Azoto trąšų gamybos AB „Achemos“ pavyzdys rodo, kad valstybės subsidijuojamas žalinimas neapsimoka

 

"Kartais paplūdimyje vaikštantiems žmonėms, kurie nori iš vandens ištraukti šiukšlę, pasiseka – bangų į krantą atneštame butelyje jie randa žinutę.

Azoto trąšų gamybos AB „Achema“, bent jau popieriuje kelerius metus laikyta Lietuvos pramonės žaliosios pertvarkos flagmane, paleido savo žinutę butelyje. Ji sustabdo gamybos žalinimo projektą ir atsisako 122 mln. Eur valstybės paramos.

Rodos, toks sprendimas turėjo būti tarsi perkūnas iš giedro dangaus energetikos ir pramonės sektorių atstovams, tačiau tai nuvylė ir nemaloniai nustebino tik valdininkus. Jie vieninteliai netikėtai paplūdimyje atrado tą butelį su žinute, nors, kalbantis su sektoriaus atstovais, aiškėja, kad daugeliui jų jau buvo žinoma, kad bendrovė turės priimti tokį sprendimą.

Ne kartą „Verslo žinių“ kalbinti atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai tarsi sutartinę kartojo, kad vandenilio gamybos projektuose matematika niekaip nesidėlioja, net ir įvertinus įvairius paramos mechanizmus. 

Be pigios elektros gaminti vandenilį elektrolizės būdu yra per brangu, ir taškas.

Tačiau „Achemos“ atveju kažkodėl viskas turėjo būti kitaip. Deja, net Neries vingyje ties Jonava stebuklas nenutiko.

Valdininkai, kurie, suprask, projekto eiga ir matematika jau kurį laiką nesidomėjo, suskubo lieti apmaudo.      

„Ne vienus kadencijos metus dirbome siekdami, kad pati taršiausia Lietuvos įmonė, išmetanti daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasinaudotų žaliąja parama ir persitvarkytų bei pradėtų gaminti žaliąjį vandenilį“, – pranešime cituota Ieva Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

„Tai buvo pirmoji tokio masto subsidija, skirta Lietuvos įmonei. Vis dėlto sprendimą ja nepasinaudoti priėmusi „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, nes tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai. Įmonė neatitiks keliamų EK reguliavimo reikalavimų ir bendros šalių vykdomos politikos. Nors operatyviai sprendžiame susidariusią situaciją, „Achemos” sprendimas nesilaikyti tvarumo principų išties nuvylė“, – druskos ant žaizdos dar užpylė Iveta Paludnevičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl finansavimo „Achemai“ derybas su Europos Komisija (EK) pradėjo dar 2021 m., o nuo 2023 m. birželio vykdė intensyvias derybas su atsakingu Europos Komisijos padaliniu dėl individualios pagalbos teikimo, todėl veikiausiai tas apmaudas yra pagrįstas.

Tiesa, norisi grįžti prie klausimo, kiek paramą pažadėjusios ir EK apgynusios institucijos bendravo su pačia „Achema“? Ar tai nebuvo kurčio ir nebylio diskusija?

Dabar Lietuvos vandenilio ekosistemos dalyviai ir kitos taršios įmonės mato, kad didelė bendrovė, kuriai vandenilio net nereikia kur nors transportuoti, negali ar nenori projekto įgyvendinti. Kodėl jie turėtų norėti rizikuoti?

Gana rizikingai atrodo ir ekologiško vandenilio vamzdyno projektas. Suomijos vėjo parkų elektra išlaisvintas vandenilis turėtų keliauti per Baltijos šalis ir pasiekti Vokietiją. Pakeliui visi norintys gamintojai į vamzdyną tarsi balioną galėtų pripūsti savo vandenilio. Pakeliui atsirastų vandenilio saugojimo vietų.

Teorija graži, potencialas didelis, technologijos žinomos. Tetrūksta Lietuvos vandenilio gamintojų.

Taip, galbūt situaciją pakeis jūrinio vėjo parkas ties Palanga ar „Ignitis grupės“ planai vandenilį gaminti Elektrėnuose, tačiau ta gamybos ir netgi vartojimo skylė kol kas bado akis.

VŽ nuomone, svarbiausia, kad verslas ir valstybinės kontoros susikalbėtų, galbūt dažniau paklaustų vieni kitų, kaip sekasi ir kaip galima išspręsti vieną ar kitą problemą.

Dabar, atrodo, to, kas vyksta taršiausioje Lietuvos bendrovėje, nežino net ir tie, kurie buvo pasirengę išrašyti 122 mln. Eur čekį.

 

RezusPlius

Keista vž rubrika, skysta, kaip niekada. Net juokinga pagalvojus, kad valstybės instancijos NESIkalbėjo su Achema, bet sugalvojo "būkite švarūs, na imkite 122 M?" Kodėl toks banalus kampas keliamas tipo aštri naujiena? 100% kad kalbėjosi ir viską abi pusės žino, tad vž - skylė."

 

Kaip padėti kriptovaliutų meilės sukčiavimo aukoms?

"West darbo grupė greitai sužinojo, kad bylos turi atitikti tris kriterijus, kad būtų galima tikėtis sėkmės. Pirma, pinigai sukčiams turėjo būti pervesti kriptovaliutų biržose. Antra, tos biržos turi būti registruotos JAV arba bendradarbiauti su JAV teisėsauga, trečia, apie sukčiavimą turėjo būti pranešta iš karto. Iš ankstesnių kriptovaliutų tyrimų West žinojo, kad jei turėtų piniginės, į kurią buvo pervestos lėšos, adresą, ji galėtų naudoti komerciškai prieinamą blokų grandinės sekimo įrankį, kad pamatytų, kur lėšos nukeliavo. Jei jos būtų JAV įsikūrusioje biržoje, ji galėtų gauti orderį jas įšaldyti ir konfiskuoti.  

 

Bet jei praėjo net diena ar dvi, kriptovaliuta gali būti jau konvertuota į kitą turtą, o tai reiškia, kad „blokų grandinės“ pėdsakas tampa šaltas." [1]

1. U.S. News: Prosecutor Fights for Love-Scam Victims --- Erin West goes after 'pig butchering' fraud and despite long odds gets some funds back. Solomon, Feliz.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Sep 2024: A.3.

How to Help Crypto Love-Scam Victims?

"West's task force quickly learned that cases had to meet three criteria to have any chance of success. First, the transfers of money to the scammers had to have occurred on crypto exchanges. Second, those exchanges had to be registered in the U.S., or cooperative with U.S. law enforcement. Third, the scam had to have been reported right away.

West knew from earlier crypto investigations that if she had the address of the wallet to which funds were transferred she could use a commercially available blockchain tracing tool to see where it went. If it was on a U.S.-based exchange, she could get a warrant to freeze and seize it.

 

But if even a day or two has passed, the cryptocurrency may have already been converted to another asset, meaning the blockchain trail goes cold." [1]

1. U.S. News: Prosecutor Fights for Love-Scam Victims --- Erin West goes after 'pig butchering' fraud and despite long odds gets some funds back. Solomon, Feliz.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Sep 2024: A.3.

Europa priima naują JAV augimo modelį --- Sekant Amerikos keliu, reikės daugiau vyriausybės įsikišimo į pramonės ir prekybos politiką

 

 „Europos Sąjungos ekonomikos planuotojai galbūt norėtų šaukti „JAV, JAV!“ Ironiška, tačiau šiandien Amerikos mėgdžiojimas reikštų didesnį valstybės įsikišimą.

 

 Praėjusią savaitę bloko politika sukrėtė po to, kai buvęs Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi, kuris 2012 m. išgelbėjo euro zoną, paskelbė jo ilgai lauktą pranešimą apie tai, kaip sustabdyti ekonomikos sąstingį, kurį pablogino Kinijos eksporto  konkurenciją ir pigios rusiškos energijos pabaiga dėl neapgalvotų sankcijų Rusijai.

 

 Jo reikalavimui dėl didesnės bendros skolos jau pasipriešino Vokietija, o tai vargu ar yra naujas ginčas.

 

 Bet tai yra blaškantis politinis futbolas. Esminis pranešimo akcentas yra tai, kad „ES turėtų siekti priartėti prie JAV pavyzdžio našumo augimo ir inovacijų srityje“, pabrėžiant, kad nė viena biržoje listinguojama Europos bendrovė, kurios vertė viršija 100 mlrd. eurų, o tai atitinka 111 mlrd. dolerių, yra sukurta per pastaruosius 50 metų. Amerikoje „Apple“, „Microsoft“, „Nvidia“, „Amazon.com“, „Alphabet“ ir „Meta“ platformos viršija 1 trilijoną dolerių.

 

 Tačiau ką reiškia artėti prie JAV? Draghi pabrėžė technologijų sektoriaus svarbą, sakydamas, kad jis yra atsakingas už beveik visus JAV produktyvumo rezultatus per pastaruosius 20 metų. Jis teigia, kad „Europa negali sau leisti likti įstrigusi“ senose pramonės šakose.

 

 Šis „vertikalus“ vieno sektoriaus akcentavimas yra didelis nukrypimas nuo status quo po 1980 m., kuris skatino laisvas rinkas, verslumą ir „horizontalią“ politiką, skirtą skatinti visą Europos ekonomiką, pavyzdžiui, darbo jėgos švietimą ir infrastruktūros kūrimą.  Šis požiūris įtvirtintas pačiame Europos Sąjungos pagrinde – 1992 m. Mastrichto sutartyje.

 

 Kodėl JAV yra produktyvesnės – senas klausimas. Jį 1928 m. iškėlė Allyn Young, Londono ekonomikos mokyklos pirmininkė JAV. Savo kalboje jis neigė, kad atotrūkis buvo susijęs su geresniu JAV įmonių valdymu. „Didžiausia vidaus rinka pasaulyje“, – tvirtino jis, reiškia, kad „gamybiniai metodai Amerikoje yra ekonomiški ir pelningi, o kitur nebūtų pelningi“. Laikui bėgant tai lemia sudėtingiausių pramonės šakų atsiradimą.

