"Kartais paplūdimyje vaikštantiems žmonėms, kurie nori iš
vandens ištraukti šiukšlę, pasiseka – bangų į krantą atneštame butelyje jie
randa žinutę.
Azoto trąšų gamybos AB „Achema“, bent jau popieriuje
kelerius metus laikyta Lietuvos pramonės žaliosios pertvarkos flagmane, paleido
savo žinutę butelyje. Ji sustabdo gamybos žalinimo projektą ir atsisako 122
mln. Eur valstybės paramos.
Rodos, toks sprendimas turėjo būti tarsi perkūnas iš giedro
dangaus energetikos ir pramonės sektorių atstovams, tačiau tai nuvylė ir
nemaloniai nustebino tik valdininkus. Jie vieninteliai netikėtai paplūdimyje
atrado tą butelį su žinute, nors, kalbantis su sektoriaus atstovais, aiškėja,
kad daugeliui jų jau buvo žinoma, kad bendrovė turės priimti tokį sprendimą.
Ne kartą „Verslo žinių“ kalbinti atsinaujinančios
energetikos projektų vystytojai tarsi sutartinę kartojo, kad vandenilio gamybos
projektuose matematika niekaip nesidėlioja, net ir įvertinus įvairius paramos
mechanizmus.
Be pigios elektros gaminti vandenilį elektrolizės būdu yra per
brangu, ir taškas.
Tačiau „Achemos“ atveju kažkodėl viskas turėjo būti kitaip.
Deja, net Neries vingyje ties Jonava stebuklas nenutiko.
Valdininkai, kurie, suprask, projekto eiga ir matematika jau
kurį laiką nesidomėjo, suskubo lieti apmaudo.
„Ne vienus kadencijos metus dirbome siekdami, kad pati
taršiausia Lietuvos įmonė, išmetanti daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių
dujų, pasinaudotų žaliąja parama ir persitvarkytų bei pradėtų gaminti žaliąjį
vandenilį“, – pranešime cituota Ieva Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų
viceministrė.
„Tai buvo pirmoji tokio masto subsidija, skirta Lietuvos
įmonei. Vis dėlto sprendimą ja nepasinaudoti priėmusi „Achema“ veikiausiai
ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, nes tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai.
Įmonė neatitiks keliamų EK reguliavimo reikalavimų ir bendros šalių vykdomos
politikos. Nors operatyviai sprendžiame susidariusią situaciją, „Achemos”
sprendimas nesilaikyti tvarumo principų išties nuvylė“, – druskos ant žaizdos
dar užpylė Iveta Paludnevičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl finansavimo
„Achemai“ derybas su Europos Komisija (EK) pradėjo dar 2021 m., o nuo 2023 m.
birželio vykdė intensyvias derybas su atsakingu Europos Komisijos padaliniu dėl
individualios pagalbos teikimo, todėl veikiausiai tas apmaudas yra pagrįstas.
Tiesa, norisi grįžti prie klausimo, kiek paramą pažadėjusios
ir EK apgynusios institucijos bendravo su pačia „Achema“? Ar tai nebuvo kurčio
ir nebylio diskusija?
Dabar Lietuvos vandenilio ekosistemos dalyviai ir kitos
taršios įmonės mato, kad didelė bendrovė, kuriai vandenilio net nereikia kur
nors transportuoti, negali ar nenori projekto įgyvendinti. Kodėl jie turėtų
norėti rizikuoti?
Gana rizikingai atrodo ir ekologiško vandenilio vamzdyno
projektas. Suomijos vėjo parkų elektra išlaisvintas vandenilis turėtų keliauti
per Baltijos šalis ir pasiekti Vokietiją. Pakeliui visi norintys gamintojai į
vamzdyną tarsi balioną galėtų pripūsti savo vandenilio. Pakeliui atsirastų
vandenilio saugojimo vietų.
Teorija graži, potencialas didelis, technologijos žinomos.
Tetrūksta Lietuvos vandenilio gamintojų.
Taip, galbūt situaciją pakeis jūrinio vėjo parkas ties
Palanga ar „Ignitis grupės“ planai vandenilį gaminti Elektrėnuose, tačiau ta
gamybos ir netgi vartojimo skylė kol kas bado akis.
VŽ nuomone, svarbiausia, kad verslas ir valstybinės kontoros
susikalbėtų, galbūt dažniau paklaustų vieni kitų, kaip sekasi ir kaip galima
išspręsti vieną ar kitą problemą.
Dabar, atrodo, to, kas vyksta taršiausioje Lietuvos
bendrovėje, nežino net ir tie, kurie buvo pasirengę išrašyti 122 mln. Eur čekį.
RezusPlius
Keista vž rubrika, skysta, kaip niekada. Net juokinga
pagalvojus, kad valstybės instancijos NESIkalbėjo su Achema, bet sugalvojo
"būkite švarūs, na imkite 122 M?" Kodėl toks banalus kampas keliamas
tipo aštri naujiena? 100% kad kalbėjosi ir viską abi pusės žino, tad vž - skylė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą