Radioactive cesium-137 from Chernobyl in Germany and Lithuania

 "Food from agricultural production is completely harmless in Germany, the radioactive pollution is extremely low here. Mushrooms and game from more polluted areas can actually have increased levels of cesium-137. This applies to bread stubble mushrooms, chestnut boletus or trumpet chanterelles, to name a few well-known edible mushrooms. These can have radioactivity of more than 1000 becquerels cesium-137 per kilogram of fresh mass. Peak values ​​of over 10,000 becquerels per kilogram can be found in wild boars. If you purchase food from the trade, a limit of 600 Becquerel per kilogram, which means that the consumer can rest assured that he is not buying any highly contaminated food. People who collect mushrooms themselves or the hunter who kills game themselves have to be careful, because in this case limit values ​​do not apply. 

 Why is the forest more contaminated than food from agricultural production? This is due to the different soil structure. There are clay minerals on agricultural land that can bind cesium very strongly. This means that the cesium is still there, but can hardly be absorbed by the plant. In the forest this is completely different due to the different soil structure. Here, cesium is integrated into a nutrient cycle and is more readily available to plants. That is the reason why we have different levels of contamination in the agricultural sector and in the forest ecosystem." 

We know a little about this pollution in Lithuania as well: 

 "Radioactive clouds passed over Lithuania in the first days after the accident, leaving significant precipitation of radioactive materials in the south-western and western part of the country: Varėna, Alytus and other southern and southwestern districts of Lithuania and Neringa and Klaipėda districts in the western part of the country.

Relatively large amounts of long-lived radioactive cesium Cs (up to 18.5 kBq m) have spread in these regions of the country, traces of which have been detected in soil, forest mushrooms and berries to date. This is because radioactive cesium Cs is constantly circulating in the forest ecosystem and is not removed from it for a long time. Contamination of forest wood, mushrooms, berries and game with cesium radionuclides remains dangerous for a long time, especially where the density of precipitation was high." 

 

 

Vienas iš pigesnių būdų, kaip sukurti vandenilio ekonomikos ateitį

"Japonijos technologija SPERA įveikia daugelį būdingų vandenilio suskystinimo trūkumų, susijusių su vandenilio dujų suspaudimu arba atšaldymu iki kriogeninės temperatūros - tai brangus, daug energijos reikalaujantis procesas. Vietoj to, SPERA procesas apima vandenilio dujų fiksavimą prie bendro naftos produkto tolueno aplinkos temperatūroje. Iš jo gaunamas metilcikloheksanas, kaip stabilus skystis, kurį galima transportuoti dideliais kiekiais, naudojant įprastus naftos tanklaivius. Paskirties vietoje metilcikloheksanas ilgą laiką gali būti laikomas standartinėse talpyklose, o prireikus vandenilis efektyviai atskiriamas nuo toluolo, naudojant „Chiyoda“ dehidrinimo katalizatorių, toluolas surenkamas pakartotiniam naudojimui ir gabenamas atgal į hidrinimo įrenginį, o vandenilis pristatomas naudoti paskirties vietoje. 

Kurdami šį katalizatorių, „Chiyoda“ tyrėjai eksperimentavo su vis smulkesnėmis platinos dalelėmis. „Maždaug 1 nanometro dydžio - artėjant prie dydžio, lygaus vos kelioms metilcikloheksano molekulėms - pasiekėme katalizinio aktyvumo šuolį“, - sako Okada. "Tai viską pakeitė ir atvėrė naują katalizatoriaus chemijos erą". 

2011 m. „Chiyoda“ pradėjo masiškai gaminti savo nanometrinį metilcikloheksano dehidrinimo katalizatorių ir 2014 m. demonstravo technologiją bandomojoje gamykloje. „Chiyoda“ metilcikloheksano technologija, pavadinta SPERA lotyniško „vilties“ pavadinimu, artėjo prie komercinės tikrovės. Liko tik parodyti visišką tarptautinę tiekimo grandinę. 

2020 m. balandžio mėn. „Chiyoda“, bendradarbiaudama su „Mitsubishi Corporation“, „Mitsui & Co., Ltd.“ ir „NYK Line“, pademonstravo pirmąją pasaulyje pasaulinę vandenilio tiekimo grandinę, sėkmingai perveždama Brunejaus Darusalame gaminamą metilcikloheksaną į Kawasaki naftos perdirbimo gamyklą Japonijoje. "[1]

Rusai, turintys sutvarkytą naftos eksporto sistemą, gali panaudoti šią technologiją, kad parduotų saulės ir vėjo energijos generuotą vandenilį Europai ir Kinijai.

