"Maži mokslininkų atlyginimai, lėšų ir žmonių koncentracija stambiuose žymiausių Vakarų universitetų kompetencijų centruose bei Lietuvos mokslininkų nemylima biurokratija – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuva atrodo liūdnai mokslinius tyrimus finansuojančiose Europos programose, sako europarlamentaras, mokslų daktaras ir buvęs VDU profesorius Liudas Mažylis.
„Gaila, bet Lietuva tarp vidurio ir rytų Europos valstybių užėmė paskutinę vietą, o Europos mastu lenkiame tiktai Maltą,“ – apie šalies rezultatus pasinaudojant „Horizonto 2020“ programos lėšomis sako L.Mažylis.
Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Europos mokslą ir jį finansuojančias programas, sako L.Mažylis, tačiau valstybių dalyvavimas jose kol kas ne visai lygiavertis. Tai neišspręsta ir naujame „Europos Horizonte“. Be to, kad ir pati Lietuva nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus (dukart atsilieka nuo ES vidurkio), iš šios programos daugiausia laimės valstybės, kuriose veikia dideli kompetencijų centrai. Siekiama tarpvalstybiškumo, bet tai nėra lengvai įgyvendinama.
Su tuo sutinka ir europarlamentaras Andrius Kubilius, Europos liaudies frakcijos narys. Programa suteikia puikias galimybes mokslininkams, sako jis, tačiau kol kas veikia kaip „smegenų nutekėjimas“ iš Lietuvos. „Berods 90 ar 95 procentai „Horizonto“ lėšų grįžta į senąsias Europos valstybes, nes ten įsikūrę didieji kompetencijų centrai. Jie samdo mūsų mokslininkus, kurie ir uždirba, ir įgauna patirties, o mūsų valstybės ekonomikos transformacijai nauda labai sąlyginė,“ – svarsto A.Kubilius.
Kita didžiulė Lietuvos mokslo problema ir menkai panaudojamų „Horizon 2020“ lėšų priežastis – maži mokslininkų atlyginimai. „Taip lėšų įsisaviname mažiau ir velkamės Europos uodegoje“, – konstatuoja L.Mažylis. Anot jo, problemą bandoma spręsti: praėjusioje Seimo kadencijoje numatyta iki 2025 m. pusantro karto padidinti mokslininkų atlyginimus, tad jei valdžios planai nepasikeis, padėtis turėtų pagerėti.
Dar viena kliūtis mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir programose – inercija ir nenoras įveikti biurokratines kliūtis. „Mokslininkams teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimui yra paprasčiau, atskaitomybė lengvesnė, o tai dar vienas motyvas laikytis pasyviai europinių programų atžvilgiu“, – sako L.Mažylis.
Su tuo sutinka ir LMT Tarptautinių programų skyriaus vedėja Jūratė Devižienė. Anot jos, „Horizonto“ programa įgyvendinama konkurso pagrindu, konkurencija didžiulė, o senųjų ES šalių įdirbis ir patirtis pranašesni.
Itin mažą mokslo finansavimą Lietuvoje ji paaiškina ir politinės valios trūkumu. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai nesiekia ES vidurkio. Dažnais metais jos nesudaro ir 1% BVP, įskaitant ir ES struktūrinių fondų lėšas.
„Politikai nesupranta mokslo kuriamos pridėtinės vertės ilguoju laikotarpiu, nori rezultato greitai ir dabar, kad galėtų pasigirti per kadenciją arba kad įdėtas euras iškart atsipirktų bent dvigubai“, – sako J.Devižienė. Anot jos, nors mokslas, ypač fundamentalusis, yra rizikinga investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji visada atsiperka, kaip rodo daugelio išsivysčiusių šalių pavyzdžiai.
Dar viena atsilikimo priežastis, kurią mini LMT atstovė – mokslas pralaimi viešųjų ryšių varžybose. Mokslininkai neturi laiko arba ne visada supranta poreikį išaiškinti visuomenei ir politikams jų darbo naudą, dažniausiai neturi ir komunikacijos kompetencijų bei lėšų jai, todėl nepajėgia varžytis su kitais sektoriais, kurie šiuo požiūriu daug stipresni.
Europarlamentaras L.Mažylis sako ryškių pokyčių tarp mokslininkų nepastebintis: „Vis tiek jie labiau linkę orientuotis į LMT skelbiamus kvietimus – paprasčiau teikti paraišką Lietuvoje.“
Kita svarbi sritis, kuriai Lietuvoje trūksta dėmesio – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Pagal „Europos horizonto“ programą 2021–2027 m. bus remiamos novatoriškos mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei tyrimų infrastruktūra. „Reikia suvienyti sektorius, kad verslas jaustų prasmę iš fundamentaliųjų mokslinių tyrimų – kurios valstybės tai padaro, tos ir pirmauja“, – tiki L.Mažylis. Anot jo, būtent dėl to į programą įtrauktas smulkusis ir vidutinis verslas.
„Mūsų valdžia turėtų tai suprasti – rinktis tas sritis, kuriose Lietuva gali turėti proveržį ar turi įdirbį, ir bandyti įtikinėti mokslininkus, kad vieno ir to paties cheminio junginio ar lazerio spindulio amžinas tyrimas nebūtinai yra labai svarbus. Galbūt reikia daugiau atsigręžti į verslą ir ekonominę naudą“, – siūlo europarlamentaras."
Pernelyg sudėtingai jie aiškina padėtį. Realiai, papirkta Lietuvos valdžia (Eligijau Masiuli, kur Tu? Dar ne kalėjime?) aptarnauja primityvius gobšuolius Lietuvos privatizatorius, kurie patys nieko rimto nemoka ir mokslai jiems nebereikalingi. Todėl ir Lietuvos valdžiai mokslai nebereikalingi. Šie grobuonys išsiurbs paskutinius syvus iš Lietuvėlės, išveš viską į užsienį (Numa-Numavičiau, kur Tu? Jungtinėje Karalystėje?) ir paliks mus prie suskilusios geldos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą