Žvaigždžių gimimo vietos dalelė - kometa Oumuamua

"Kai daktarai Seligmanas ir Laughlinas bandė imituoti šios iš tarpgalaktinės erdvės pasirodžiusios kometos elgesį, remdamiesi skaičiavimais, kiek energijos ji būtų gavusi iš saulės šviesos, jie nustatė, kad vandens ledas, pagrindinė paprastųjų kometų sudedamoji dalis, neduotų pakankamai energijos, kad paaiškinti nuskrendančios tolyn nuo mūsų šios kometos didėjantį greitį.

„Tačiau užšaldytas vandenilis siūlo patrauklų šio didėjančio greičio mechanizmą“, - teigė dr. Seligmanas. Lengviau garuodamas, jis gali suteikti reikiamą energijos kiekį.


Bet tokiam įvykių variantui tektų dar kartą perrašyti Oumuamua kilmės istoriją. Pamirškite apie svetimas planetų sistemas ar net ateivius. Kietas vandenilis gali egzistuoti tik esant žemesnei kaip 6 laipsnių Kelvino arba 6 laipsnių Celsijaus temperatūrai, aukštesnei nei absoliutus nulis. Norėdami rasti pakankamai šaltą temperatūrą, kad vandenilis iš tarpžvaigždinių dujų būtų užšaldytas, dideliuose, tamsiuose molekuliniuose debesyse turėtumėte patekti į šalčiausius, tankiausius gabalus, vadinamus žvaigždyno šerdimis.

„Tiesą sakant, jums reikia tai padaryti be žvaigždės artimoje aplinkoje, nes, jei suformuotumėte žvaigždę, radiacija sunaikintų visus tokius vandenilio ledkalnius“, - teigė daktaras Seligmanas.

Tarpžvaigždiniai molekuliniai debesys yra įdomios vietos. Radijo astronomai iš Arizonos universiteto neseniai aptiko daugelį organinių molekulių, kurios, kaip manoma, reikalingos gyvybės evoliucijai, tokių, kaip metanolis ir acetaldehidas, tamsiose, ledinėse, šių debesų šerdyse.

Kai kurie iš šių debesų galiausiai žlunga, kai jie išstumiami iš pusiausvyros dėl supernovos sprogimų ar susidūrimų su kitais debesimis bangos. Rezultatas gali būti gausus žvaigždžių gimimas, užfiksuotas garsiajame Hablo kosminio teleskopo vaizde, vadinamame kūrimo ramsčiais (Pillars of Creation, angl.)

ES svarsto projektą pasiruošti sekančio  tokio daikto, kaip Oumuamua, pasirodymui ir patyrinėti jį iš arčiau."