1. A final link in the global hydrogen supply chain. 24 Mar 2021, Nature, Volume 591 Issue 7851

One of the cheaper ways to build the future of the hydrogen economy

 "Japanese technology SPERA overcomes many of the intrinsic drawbacks of liquefying hydrogen, which involves compressing or chilling hydrogen gas to cryogenic temperatures — an expensive, energy-intensive process. Instead, the SPERA process involves fixing hydrogen gas to the common petroleum product toluene at ambient temperature. It produces methylcyclohexane as a stable liquid, which can be transported in large volumes using conventional petroleum tankers. At the destination, the methylcyclohexane can be stored in standard tanks for long periods, and when needed, the hydrogen is efficiently separated from the toluene using Chiyoda’s dehydrogenation catalyst. The toluene is recovered for reuse and shipped back to the hydrogenation plant, and the hydrogen is delivered for use at the destination.

 Researchers at Chiyoda experimented with finer and finer platinum particles. “At around 1 nanometre — approaching just a few methylcyclohexane molecules in size — we achieved a jump in catalytic activity performance,” says Okada. “That changed everything and opened a new era in catalyst chemistry.”

In 2011, Chiyoda started mass producing their nanoscale methylcyclohexane dehydrogenation catalyst and demonstrated the technology in a pilot plant in 2014. Named SPERA after the Latin for ‘hope’, Chiyoda’s methylcyclohexane technology was inching closer to commercial reality. All that remained was to demonstrate an end-to-end international supply chain.

In April 2020, Chiyoda, in collaboration with Mitsubishi Corporation, Mitsui & Co., Ltd. and NYK Line, demonstrated the world’s first end-to-end global hydrogen supply chain, successfully transporting methylcyclohexane produced in Brunei Darussalam to a refinery in Kawasaki, Japan." [1]

 Russians with a streamlined oil export system can use this technology to sell solar and wind energy-generated hydrogen to Europe and China.

1. A final link in the global hydrogen supply chain. 24 Mar 2021, Nature, Volume 591 Issue 7851

Rusai užverbavo karalienę Mortą

 To dėka karalienė Morta perdavė rusams duomenis apie Gabrieliaus Landsbergio lytinių organų dydį. Pasirodo, kad jie yra neįtikėtinai maži, todėl jo elgesys yra toks moteriškas.

Oh, why are we so poor in today's Lithuania?

 "At the end of 2020, the average salary in Lazdijai district amounted to only 752.90 euros" in hand ", in the prosperous resort of Druskininkai - even less, only 729.30 euros, in Varėna district - 709.6. At the same time, the average salary of Vilnius residents reached 1,082. 30 euros and the gap from the province was widening. 

Even in the most remote parts of Lithuania, I have met great entrepreneurs, for whom their employees are like family members. And not in the sense that it interferes with their private lives and does not pay overtime. Unfortunately, their examples do not inspire a change in the majority of small employers who brought habits from the wild 90s and earlier. These entrepreneurs survive only because the buildings privatized at the end of the Soviet era had not yet been demolished, and employees who had been enslaved for minimum wages for several decades are accustomed to being oppressed and eager to endure in some way until retirement. Trade unions away from the big cities have never tried to expand their activities, and local political party branches, whether they are called left-wing or right-wing, are just clubs of local entrepreneurs who have not lost influence for three decades. Attracting new investors to the region is simply not good for them, as it can increase the cost of labor." 

 It must be admitted that the one thousand euros a month earned in Vilnius is also incompatible with high, European level, Lithuanian prices. It is necessary to either emigrate or change the order in Lithuania fundamentally.

Oi kodėl taip skurdžiai Lietuvoje gyvenam?

 "2020 m. pabaigoje vidutinė alga Lazdijų rajone siekė vos 752,90 euro „į rankas“, klestinčiame Druskininkų kurorte – dar mažiau, vos 729,30 euro, Varėnos rajone – 709,6. Vilniečių vidutinė alga tuo pat metu pasiekė 1 082,30 euro ir atotrūkis nuo provincijos vis didėjo.

Net ir atokiausiuose Lietuvos pakraščiuose esu sutikęs puikių verslininkų, kuriems jų darbuotojai yra tarsi šeimos nariai. Ir ne ta prasme, kad kišasi į jų privatų gyvenimą ir nemoka priedų už viršvalandžius. Deja, jų pavyzdžiai neįkvepia keistis didžiosios dalies smulkių darbdavių, atsinešusių įpročius iš laukinių 90-ųjų ir dar ankstesnių laikų. Jų versliukai gyvuoja tik todėl, kad dar nebaigė griūti sovietmečio pabaigoje privatizuoti statiniai, o kelis dešimtmečius už minimalias algas vergavę samdiniai įprato būti engiami ir tetrokšta kaip nors iškęsti iki pensijos. Profesinės sąjungos atokiau nuo didžiųjų miestų niekada taip ir nebandė plėsti savo veiklos, o vietiniai partijų skyriai, nesvarbu, ar jos vadintųsi kairiosiomis, ar dešiniosiomis, tėra tris dešimtmečius įtakos neprarandančių vietos verslininkų būreliai. Pritraukti į regioną naujų investuotojų jiems paprasčiausiai nenaudinga, nes tai gali padidinti darbo jėgos kainą."

Reikia pripažinti, kad tas tūkstantis eurų per mėnesį, uždirbamas Vilniuje, irgi nesiderina su didelėmis, europietiškomis, Lietuvos kainomis. Reikia arba emigruoti, arba keisti tvarką Lietuvoje iš esmės.

Kas yra konservatizmas, kur jo krizės priežastys ir ką jam daryti?

 "Vienas galingas atsakymas yra tas, kad konservatizmas  liberalizmo laikais turėtų ginti žmogaus gėrybes, kurioms gresia iki kraštutinumų paimtos liberalios idėjos. Šeima, kai liberali laisvė tampa koroziniu hiper-individualizmu. Tradicinė religija, kai liberali tolerancija tampa karingu ir prietaringu sekuliarizmu. Vietos bendruomenė ir vietos žinios, prieš ekspertų tikrumą ir biurokratinę centralizaciją. Meninė ir intelektualinė didybė, kai demokratinis skonis paverčia filistinais ar liberalūs intelektualai, tampa aparatčikais. Individualus verslininko talentas prieš niveliuojančius egalitarizmo impulsus ir stulbinančią monopolijos jėgą. 

Ką reiškia išsaugoti šeimą epochoje, kai užtemsta ne tik dviejų tėvų namų ūkis, bet ir vaisingumas bei pats seksas? Ką reiškia ginti tradicinę religiją šalyje, kurioje institucinis tikėjimas yra arba bunkeruotas, arba greitai nykstantis? Kaip ginate lokalizmą, kai internetas tarsi nacionalizuoja visas politines ir kultūrines diskusijas? Ką reiškia Vakarų humanistinių tradicijų išsaugojimas, kai popmuzikos kartojimas valdo kultūrą, o didieji universitetai vis labiau priešiškai nusiteikę net prieš už demokratus balsavusį kultūros konservatorių? 

Bent jau jūs vis dar galite apginti didvyrišką verslininką, sako liberalai, išskyrus tai, kad paskutinis didelis verslo kūrybiškumo antplūdis greitai peraugo į stulbinančias Silicio slėnio monopolijas, kurios veda bendrą korporacinį posūkį ir prieš kultūrines bei religines konservatyvizmo formas. 

 Šis problemų rinkinys paaiškina radikalizmo, frakcionizmo, fermentacijos ir performanso meno mišinį, apibūdinantį šiuolaikinę dešinę. Ką mes iš tikrųjų konservuojame? Toks dabar yra klausimas, o atsakymai svyruoja nuo antikvaro (rinkimų kolegija!) iki toksinio (baltaodžių identiteto nulemiama Amerikos samprata) iki žiauriai partizano (teisė į rinkimų apygsrdų keitimą) iki elementariausio ir patenkinamiausio: kad ir kas  bebūtų, jei libai prieš, mes už. 

Taigi dešiniųjų klausimas yra ne įsipareigojimas, o pajėgumas. Ar konservatyvią energiją galima pajungti, kad atsisakyti brolžudystės ir kovos su libais, ir panaudoti ją atstatant struktūras, institucijas ir įpročius, kurių nuosmukis privertė dešinę nueiti link krizės?"