Kai dirbtinis intelektas padeda statyti namą

"Miunchene įsikūręs startuolis nori skaitmeninti statybų pramonę, pasitelkdamas dirbtinį intelektą.

 

Klausimas: ar galima iškasti kasimo duobę naudojant dirbtinį intelektą (DI)? Patricko Christo atsakymas dviprasmiškas: „Galbūt vieną dieną kasimo duobė iš tikrųjų bus iškasta naudojant DI – bet ne mūsų.“ Sakydamas „mūsų“, jis turi omenyje savo startuolį „Crafthunt“, kuris prasidėjo kaip kvalifikuotos darbo jėgos įdarbinimo platforma statybų pramonei. Dabar „Crafthunt“ žengė dar vieną žingsnį ir siūlo dirbtinio intelekto sprendimą statybų pramonei su „BauGPT“.

 

Naudodamas kasimo duobės pavyzdį, Christas paaiškina, ką jo dirbtinio intelekto įrankis gali ir ko negali padaryti: „BauGPT nevaldo ekskavatorių, o paaiškina ekskavatoriaus vairuotojui, į ką jis turi atsižvelgti.“ Pasak Christo, tai kelia keletą klausimų: kaip giliai galime kasti? Ar reikia pritvirtinti kasimo duobę? Į ką reikėtų atsižvelgti atsižvelgiant į gruntinio vandens lygį? „BauGPT atsako būtent į tokius klausimus tiesiogiai vietoje per kelias sekundes – remdamasi atitinkamais valstybiniais statybos reglamentais ir „Specifikacijomis iš paslaugų specifikacijų“, – reklamuoja jis šią paslaugą.

 

Tikrasis startuolio, kurį įkūrė trys Christas, Anna Hocker ir Jonas Stamm, svertas slypi platesniame kontekste: statybų pramonė išlieka vienu mažiausiai skaitmenintų sektorių Vokietijoje, sako Christas. „Daugelis įmonių, su kuriomis kalbamės, praleidžia ištisas technologijų kartas – jos tiesiogiai pereina nuo vietinių serverių ar popierinių aplankų prie mūsų dirbtinio intelekto sprendimo „BauGPT Pro“.“ „Taigi jos apeina debesijos technologijas“, – praneša skaitmeninimo ekspertas, kuris dirbtinio intelekto daktaro laipsnį įgijo Skaitmeninių technologijų ir valdymo centre (CDTM), bendrame Miuncheno technikos universiteto (TUM) ir Liudviko Maksimiliano universiteto (LMU) tyrimų ir mokymo institute.

 

Jo nuomone, dirbtinis intelektas suteikia visiškai naują patogumo vartotojui lygį per natūralų teksto ir balso įvedimą, kuris sulaukia vis didesnio pripažinimo, ypač statybų pramonėje. Staiga sudėtingus procesus ir reglamentus galima užklausti, automatizuoti arba dokumentuoti paprasta kalba – be jokių mokymo pastangų ar išankstinių techninių žinių. „DI – tai skaitmeninimo vartai, kurie išties atsispindi kasdieniame gyvenime“, – įsitikinęs Christas.

 

Pasak jo, „BauGPT“ yra specializuotas DI sprendimas, pritaikytas Vokietijos ir Austrijos statybų pramonei. Jį jau naudoja tūkstančiai statybų vadovų, projektų vadovų ir amatininkų – nemokama versija privatiems asmenims ir profesionali versija įmonėms. Jame galima integruoti įmonei būdingus failus, šablonus ir procesus, kad būtų supaprastinti tokie darbo eigos procesai kaip sąskaitų faktūrų peržiūra, kiekių sąskaitų sudarymo automatizavimas ar teisiškai atitinkanti komunikacija.

 

„DI mums nėra madingas žodis, o pagrindinė priemonė, padedanti pasiekti realų produktyvumo padidėjimą pramonėje, kuri ilgą laiką buvo laikoma skaitmeniniu atsilikusiu“, – pabrėžia Christas. „BauGPT“ kaip nemokama, kišeninio dydžio priemonė statybvietėse buvo prieinama jau daugiau nei dvejus metus. „Crafthunt“ debiutavo mokama versija įmonėms šių metų „Bauma“ parodoje Miunchene. Christas praneša apie didžiulį atsaką: „„BauGPT Pro“ yra išplėšiama iš mūsų rankų“.

 

Startuolis sąmoningai orientuojasi į statybas ir kvalifikuotus amatus. Tai yra pagrindinės Christo pramonės šakos: „Statybų pramonė sudaro apie dvylika procentų bendros bendrosios vertės.“ pridėta Vokietijoje ir taip reikšmingai prisideda prie bendros pridėtinės vertės – daug daugiau nei dažnai manoma.“ Be to, „Crafthunt“ šaknys yra statyboje ir, Christo žodžiais tariant, „tikra srities patirtis“ dėl patyrusių komandos narių iš statybų programinės įrangos pramonės ir glaudaus bendradarbiavimo su statybų įmonėmis, projektuotojais ir kvalifikuotų amatininkų įmonėmis. Jis mano, kad gilus pramonės supratimas yra labai svarbus, kad dirbtinio intelekto sprendimai ne tik veiktų technologiškai, bet ir kurtų realią pridėtinę vertę kasdieniame darbe.

