau universali.

Neseniai su kolegomis baigėme tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių nuo 10 iki 30 metų amžiaus iš 11 skirtingų šalių (įskaitant ir vakarietiškas, ir ne vakarietiškas). Respondentai atsakė į daugybę klausimų apie tai, kokiu mastu jie prisiėmė įvairių rūšių riziką. Remdamiesi plataus masto epidemiologiniais tyrimais, beveik kiekvienoje šalyje nustatėme, kad linkstama rizikuoti labiausiai nuo 20 iki 24 metų amžiaus.

 Kodėl toks skirtumas tarp to jaunimo ir vyresnių?

Pirma, tai yra amžius, kai mes jautriausiai reaguojame į rizikingo pasirinkimo naudą, palyginti su galimomis sąnaudomis. Universiteto amžiaus žmonės suvokia šiuos pranašumus ir pavojus taip pat gerai, kaip ir vyresnieji, tačiau, palyginti su vyresnio amžiaus žmonėmis, universiteto amžiaus žmonės daugiau atsižvelgia į galimą naudą. Jie ypač jautrūs trumpalaikiam atlygiui.

Antra, universitetinio amžiaus žmonės turi daugiau sunkumų, įgyvendindami savikontrolę, nei vyresni, ir elgesio skirtumas padidėja, kai jauni žmonės yra emociškai sužadinti. Ramiomis sąlygomis universiteto amžiaus asmenys gali kontroliuoti savo impulsus, taip pat, kaip ir vyresni, tačiau emociškai sužadinti jaunieji rodo prastą, kaip paauglių, savikontrolę.

Galiausiai, universitetinio amžiaus žmonės labiau linkę rizikuoti, būdami su savo bendraamžiais, nei būdami vieni. Tarp vyresnių nėra tokio bendraamžių poveikio."