"Lietuvoje Rusijos dėka komunistų valdymo metais pavyko išplėtoti vos kelis santykinai nedidelius žinojimo ekonomikos sektorius, kuriuose kuriama autentiška aukšta pridėtinė vertė (gerokai daugiau kaip 100 tūkst. eurų vienam darbuotojui per metus) – biotechnologijas ir fotoniką. Šios sritys duoda labai maža dalelę sukuriamo Lietuvoje produkto.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje susikūrė stiprus informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris sudaro vieną iš svarbiausių prielaidų žinojimo ekonomikai plėtotis. Europoje esame tarp lyderių pagal įmonių aprėptį plačiajuosčiu internetu. Deja, kol kas menkai naudojamės galimybe paversti informacijos ir ryšių technologijų sektorių imliu žinojimui ir kuriančiu labai aukštas pridėtines vertes, kaip pirmaujančiose valstybėse. Su retomis išimtimis informacijos ir ryšių technologijų įmonės įstrigo ties maždaug 50 tūkst. eurų vieno darbuotojo kuriama pridėtine verte per metus (palyginimui, vidutiniškai Lietuvoje šis rodiklis jau siekia 35 tūkst. eurų).
Priežastis yra paprasta – esant apgailėtinai mokslo finansavimo politikai, informatikos, ryšių ir kompiuterių mokslo dėstytojai ir studentai turi mažai galimybių kurti žinojimą, vykdydami mokslinius projektus, ir žinojimo pernaša iš universitetų į įmones yra nepakankama (kuria daugiausia nežinojimą).
Uoliai vykdydama net prieštaringiausias iš Briuselio sklindančias direktyvas ir rekomendacijas, Lietuva pati niekaip nesugeba susiorientuoti į Europos vidurkį pagal mokslui skiriamas lėšas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nekalbant apie siekius šį rodiklį Europoje didinti iki 3 proc. MTP išlaidos viešajame sektoriuje Lietuvoje išlieka menkos (0,57 proc. BVP), o valstybės biudžeto asignavimų dalis jose tesudaro vos apie pusę."
Bebrams, prichvatizavusiems verslus, kiekvienas išsilavinęs žmogus yra potencialus konkurentas. Jie suprato dar komunistų laikais, kad kapitalizmas yra eksploatacija, todėl ramiai sau eksploatuoja, nemokėdami nei normalių atlyginimų, nei normalių mokesčių. Nesurenkanti mokesčių valstybė neremia pakankamai mokslą ir inovacijas. Vienintelis, kas mums lieka - grožėtis bebrų pilaitėmis prie ežerų, prieš išvažiuojant į tuos garsiuosius braškių laukus užsienyje. Ar galima buvo tikėtis, kad kas nors bus kitaip?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą