Let's go, Juozai, from here ...

 "Although the salary limits for junior researchers have been increased by 35% since 1 January this year, salaries remain insufficiently competitive. Research talent is leaving Lithuania. Additional funding is needed to retain and attract them to Lithuania, and to ensure a motivating salary."

Važiuojam, Juozai, iš čia...

 "Nors nuo šių metų sausio 1 d. jaunesniųjų mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų ribos buvo padidintos 35%, atlyginimai išlieka nepakankamai konkurencingi. Mokslo talentai išvyksta iš Lietuvos. Norint juos išlaikyti ir pritraukti į Lietuvą, reikalingas papildomas finansavimas, padėsiantis užtikrinti motyvuojantį atlygį."

 

 

Why don't we have decent science in Lithuania?

 Why don't we have decent science in Lithuania? "Low salaries of researchers, concentration of funds and people in large competence centers of the most famous Western universities and unloved bureaucracy by Lithuanian researchers are the main reasons why Lithuania looks sad in European research funding programs," says Liudas Mažylis, MEP, doctor of science and former VMU professor. "It is a pity, but Lithuania has taken the last place among the countries of Central and Eastern Europe, and on a European scale we are only ahead of Malta," says L. Mažylis about the country's results using the funds of the Horizon 2020 program. 

A lot of good words can be said about European science and the programs that fund it, says L. Mažylis, but the participation of states in them is not quite equal yet. This is also unresolved in the new European Horizon. In addition to the fact that Lithuania itself does not invest enough in research (twice less than the EU average), countries with large centers of excellence will benefit the most from this program. Cross-border science is the goal, but it is not easy to implement. 

MEP Andrius Kubilius, a member of the European People's Group, agrees. The program provides great opportunities for researchers, he says, but so far it is acting as a "brain drain" from Lithuania. "It seems 90 or 95 percent of Horizon's funds go back to the old European countries, because the big centers of excellence are located there. They hire our scientists, who both earn and gain experience, and the benefits for the transformation of our state's economy are very conditional,” - A. Kubilius considers. 

Another major problem of Lithuanian science and the reason for the low use of Horizon 2020 funds is the low salaries of researchers. "In this way, we absorb less money and drag on the tail of Europe," says L. Mažylis. According to him, an attempt is being made to solve the problem: in the last term of the Seimas it is planned to increase the salaries of researchers one and a half times, so if government plans do not change, the situation should improve. Another obstacle for researchers to participate in international research and programs is inertia and reluctance to overcome bureaucratic obstacles. "It is easier for researchers to apply for funding from the Lithuanian Science Council (LMT), and accountability is easier, which is another reason to be passive in relation to European programs," says L. Mažylis. 

Jūratė Devižienė, Head of the LMT International Programs Department, agrees with this. According to her, the Horizon program is implemented on a competitive basis, the competition is fierce, and the work and experience of the old EU countries is superior. She also explains the extremely low funding of science in Lithuania due to the lack of political will. Lithuania's expenditure on research and experimental development is below the EU average. In many years, they do not account for 1% of GDP, including the EU Structural Funds. "Politicians do not understand the added value created by science in the long run, they want the result quickly and now, so that they can boast during the term or that the invested euro will immediately pay off at least twice," says J.Devižienė. According to her, although science, especially fundamental, is a risky investment, in the long run it always pays off, as the examples of many developed countries show. Another reason for the lag, mentioned by the LMT representative, is that science loses in public relations competitions. Researchers do not have the time or do not always understand the need to explain to society and politicians the benefits of their work, and often do not have the communication competencies and resources to do so, and are therefore unable to compete with other sectors that are much stronger in this respect. MEP L.Mažylis says that he does not notice the significant changes among scientists: "Still, they are more inclined to focus on the calls published by LMT - it is easier to submit an application in Lithuania." 

Another important area that lacks attention in Lithuania is science and business cooperation. Under the European Horizon program for 2021-2027. innovative small and medium-sized enterprises and research infrastructures will be supported. "It is necessary to unite sectors so that business feels the meaning of basic research - which states do it, they are the leaders," L. Mažylis believes. According to him, that is why small and medium-sized businesses are included in the program. "Our government should understand this - choose those areas where Lithuania may have a breakthrough or have work, and try to convince scientists that the eternal study of one and the same chemical compound or laser beam is not necessarily very important. Maybe we need to focus more on business and economic benefits," - he said."

Their explanations of the situation are too complex. In reality, the bribed Lithuanian government (Eligijau Masiuli, where are you? Not yet in prison?) serves primitive and greedy Lithuanian privatizers who do not know anything serious themselves, and don't need science. Therefore, the Lithuanian government doesn't need science. These predators will suck the last juices out of Lithuania, and take everything abroad (Numa-Numavičiau, where are you? In the UK?). They will leave us on the ropes.

Kodėl Lietuvoje nėra padoraus mokslo?

  "Maži mokslininkų atlyginimai, lėšų ir žmonių koncentracija stambiuose žymiausių Vakarų universitetų kompetencijų centruose bei Lietuvos mokslininkų nemylima biurokratija – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuva atrodo liūdnai mokslinius tyrimus finansuojančiose Europos programose, sako europarlamentaras, mokslų daktaras ir buvęs VDU profesorius Liudas Mažylis.

„Gaila, bet Lietuva tarp vidurio ir rytų Europos valstybių užėmė paskutinę vietą, o Europos mastu lenkiame tiktai Maltą,“ – apie šalies rezultatus pasinaudojant „Horizonto 2020“ programos lėšomis sako L.Mažylis.

Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Europos mokslą ir jį finansuojančias programas, sako L.Mažylis, tačiau valstybių dalyvavimas jose kol kas ne visai lygiavertis. Tai neišspręsta ir naujame „Europos Horizonte“. Be to, kad ir pati Lietuva nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus (dukart atsilieka nuo ES vidurkio), iš šios programos daugiausia laimės valstybės, kuriose veikia dideli kompetencijų centrai. Siekiama tarpvalstybiškumo, bet tai nėra lengvai įgyvendinama.

Su tuo sutinka ir europarlamentaras Andrius Kubilius, Europos liaudies frakcijos narys. Programa suteikia puikias galimybes mokslininkams, sako jis, tačiau kol kas veikia kaip „smegenų nutekėjimas“ iš Lietuvos. „Berods 90 ar 95 procentai „Horizonto“ lėšų grįžta į senąsias Europos valstybes, nes ten įsikūrę didieji kompetencijų centrai. Jie samdo mūsų mokslininkus, kurie ir uždirba, ir įgauna patirties, o mūsų valstybės ekonomikos transformacijai nauda labai sąlyginė,“ – svarsto A.Kubilius.

Kita didžiulė Lietuvos mokslo problema ir menkai panaudojamų „Horizon 2020“ lėšų priežastis – maži mokslininkų atlyginimai. „Taip lėšų įsisaviname mažiau ir velkamės Europos uodegoje“, – konstatuoja L.Mažylis. Anot jo, problemą bandoma spręsti: praėjusioje Seimo kadencijoje numatyta iki 2025 m. pusantro karto padidinti mokslininkų atlyginimus, tad jei valdžios planai nepasikeis, padėtis turėtų pagerėti.

Dar viena kliūtis mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir programose – inercija ir nenoras įveikti biurokratines kliūtis. „Mokslininkams teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimui yra paprasčiau, atskaitomybė lengvesnė, o tai dar vienas motyvas laikytis pasyviai europinių programų atžvilgiu“, – sako L.Mažylis.

Su tuo sutinka ir LMT Tarptautinių programų skyriaus vedėja Jūratė Devižienė. Anot jos, „Horizonto“ programa įgyvendinama konkurso pagrindu, konkurencija didžiulė, o senųjų ES šalių įdirbis ir patirtis pranašesni.

Itin mažą mokslo finansavimą Lietuvoje ji paaiškina ir politinės valios trūkumu. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai nesiekia ES vidurkio. Dažnais metais jos nesudaro ir 1% BVP, įskaitant ir ES struktūrinių fondų lėšas.

„Politikai nesupranta mokslo kuriamos pridėtinės vertės ilguoju laikotarpiu, nori rezultato greitai ir dabar, kad galėtų pasigirti per kadenciją arba kad įdėtas euras iškart atsipirktų bent dvigubai“, – sako J.Devižienė. Anot jos, nors mokslas, ypač fundamentalusis, yra rizikinga investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji visada atsiperka, kaip rodo daugelio išsivysčiusių šalių pavyzdžiai.

Dar viena atsilikimo priežastis, kurią mini LMT atstovė – mokslas pralaimi viešųjų ryšių varžybose. Mokslininkai neturi laiko arba ne visada supranta poreikį išaiškinti visuomenei ir politikams jų darbo naudą, dažniausiai neturi ir komunikacijos kompetencijų bei lėšų jai, todėl nepajėgia varžytis su kitais sektoriais, kurie šiuo požiūriu daug stipresni.

Europarlamentaras L.Mažylis sako ryškių pokyčių tarp mokslininkų nepastebintis: „Vis tiek jie labiau linkę orientuotis į LMT skelbiamus kvietimus – paprasčiau teikti paraišką Lietuvoje.“

Kita svarbi sritis, kuriai Lietuvoje trūksta dėmesio – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Pagal „Europos horizonto“ programą 2021–2027 m. bus remiamos novatoriškos mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei tyrimų infrastruktūra. „Reikia suvienyti sektorius, kad verslas jaustų prasmę iš fundamentaliųjų mokslinių tyrimų – kurios valstybės tai padaro, tos ir pirmauja“, – tiki L.Mažylis. Anot jo, būtent dėl to į programą įtrauktas smulkusis ir vidutinis verslas.

„Mūsų valdžia turėtų tai suprasti – rinktis tas sritis, kuriose Lietuva gali turėti proveržį ar turi įdirbį, ir bandyti įtikinėti mokslininkus, kad vieno ir to paties cheminio junginio ar lazerio spindulio amžinas tyrimas nebūtinai yra labai svarbus. Galbūt reikia daugiau atsigręžti į verslą ir ekonominę naudą“, – siūlo europarlamentaras." 

Pernelyg sudėtingai jie aiškina padėtį. Realiai, papirkta Lietuvos valdžia (Eligijau Masiuli, kur Tu? Dar ne kalėjime?) aptarnauja primityvius gobšuolius Lietuvos privatizatorius, kurie patys nieko rimto nemoka ir mokslai jiems nebereikalingi. Todėl ir Lietuvos valdžiai mokslai nebereikalingi. Šie grobuonys išsiurbs paskutinius syvus iš Lietuvėlės, išveš viską į užsienį (Numa-Numavičiau, kur Tu? Jungtinėje Karalystėje?) ir paliks mus prie suskilusios geldos.

Ideas of Lithuanian industrial confederations and all kinds of carriers' associations

 Aušra Maldeikienė, Member of the European Parliament's Committee on Economic and Monetary Affairs and Substitute Member of the Committee on Budgets and economist:  

"Well, though, kill me, over the years, when I listen intently to the so-called social partners, I haven't heard them try to present their wishes and ideas at least through the prism of the common good. The languages of all those industrial confederations and carriers' associations is the same: lower taxes and increase support from the budget. At whose expense? So it is clear that at expense of those who work in the public sector - teachers, doctors, nurses, civil servants, officials, etc. "

Lietuvos pramonininkų konfederacijų ir visokių vežėjų asociacijų kalbos

 Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė bei Biudžeto komiteto pavaduojančia narė ir ekonomistė Aušra Maldeikienė:

"Na, nors užmuškite, per ilgus metus, kai įdėmiai klausau vadinamųjų socialinių partnerių, neteko girdėti, jog jie pasistengtų savo pageidavimus ir idėjas bent jau bandyti pateikti per bendrojo gėrio prizmę. Visų tų pramonininkų konfederacijų ir visokių vežėjų asociacijų kalbos vienodos: mažinkit mokesčius ir didinkit paramą iš biudžeto. Kieno sąskaita? Taigi aišku, tų, kurie dirba viešajame sektoriuje – mokytojų, gydytojų, slaugių, valstybės tarnautojų, pareigūnų ir t.t."

Lithuanian renovation of buildings is a deception of people and destruction of the quality of buildings, says the Minister

 "The Lithuanian Minister of the Environment stressed that the problem is the cheapest price criteria still prevailing in the construction sector." Basically, we should talk about an important aspect - we still buy renovation works on the cheapest price criteria and do not attract innovation, and competent professionals, which poisons the whole renovation campaign. We have to admit that if residents want the walls of the house not to get moldy after 5 years, we have to build with quality builders and materials. It is an illusion that we will have the best result at the cheapest price, so as the tenders are organized at the cheapest price, a shit on the stick is received, because there are no more high-quality and cheap builders in Lithuania," he emphasized." 

 If you can still stop the renovation project you are involved in - now is the time. It is worth waiting for Lithuania to leave the stage of the Republic of Thieves.