 

 Išvada yra ta, kad įmonės investuos dideles našumą didinančias investicijas tik tuo atveju, jei veiks augančiuose sektoriuose, kur tai prasminga. Štai kodėl Europa turi atotrūkį investicijų į ne statybas rodiklius, palyginti su JAV: pastaruoju metu jos trys, daugiausiai išleidžiančios tyrimams, bendrovės buvo nuolat buvo, naftos produktais varomų, automobilių bendrovės. Priešingai, JAV 2000-aisiais daug lėšų tyrimams ir plėtrai skyrė automobiliams ir vaistams, 2010-aisiais – programinei ir techninei įrangai, o pastaruoju metu – skaitmeninėms programoms.

 

 Tačiau tautos negali lengvai pereiti į šiuos sudėtingesnius sektorius, nes didėjanti masto grąža sukuria natūralią kliūtį bet kuriam verslumo varžovui.

 

 Iš tiesų, šiandieninio „įmonių laimėtojas priima viską“, įsisenėjusio prekybos disbalanso ir aglomeracijos kai kuriose metropolinėse zonose pasaulis negali būti visiškai paaiškintas lyginamaisiais pranašumais ar net nesuderintų valiutų kursų ir kapitalo srautų poveikiu.

 

 Negali ir pagal nė vienos tautos, kuri kada nors bandė pasivyti ekonomiškai, istorija. Per savo pačios pasivijimo JK etapą XIX amžiuje JAV buvo karšta pramoninio protekcionizmo naudotoja. Naujausia sėkmė, pavyzdžiui, Japonija ir Pietų Korėja, labai priklausė nuo palankesnių sektorių ir eksporto rinkų.

 

 JAV buvo daugiašalės laisvosios prekybos čempionė XX amžiaus antroje pusėje ir dar visai neseniai turėjo pakankamai paskatų tai daryti. Tačiau Amerika pradėjo keisti savo nuomonę, kai Kinija tapo tiesiogine konkurente. 

 

Pramonės subsidijos ir didžiulė vidaus rinka dabar padeda Kinijai užtvindyti pasaulines rinkas elektra varomomis transporto priemonėmis, saulės baterijomis ir kitomis pažangiomis technologijomis, pagamintomis už kainą, kuri neįmanoma mažesnės apimties Vakarų konkurentams.

 

 Į tai pirmiausia buvo atsakyta per Donaldo Trumpo tarifus, o vėliau – prezidento Bideno lustų ir mokslo įstatymą bei infliacijos mažinimo įstatymą, kuriais federaliniai pinigai buvo skirti vietinei puslaidininkių, elektrinių transporto priemonių ir švarios energijos pramonei. Nepaisant augančių skausmų, jie sukėlė gamybos statybos bumą.

 

 Tačiau ES nesugebėjo reaguoti taip pat – ją paralyžiavo suskilęs valdymas, Vokietijos korporatyviniai interesai Kinijoje ir Rusijoje ir ūmus ligos atvejis, kai tikima savo laisvosios rinkos propaganda.

 

 Draghi, kaip didžiausio technokrato, įvaizdis suteikia jam galimybę tai pakeisti, vengiant destruktyviai protekcionistinio posūkio. Šiam tikslui dokumente siūloma prekybos politika, pagrįsta „kiekvieno atvejo analize“, nurodant, kas padidins našumo augimą, ir pramonės strategiją, pagrįstą sektorių, o ne konkrečiais įmonių-nugalėtojų, atranka.

 

 Puslaidininkių atveju ji žymi liejyklas, orientuotas į tai, kokios Europos stipriosios pusės, tokios, kaip automobiliai ir tinklo įranga, yra subrendusios subsidijoms. Kosmoso ekonomikoje skatinamos tikslinės pirmenybės taisyklės, siekiant išplėsti šalies įmones. Kalbant apie saulės energijos technologijas, jame siūloma atsispirti Kinijos prekybos praktikai ir pertekliniams pajėgumams, tačiau taip pat perspėjama, kad per griežtas atsakas gali kelti pavojų bloko prekybos pertekliui vėjo technikos srityje.

 

 Vadinamasis Vašingtono konsensusas XX amžiaus pabaigoje skelbė laisvą prekybą ir laissez-faire ekonomikos valdymą. Šiandien buvimas JAV komanda reiškia tikslinį protekcionizmą ir agresyvias subsidijas aukštųjų technologijų sektoriams." [1]

 

Globaliniai Pietūs neperka ir nepirks atsilikusių technologiškai ir brangių JAV gaminių. Globaliniai Pietūs neperka ir nepirks atsilikusių technologiškai ir brangių ES gaminių taip pat. Mėgdžioti nevykusią JAV strategiją - tai nevykusi Draghi idėja.

 

1. Europe Embraces New U.S. Growth Model --- Following the path of America will require more government intervention in industrial and trade policy. Sindreu, Jon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Sep 2024: B.11.