 

Startuolis jau įdiegė dirbtinio intelekto sprendimus savo įdarbinimo platformoje, pavyzdžiui, versdamas paraiškas iš užsienio į daugiau nei 20 kalbų, automatiškai atpažindamas gyvenimo aprašymus ir optimizuodamas darbo vietų rinkodarą internete tiek šalyje, tiek užsienyje. Pasak Christo, šiuo metu yra užsiregistravę apie 70 000 kvalifikuotų specialistų – nuo ​​elektrikų ir montuotojų iki statybų vadovų, sąmatininkų ir architektų. Remdamasis vartotojų ir įmonių atsiliepimais, jis apskaičiavo, kad apie 10 procentų rado naują darbą per platformą. Svetainėje „Crafthunt“ reklamuoja tokias įmones kaip „Strabag“ ir „Geiger“, kurios bendradarbiauja su platforma.

 

Šiuo metu „Crafthunt“ turi 20 darbuotojų, iš kurių devyni dirba visą darbo dieną. Trys įkūrėjai planuoja per ateinančius 12 mėnesių gerokai išplėsti pagrindinę komandą. „Taip pat svarstome galimybę įkurti nedidelę komandą JAV, kuri aktyviai skatintų mūsų plėtrą“, – priduria Christas. „Crafthunt“ šiuo metu turi trijų milijonų eurų pradinį kapitalą. „Mūsų išteklių užteks ilgam laikui, jei planuojame konservatyviai“, – sako Christas. Tačiau patikrintas patekimas į JAV rinką ir gerokai spartesnis nei tikėtasi augimas dabar skatina svarstyti galimybę pritraukti daugiau kapitalo.

 

Svarbiausias investuotojas yra rizikos kapitalo įmonė „UVC Partners“, kuri yra susijusi su Miuncheno startuolių centru „UnternehmerTUM“. Investavo ir „Interhyp“ įkūrėjas Marcusas Wolsdorfas. 2022 m. įkurtas startuolis veiks nauju pavadinimu: „Nusprendėme pervadinti „Crafthunt“ į „BauGPT“, – antradienį paskelbė įkūrėja Anna Hocker. „Šiais laikais beveik viskas sukasi apie „BauGPT“.“ [1]

 

1.  Wenn KI am Haus mitbaut. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 27 Aug 2025: 19.   Von Markus Frühauf, München

When AI Helps Build a House

"A Munich-based startup wants to digitize the construction industry with artificial intelligence.

The question is: Can an excavation pit be excavated using artificial intelligence (AI)? Patrick Christ's answer is ambiguous: "Perhaps one day an excavation pit will actually be excavated using AI – but not by us." By "us," he means his startup Crafthunt, which began as a skilled labor placement platform for the construction industry. Now Crafthunt has gone a step further and offers an AI solution for the construction industry with "BauGPT."

 

Using the example of an excavation pit, Christ explains what his AI tool can and cannot do: "BauGPT doesn't control excavators, but rather explains to the excavator driver what they need to consider." According to Christ, this raises several questions: How deep can we dig? Does the excavation pit need to be secured? What should be considered with regard to the groundwater level? "BauGPT answers precisely these kinds of questions directly on-site in seconds – based on the respective state building regulations and "The specifications from the service specifications," he advertises the service.

 

The real leverage for the start-up with its three founders Christ, Anna Hocker, and Jonas Stamm lies in a larger context: The construction industry remains one of the least digitized sectors in Germany, says Christ. "Many companies we speak with are skipping entire technology generations—they are switching directly from local servers or paper folders to our AI solution BauGPT Pro." “They’re thus bypassing cloud technology,” reports the digitalization expert, who earned his doctorate in AI at the Center for Digital Technology and Management (CDTM), a joint research and teaching institute of the Technical University of Munich (TUM) and Ludwig Maximilian University (LMU).

 

For him, AI enables a completely new level of user-friendliness through natural text and voice input, which is gaining widespread acceptance, particularly in the construction industry. Suddenly, complex processes and regulations can be queried, automated, or documented in simple language – without any training effort or prior technical knowledge. “This makes AI a gateway to digitalization that truly resonates in everyday life,” Christ is convinced.

 

According to him, BauGPT is a specialized AI solution tailored to the German and Austrian construction industry. It is already being used by thousands of construction managers, project leaders, and tradespeople – in a free version for individuals and a pro version for companies. Company-specific files, templates, and processes can be integrated there to simplify workflows such as invoice review, automating the creation of bills of quantities or legally compliant communication.

 

"AI isn't a buzzword for us, but a key tool for achieving real productivity gains in an industry that has long been considered a digital laggard," emphasizes Christ. BauGPT has been available as a free, pocket-sized tool on construction sites for more than two years. Crafthunt debuted the paid version for companies at this year's Bauma trade fair in Munich. Christ reports an overwhelming response: "BauGPT Pro is being snatched out of our hands."

 

The startup deliberately focuses on construction and the skilled trades. These are key industries for Christ: "The construction industry contributes around twelve percent to the overall gross value added in Germany and thus contributes significantly to the overall value added – far more than is often assumed." Furthermore, Crafthunt has its roots in construction and, in Christ's words, "true domain expertise" thanks to experienced team members from the construction software industry and close collaboration with construction companies, planners, and skilled trades businesses. He believes that a deep understanding of the industry is crucial for AI solutions to not only function technologically but also create real added value in everyday work.

 

The startup has already deployed AI solutions in its recruitment platform, for example, for translating applications from abroad into over 20 languages, for automatic image recognition of resumes, and for optimizing the online marketing of job openings both at home and abroad. According to Christ, around 70,000 qualified professionals – from electricians and installers to construction managers, estimators and architects – are currently registered. Based on feedback from users and companies, he estimates that around 10 percent have found new employment through the platform. On the website, Crafthunt advertises companies such as Strabag and Geiger that collaborate with the platform.

 

Crafthunt currently has 20 employees, nine of whom are full-time. The three founders plan to significantly expand the core team over the next 12 months. "We are also evaluating the establishment of a small team in the US to actively drive our expansion," Christ adds. Crafthunt currently has seed capital of three million euros. "Our resources will last for a long time under conservative planning," Christ says. However, the tested market entry in the US and the significantly faster growth than expected are now leading to considerations of raising further capital.

 

The most important investor is the venture capital firm UVC Partners, which is affiliated with the Munich startup center UnternehmerTUM. Interhyp founder Marcus Wolsdorf has also invested. The startup, founded in 2022, will operate under a new name: "We have decided to rename Crafthunt to BauGPT," founder Anna Hocker announced on Tuesday. "Nowadays, almost everything revolves around BauGPT."” [1]

 

1.  Wenn KI am Haus mitbaut. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 27 Aug 2025: 19.   Von Markus Frühauf, München

Riding the Wild Wave of Crypto Coverage

“David Yaffe-Bellany, a technology reporter who has covered the cryptocurrency industry since 2022, has come to embrace learning on the fly.

 

Times Insider explains who we are and what we do and delivers behind-the-scenes insights into how our journalism comes together.

 

When David Yaffe-Bellany first learned about the complicated world of cryptocurrency from a tech-savvy high school friend, his reaction was one of polite interest.

 

That changed in 2021, when an editor at The New York Times — where Mr. Yaffe-Bellany had previously worked as a reporting fellow on the Business desk — reached out about a new opportunity to cover cryptocurrency for the paper.

 

“In 10 minutes of research, it immediately became clear that it was a great beat with a colorful cast of characters involved in the crypto world, and risks that had gone underexplored in some of the coverage,” said Mr. Yaffe-Bellany, 28, a technology reporter for The Times who has covered the crypto industry since 2022.

 

Three years and more than 300 bylines later, Mr. Yaffe-Bellany has chronicled the peaks and valleys of the nascent industry, including the collapse of the cryptocurrency founder Sam Bankman-Fried’s company FTX. Last month, he collaborated on a multicountry investigation into two giant crypto and artificial intelligence deals involving President Trump.

 

“I strongly believe the best stories come from being somewhere in person,” said Mr. Yaffe-Bellany, whose reporting has taken him to Singapore, Spain and the United Arab Emirates. “Often, at a crypto conference, you can just walk up and have a conversation with somebody who it might take weeks to get on the phone, because they have three layers of P.R. people around them.”

 

In an interview, Mr. Yaffe-Bellany, who is based in New York, shared how he navigates covering a beat that is constantly evolving and the lessons he has learned in three years of reporting on the industry. These are edited excerpts from the conversation.

 

What keeps you excited about covering crypto?

 

People who you think have been sort of washed away by previous scandals re-emerge and are doing things again. Tracking that cycle of crisis and renewal is pretty exciting. Crypto is still a relatively young industry, and some of the guardrails that bigger industries put up around themselves haven’t been fully established.

 

Can you tell me about some memorable experiences on the ground?

 

One of the most important early reporting experiences I had in covering crypto was in 2022, when I went to the Bahamas for a conference FTX was holding. It was for a profile of Sam Bankman-Fried. It was about six months before his company collapsed, and he was charged with defrauding people out of billions of dollars.

 

I went to a beach party at the luxury resort where all the FTX employees were living at the time. It was a really vivid illustration of that moment in crypto when people were making tons of money and spending it in a very profligate way. Getting up-close exposure to that world was really helpful when that world imploded a few months later.

 

Have you found that people are open to talking to you?

 

Somebody warned me when I started covering crypto that it would be difficult to get people to talk. But I actually haven’t found that at all. I think people in the crypto world are surprisingly open given the circles they move in and how they’re aligned politically. But when you’re in a young industry and trying to sell something to the public, I think you feel a need to talk to reporters; there’s also a craving for legitimacy that I think they feel exposure in The New York Times could bring them.

 

Is your age a benefit?

 

It is, to a degree. Crypto is an industry dominated by a lot of young people, and a lot of men, frankly. A lot of people in the crypto world are probably more prone to trusting a young male reporter.

 

What has been the greatest surprise?

 

That a lot of the time, very simple things are being cloaked in complicated terminology to make people think they’re more sophisticated or impressive than they actually are.

 

How are you fact-checking the various things that you’re hearing or being told?

 

Sources often expect that you won’t need to know their real name, and that if you know their online pseudonym, that’s enough. That can be a challenge, because some people aren’t willing to be quoted under their real name. It’s just a cultural thing in crypto. People are very paranoid about personal safety.

 

What’s a favorite story you’ve done so far?

 

I did a story in 2023 about a company called Three Arrows Capital, which was a big Singapore-based cryptocurrency hedge fund that collapsed the year before. The two founders, Su Zhu and Kyle Davies, sort of disappeared from the public sphere, but they hadn’t faced any meaningful consequences. So I met with Su in Singapore and Kyle in Barcelona and wrote about the crazy, extravagant lifestyle that they had during the year after the company crumbled. They told me about trips to Bali and taking shrooms and meditating on the beach and learning to surf. It was this really interesting window into how sometimes there aren’t consequences when you screw up and your company collapses.

 

People always enjoy reading about crazy crypto lifestyles.

 

It’s important not to do too many of those stories, though, because they can be a distraction from some of the problematic financial stuff that’s going on.” [1]

 

1. Riding the Wild Wave of Crypto Coverage: Times Insider. Bahr, Sarah.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 10, 2025.

Pasivažinėjimas laukine kriptovaliutų apžvalgos banga

 

„Davidas Yaffe-Bellany, technologijų žurnalistas, rašantis apie kriptovaliutų industriją nuo 2022 m., ėmėsi mokytis akimirksniu.

 

„Times Insider“ paaiškina, kas mes esame ir ką darome, bei pateikia užkulisių įžvalgų apie tai, kaip veikia mūsų žurnalistika.

 

Kai Davidas Yaffe-Bellany pirmą kartą sužinojo apie sudėtingą kriptovaliutų pasaulį iš technologiškai išmanančio vidurinės mokyklos draugo, jo reakcija buvo mandagus susidomėjimas.

 

Tai pasikeitė 2021 m., kai „The New York Times“ redaktorius, kur ponas Yaffe-Bellany anksčiau dirbo verslo skyriaus reporteriu, susisiekė su manimi dėl naujos galimybės laikraščiui nušviesti kriptovaliutas.

 

„Per 10 minučių trukusių tyrimų iš karto tapo aišku, kad tai puikus renginys su spalvinga personažų grupe, susijusia su kriptovaliutų pasauliu, ir rizikomis, kurios kai kuriose apžvalgose buvo nepakankamai ištirtos“, – sakė 28 metų ponas Yaffe-Bellany, „The Times“ technologijų žurnalistas, rašantis apie kriptovaliutų industriją nuo 2022 m.

 

Praėjus trejiems metams ir daugiau nei 300 eilučių, ponas Yaffe-Bellany aprašė besiformuojančios pramonės pakilimus ir nuosmukius, įskaitant kriptovaliutų įkūrėjo Samo Bankman-Friedo įmonės FTX žlugimą. Praėjusį mėnesį jis bendradarbiavo atliekant daugiašalį tyrimą dėl dviejų milžiniškų kriptovaliutų ir dirbtinio intelekto sandorių, kuriuose dalyvavo prezidentas Trumpas.

 

„Tvirtai tikiu, kad geriausios istorijos gimsta būnant kažkur asmeniškai“, – sakė ponas Yaffe-Bellany, kurio reportažai nuvedė jį į Singapūrą, Ispaniją ir Jungtinius Arabų Emyratus. „Dažnai kriptovaliutų konferencijoje galite tiesiog prieiti ir pasikalbėti su žmogumi, kuriam gali prireikti savaičių, kad paskambintumėte, nes aplink juos yra trijų sluoksnių viešųjų ryšių specialistai.“

 

Interviu Niujorke gyvenantis ponas Yaffe-Bellany pasidalijo, kaip jis orientuojasi nuolat besikeičiančioje pramonės srityje ir ko išmoko per trejus metus rengdamas reportažus apie šią pramonės šaką. Tai yra redaguotos ištraukos iš pokalbio.

 

Kas jus domina rašant apie kriptovaliutas?

 

Žmonės, kuriuos, jūsų manymu, nuplovė ankstesni skandalai, vėl atsiranda ir vėl daro tai, ką nori. Stebėti šį krizės ir atsinaujinimo ciklą yra gana įdomu. Kriptovaliutų pramonė vis dar yra gana jauna, o kai kurie apsauginiai barjerai, kuriuos aplink save pastatė didesnės pramonės šakos, dar nėra iki galo sukurti.

 

Ar galite papasakoti apie įsimintiną patirtį?

 

Viena iš svarbiausių ankstyvųjų mano patirčių rašant apie kriptovaliutas buvo 2022 m., kai nuvykau į Bahamus dalyvauti FTX konferencijoje. Tai buvo skirta Samo Bankmano-Friedo profiliui. Praėjo maždaug šeši mėnesiai iki jo įmonės žlugimo ir jam buvo pateikti kaltinimai dėl milijardų dolerių išviliojimo iš žmonių.

 

Nuėjau į paplūdimio vakarėlį prabangiame kurorte, kuriame gyveno visi FTX darbuotojai. laikas. Tai buvo tikrai ryškus to momento kriptovaliutų pasaulyje pavyzdys, kai žmonės uždirbdavo krūvas pinigų ir juos leisdavo labai nerūpestingai. Artimas bendravimas su tuo pasauliu buvo labai naudingas, kai po kelių mėnesių tas pasaulis žlugo.

 

Ar pastebėjote, kad žmonės yra atviri kalbėtis su jumis?

 

Kai pradėjau rašyti apie kriptovaliutas, kažkas mane perspėjo, kad bus sunku priversti žmones kalbėtis. Bet iš tikrųjų to visai nepastebėjau. Manau, kad kriptovaliutų pasaulio žmonės yra stebėtinai atviri, atsižvelgiant į ratus, kuriuose jie juda, ir kaip jie yra politiškai pavaldūs. Tačiau kai esate jaunoje pramonės šakoje ir bandote ką nors parduoti visuomenei, manau, kad jaučiate poreikį kalbėtis su žurnalistais; taip pat yra troškimas teisėtumo, kurį, manau, jie mano, kad jiems galėtų suteikti viešumas „The New York Times“.

 

Ar jūsų amžius yra privalumas?

 

Taip, tam tikru mastu. Kriptovaliutų pramonėje dominuoja daug jaunų žmonių ir, tiesą sakant, daug vyrų. Daugelis žmonių kriptovaliutų pasaulyje tikriausiai labiau linkę pasitikėti jaunu vyru žurnalistu.

 

Kas buvo didžiausia staigmena?

 

Kad a Dažnai labai paprasti dalykai yra užmaskuojami sudėtinga terminologija, kad žmonės manytų, jog jie yra labiau išprusę ar įspūdingesni, nei yra iš tikrųjų.

 

 

Kaip tikrinate faktus apie įvairius dalykus, kuriuos girdite ar jums sakoma?

 

 

Šaltiniai dažnai tikisi, kad jums nereikės žinoti jų tikrojo vardo ir kad užtenka žinoti jų internetinį pseudonimą. Tai gali būti iššūkis, nes kai kurie žmonės nenori būti cituojami tikruoju vardu. Tai tiesiog kultūrinis kriptovaliutų dalykas. Žmonės labai paranojiškai žiūri į asmeninį saugumą.

 

 

Kokia jūsų mėgstamiausia istorija iki šiol?

 

 

2023 m. parašiau istoriją apie įmonę „Three Arrows Capital“ – didelį Singapūre įsikūrusį kriptovaliutų rizikos draudimo fondą, kuris žlugo metais anksčiau. Du įkūrėjai, Su Zhu ir Kyle'as Daviesas, tarsi dingo iš viešosios erdvės, tačiau nepatyrė jokių reikšmingų pasekmių. Taigi, susitikau su Su Singapūre ir Kyle'u Barselonoje ir parašiau apie beprotišką, ekstravagantišką gyvenimo būdą, kurį jie gyveno metus po įmonės žlugimo. Jie man papasakojo apie keliones į Balį, apie meditaciją paplūdimyje ir mokymąsi užsiiminėti banglenčių sportu. Tai buvo tikrai įdomus langas į tai, kaip kartais nebūna pasekmių, kai suklysti ir tavo įmonė žlunga.

 

Žmonės visada mėgsta skaityti apie beprotišką kriptovaliutų gyvenimo būdą.

 

Tačiau svarbu nepersistengti su tokiomis istorijomis, nes jos gali atitraukti dėmesį nuo kai kurių probleminių finansinių dalykų.“ [1]

 

1. Riding the Wild Wave of Crypto Coverage: Times Insider. Bahr, Sarah.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 10, 2025.

Western Europeans Are Making Debts in Hundreds of Billions of Euros to Develop Military Industry. This Is a Scam: Germany’s Top Economist Charts a Path Out of Europe’s Crisis

 

“Joachim Nagel, the president of Germany’s central bank, warned against “complacency” in European capitals over tariffs, competition with China and attacks on institutions.

 

Central bank chiefs are cautious by nature, mindful that their words can move markets and influence politics.

 

But Joachim Nagel, the president of the Bundesbank, the central bank of Germany, has recently become more outspoken about the challenges facing Europe’s largest economy, the policies he thinks lawmakers should adopt and the importance of defending institutions like his from criticism.

 

“When you are in a hurricane, you have this quiet in the eye of the storm,” he said in an interview in London with The New York Times. This may describe the European economy today, he added.

 

President Trump’s tariffs and wavering commitment to Ukraine have shaken Europe’s capitals. They appeared to galvanize leaders to bolster economic ties within the continent and spend more on defense. Some also saw a chance for the euro to establish itself as a haven for investors backed by a market of 350 million people.

 

Even as the European Union and the United States have agreed on the outline of a trade deal, taking the sting out of some of the tariffs, a sense of urgency should be maintained, Mr. Nagel said. Europe faces daunting debts, pressure on government budgets and “uncertain political situations,” he said.

 

The German economy shrank in 2023 and 2024, with exports no longer serving as a reliable growth engine. At the same time, France, the European Union’s second-largest economy, is stuck in a political quagmire, struggling to manage its fragile finances.

 

“Complacency is definitely not the right attitude,” Mr. Nagel said. The answer, for him, is greater European integration, and he warned against underestimating the region’s ability to adapt to its challenges.

 

On Slow Growth and Threats to Democracy

 

As unelected officials, central bankers tend to be very careful about wading into policy debates.

 

Mr. Nagel said he had become more forthright, and the turning point was in early 2024 when he attended a demonstration for the first time. Around that time, pro-democracy demonstrations attracted tens of thousands of people, after news spread that the far-right party Alternative for Germany had held a secret meeting to discuss plans for the mass deportation of immigrants and some German citizens with immigrant backgrounds.

 

“I was really embarrassed during that time,” Mr. Nagel said. Even as an independent central banker who is meant to stay out of politics, he said, he felt a “responsibility” to stand up for democracy, freedom of speech and the institutions that had been developed since the end of the Second World War.

 

In recent speeches, Mr. Nagel has pushed for the policies he says Germany needs to urgently adopt, including cutting red tape, increasing the supply of workers, investing in technology and lowering energy prices.

 

Germany’s government unveiled a plan this summer to borrow more than 100 billion euros ($116 billion) this year to spend, including on the military and infrastructure. The economy ministry said this week that it expected economic growth of just 0.2 percent this year, with government spending helping to spur more growth starting next year.

 

But citizens are impatient for results, and “we have to speed up,” Mr. Nagel said.

 

On Interest Rates and Central Bank Independence

 

It helps that Mr. Nagel’s primary mandate as a central banker — ensuring price stability — appears to have been achieved. Inflation in the eurozone is close to the European Central Bank’s 2 percent target, and many policymakers, including Mr. Nagel, seem relaxed about forecasts that inflation could drift below this target in the next two years.

 

“The bar is rather high,” he said, to alter his assessment that the current monetary policy stance is appropriate. The European Central Bank, which sets interest rates for the 20 nations that use the euro and is based in Frankfurt, has held its key rate at 2 percent since June. Before that, it cut rates at eight consecutive meetings.

 

Mr. Nagel said he was not concerned about the strength in the euro, which makes imports cheaper and could pull inflation lower. Near recent levels, at $1.17, “I will not say it’s not relevant,” he said. “We have to look at it. But this is not a big issue.”

 

The big issue among central bankers around the world is unfolding in Washington, where the Trump administration has assailed the independence of the Federal Reserve in an attempt to pressure officials into cutting rates.

 

Mr. Nagel credits the Bundesbank’s predecessor, which was created in 1948 by the United States and other Western powers then occupying Germany, with kick-starting the country’s rapid growth and reconstruction after the Second World War.

 

“We are so grateful to the United States that they had this brilliant idea to have an independent central bank,” he said. “This is a reason why we are so nervous when it comes to what we saw over the past 10 months,” he added, describing the recent attacks on the Fed as “unfair.”

 

On China and Trade

 

While Germany’s economy has been hurt by U.S. tariffs, problems for German exporters also stem from China. In recent years, China has become a fierce competitor, selling at a lower cost many of the goods, including cars and high-tech machinery, that countries used to buy from German firms.

 

German companies also face a threat closer to home, as the Chinese companies that have been shut out of U.S. markets look for places to redirect their products.

 

Chinese car brands nearly doubled their sales in Europe in the first half of the year, selling almost as many vehicles there as Mercedes-Benz did, according to JATO Dynamics.

 

Intensifying competition with China should be “an eye-opener for all European companies,” Mr. Nagel said. But Europe is in a strong position to negotiate on trade with China because “they need us more than we need China,” he added. “Our most important market is Europe. It’s not China.”” [1]

 

You lost China’s market. You will lose Europe too. European battery production is a huge failure. European semiconductors are not fit for AI age.

 

Europe has struggled to build competitive battery manufacturing.

Reasons for concern:

 

    Company failures: Several high-profile European battery startups have collapsed, most notably Sweden's Northvolt, which filed for bankruptcy after failing to deliver on production promises. The UK's Britishvolt also failed in 2023.

    Cost disadvantage: European manufacturers struggle with higher energy and labor costs compared to their Chinese counterparts. Chinese battery producers benefit from stronger government subsidies and lower scrap rates.

    Chinese dominance: The market is dominated by Chinese and Korean battery producers. Asian firms are actively expanding their capacity in Europe, which puts local startups under intense price pressure.

    Slowdown in EV demand: Softening growth in the European electric vehicle (EV) market has made manufacturers more cautious and has led to project cancellations and delays, including by the European joint venture Automotive Cells Company (ACC).

 

The view that European semiconductors are "not fit for the AI age" is more nuanced. While Europe lags in the production of cutting-edge AI chips, it has significant strengths in other areas of the semiconductor value chain.

Reasons for concern:

 

    Lagging in AI hardware: Europe produces only about 2% of the world's chips for the design phase, and has a smaller share of the market for the most advanced AI processors, which require massive investment in research and manufacturing.

    Reliance on foreign suppliers: Europe remains dependent on Asia for manufacturing, assembly, testing, and packaging, even for chips that are fabricated on the continent. This creates supply chain vulnerabilities.

    Competitive lag: The EU's semiconductor sector has been characterized by fragmentation and underinvestment compared to the massive momentum and subsidies seen in the US and Asia. Catching up requires quadrupling output in a decade, an ambitious goal.

 

Western Europeans are making debts in hundreds of billions of euros to develop military industry. This is a scam. Chinese closed rare-earths purchasing for military applications in missiles, drones and airplanes. What military hardware will be purchased from Western European manufacturers? Horses and knives again? (https://radar.rp.pl/przemysl-obronny/art43154471-chiny-blokuja-zachodnia-zbrojeniowke)

 

The Funding and Industrial Challenges: The EU's €150 billion "SAFE" loan program aims to boost spending, but it comes with a "Buy European" rule, requiring 65% of costs to go to EU, Norwegian, or Ukrainian suppliers. This highlights the intent to build a domestic industrial base. However, as I alluded to with rare earths, the continent's defense industry is still highly fragmented and reliant on imports for some critical systems, which can limit scalability and innovation.

 

 

1. Germany’s Top Economist Charts a Path Out of Europe’s Crisis. Nelson, Eshe.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 10, 2025.

Vakarų europiečiai skolinasi šimtus milijardų eurų, kad plėtotų karinę pramonę. Tai apgaulė ir vagystė: geriausias Vokietijos ekonomistas braižo kelią iš Europos krizės

„Vokietijos centrinio banko prezidentas Joachimas Nagelis perspėjo Europos sostines dėl „pasitenkinimo savimi“ tarifais, konkurencija su Kinija ir išpuoliais prieš institucijas.

 

Centrinių bankų vadovai iš prigimties yra atsargūs, žinodami, kad jų žodžiai gali paveikti rinkas ir politiką.

 

Tačiau Joachimas Nagelis, Vokietijos centrinio banko Bundesbanko prezidentas, pastaruoju metu tapo atviresnis apie iššūkius, su kuriais susiduria didžiausia Europos ekonomika, politiką, kurią, jo manymu, turėtų priimti įstatymų leidėjai, ir tokių institucijų kaip jo gynimo nuo kritikos svarbą.

 

„Kai esi uragane, audros akyje jautiesi tyliai“, – sakė jis interviu Londone „The New York Times“. Jis pridūrė, kad tai gali apibūdinti šiandieninę Europos ekonomiką.

 

Prezidento Trumpo tarifai ir svyruojantis įsipareigojimas Ukrainai sukrėtė Europos sostines. Atrodė, kad jie paskatino lyderius stiprinti ekonominius ryšius žemyne ​​ir daugiau skirti gynybai. Kai kurie taip pat matė galimybę eurui tapti investuotojų prieglobsčiu. remiama 350 milijonų žmonių rinkos.

 

Net ir Europos Sąjungai bei Jungtinėms Valstijoms susitarus dėl prekybos susitarimo metmenų, panaikinant kai kuriuos tarifus, reikėtų išlaikyti skubos jausmą, sakė p. Nagelis. Europa susiduria su bauginančiomis skolomis, spaudimu vyriausybės biudžetams ir „neapibrėžta politine situacija“, sakė jis.

 

Vokietijos ekonomika susitraukė 2023 ir 2024 m., o eksportas nebeatlieka patikimo augimo variklio vaidmens. Tuo pačiu metu Prancūzija, antra pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika, yra įstrigusi politinėje pelkėje ir sunkiai valdo savo trapius finansus.

 

„Pasitenkinimas savimi tikrai nėra tinkamas požiūris“, – sakė p. Nagelis. Jam atsakymas yra didesnė Europos integracija, ir jis perspėjo nenuvertinti regiono gebėjimo prisitaikyti prie iššūkių.

 

Apie lėtą augimą ir grėsmes demokratijai

 

Būdami neišrinkti pareigūnai, centrinių bankų vadovai linkę būti labai atsargūs, kad neįsiveltų į politinius debatus.

 

P. Nagelis teigė, kad tapo atviresnis, o lūžio taškas buvo ankstyvais 2024 m., kai jis pirmą kartą dalyvavo demonstracijoje. Maždaug tuo metu demokratijos šalininkų demonstracijos pritraukė dešimtis tūkstančių žmonių, pasklidus žiniai, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ surengė slaptą susitikimą, skirtą aptarti masinio imigrantų ir kai kurių imigrantų kilmės Vokietijos piliečių deportacijos planus.

 

„Tuo metu man buvo labai gėda“, – sakė ponas Nagelis. Net ir būdamas nepriklausomu centrinio banko vadovu, kuris turėtų laikytis atokiau nuo politikos, jis teigė, kad jautė „pareigotį“ ginti demokratiją, žodžio laisvę ir institucijas, kurios buvo sukurtos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

 

Neseniai sakytose kalbose ponas Nagelis ragino imtis politikos, kurią, jo teigimu, Vokietija turi skubiai priimti, įskaitant biurokratijos mažinimą, darbuotojų pasiūlos didinimą, investicijas į technologijas ir energijos kainų mažinimą.

 

Vokietijos vyriausybė šią vasarą pristatė planą šiais metais pasiskolinti daugiau nei 100 milijardų eurų (116 milijardų JAV dolerių), skirtų išlaidoms, įskaitant kariuomenę ir infrastruktūrą. Ekonomikos ministerija šią savaitę pareiškė, kad šiais metais tikisi tik 0,2 procento ekonomikos augimo, o vyriausybės išlaidos padės paskatinti didesnį augimą nuo kitų metų.

 

Tačiau piliečiai nekantriai laukia rezultatų ir „turime paspartinti tempą“, – sakė p. Nagelis.

 

Apie palūkanų normas ir centrinio banko nepriklausomybę

 

Padeda tai, kad pagrindinis p. Nagelio, kaip centrinio banko vadovo, įgaliojimas – užtikrinti kainų stabilumą – atrodo, buvo pasiektas. Infliacija euro zonoje yra artima Europos Centrinio Banko 2 procentų tikslui, ir daugelis politikos formuotojų, įskaitant p. Nagelį, atrodo atsipalaidavę dėl prognozių, kad per ateinančius dvejus metus infliacija gali nukristi žemiau šio tikslo.

 

„Kartelė gana aukšta“, – sakė jis, pakeisdamas savo vertinimą, kad dabartinė pinigų politikos pozicija yra tinkama. Europos Centrinis Bankas, kuris nustato palūkanų normas 20 eurą naudojančioms šalims ir yra įsikūręs Frankfurte, nuo birželio mėnesio laikosi pagrindinės 2 procentų palūkanų normos. Prieš tai jis sumažino palūkanų normas aštuoniuose iš eilės posėdžiuose.

 

P. Nagelis teigė, kad jis nesijaudina dėl euro stiprėjimo, dėl kurio importas pigesnis ir gali sumažinti infliaciją. Artėjant prie pastarojo meto lygio – 1,17 USD, „nesakysiu, kad tai nesvarbu“, – sakė jis. „Mes turime“ į tai pažiūrėti. Bet tai nėra didelė problema.“

 

Didžiausia problema tarp centrinių bankininkų visame pasaulyje rutuliojasi Vašingtone, kur Trumpo administracija užsipuolė Federalinio rezervo nepriklausomybę, bandydama daryti spaudimą pareigūnams mažinti palūkanų normas.

 

Ponas Nagelis teigia, kad Bundesbanko pirmtakas, kurį 1948 m. įkūrė Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės, tuo metu okupavusios Vokietiją, paskatino šalies ekonomikos augimą ir atstatymą po Antrojo pasaulinio karo.

 

„Esame labai dėkingi Jungtinėms Valstijoms, kad joms kilo ši puiki idėja turėti nepriklausomą centrinį banką“, – sakė jis. „Dėl šios priežasties esame tokie nervingi dėl to, ką matėme per pastaruosius 10 mėnesių“, – pridūrė jis, pavadindamas neseniai įvykusius išpuolius prieš FED kaip „nesąžiningus“.

 

Apie Kiniją ir prekybą

 

Nors Vokietijos ekonomikai pakenkė JAV tarifai, Vokietijos eksportuotojų problemos kyla ir iš Kinijos. Pastaraisiais metais Kinija tapo aršia konkurente, parduodančia pigiau daugelį prekių, įskaitant automobilius ir aukštųjų technologijų įrangą, kurias šalys anksčiau pirkdavo iš Vokietijos įmonių.

 

Vokietijos įmonės taip pat susiduria su grėsme arčiau namų, nes Kinijos įmonės, kurios buvo uždarytos JAV rinkose, ieško vietų, kur nukreipti savo gaminius.

 

Pasak „JATO Dynamics“, Kinijos automobilių prekių ženklai per pirmąjį pusmetį beveik padvigubino savo pardavimus Europoje, pardavę ten beveik tiek pat transporto priemonių, kiek „Mercedes-Benz“.

 

Pasak p. Nagelio, didėjanti konkurencija su Kinija turėtų „atverti akis visoms Europos įmonėms“. Tačiau Europa užima tvirtas pozicijas derėtis dėl prekybos su Kinija, nes „jiems mūsų reikia labiau nei mums Kinijos“, pridūrė jis. „Mūsų svarbiausia rinka yra Europa. Tai ne Kinija.“ [1]

 

Praradote Kinijos rinką. Prarasite ir Europą. Europos baterijų gamyba yra didžiulė nesėkmė. ​​Europos puslaidininkiai netinka dirbtinio intelekto amžiui.

 

Europai yra sunku sukurti konkurencingą baterijų gamybą.

 

Priežastys nerimauti:

 

Įmonių bankrotai: Žlugo keli žinomi Europos baterijų startuoliai, ypač Švedijos „Northvolt“, kuri paskelbė bankrotą neįvykdžiusi gamybos pažadų. Jungtinės Karalystės „Britishvolt“ taip pat žlugo 2023 m.

 

Sąnaudų trūkumas: Europos gamintojai susiduria su didesnėmis energijos ir darbo sąnaudomis, palyginti su Kinijos gamintojais. Kinijos baterijų gamintojai gauna naudos iš didesnių vyriausybės subsidijų ir mažesnių metalo laužo tarifų.

 

Kinijos dominavimas: Rinkoje dominuoja Kinijos ir Korėjos baterijų gamintojai. Azijos įmonės aktyviai plečia savo pajėgumus Europoje, todėl vietos startuoliai patiria didelį kainų spaudimą.

 

Elektromobilių paklausos sulėtėjimas: Dėl lėtėjančio Europos elektromobilių (EV) rinkos augimo gamintojai tapo atsargesni ir lėmė projektų atšaukimą bei atidėjimą, įskaitant Europos bendros įmonės „Automotive Cells Company“ (ACC) projektus.

 

Nuomonė, kad Europos puslaidininkiai „netinka dirbtinio intelekto amžiui“ yra subtilesnis klausimas. Nors Europa atsilieka pažangiausių dirbtinio intelekto lustų gamyboje, ji turi didelių privalumų kitose puslaidininkių vertės grandinės srityse.

 

Susirūpinimo priežastys:

 

Atsilikimas dirbtinio intelekto įrangos srityje: Europa pagamina tik apie 2 % pasaulio lustų projektavimo etapui ir užima mažesnę rinkos dalį pažangiausiems dirbtinio intelekto procesoriams, kuriems reikalingos didžiulės investicijos į mokslinius tyrimus ir gamybą.

 

Priklausomybė nuo užsienio tiekėjų: Europa išlieka priklausoma nuo Azijos gamybos, surinkimo, bandymų ir pakavimo srityse, net ir lustų, pagamintų žemyne. Tai sukuria tiekimo grandinės pažeidžiamumą.

 

Konkurencinis atsilikimas: ES puslaidininkių sektoriui būdingas susiskaldymas ir investicijų trūkumas, palyginti su didžiuliu pagreitiu ir subsidijomis, pastebėtomis JAV ir Azijoje. Norint pasivyti, reikia per dešimtmetį padidinti gamybą keturis kartus – tai ambicingas tikslas.

 

Vakarų europiečiai skolinasi šimtus milijardų eurų, kad galėtų plėtoti karinę pramonę. Tai apgaulė. Kinija uždarė retųjų žemių elementų pirkimą kariniams tikslams raketose, dronuose ir lėktuvuose. Kokia karinė įranga bus perkama iš Vakarų Europos gamintojų? Arkliai ir peiliai vėl? (https://radar.rp.pl/przemysl-obronny/art43154471-chiny-blokuja-zachodnia-zbrojeniowke)

 

Finansavimas ir pramonės iššūkiai: ES 150 mlrd. eurų vertės paskolų programa „SAFE“ siekia padidinti išlaidas, tačiau joje numatyta taisyklė „Pirk europietišką produkciją“, pagal kurią 65 proc. išlaidų turi būti padengta iš ES, Norvegijos arba Ukrainos tiekėjų. Tai pabrėžia ketinimą kurti vidaus pramonės bazę. Tačiau, kaip jau minėjau kalbėdamas apie retuosius metalus, žemyno gynybos pramonė vis dar yra labai susiskaldžiusi ir priklausoma nuo kai kurių svarbių sistemų importo, o tai gali apriboti mastelio keitimą ir inovacijas.

 

1. Germany’s Top Economist Charts a Path Out of Europe’s Crisis. Nelson, Eshe.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 10, 2025.

Academia Is Broken. Trump’s University ‘Compact’ Can Help Fix It

“Last week the Trump administration sent letters to a group of presidents of universities proposing a set of principles that has come to be known as the “Compact for Academic Excellence in Higher Education.” The purpose of the compact is to set forth the minimum standards of conduct and performance that institutions of higher education must meet to benefit from a relationship with the federal government. The compact is not yet final and remains subject to further input and discussion, including from campus leaders.

 

This sort of proposal is not unusual. For more than 20 years, government mandates on a host of issues — including diversity, discrimination and student discipline — have been welcomed on college campuses because they fit within the prevailing partisan ethos. But this government mandate, intended to promote excellence in core academic pursuits and to protect free speech, is being met with prophesies of doom.

 

As someone who played a part in the compact’s initial formulation, working alongside an administration working group, I would like to offer what insight I can into the motivation and need for the compact and to address its detractors.

 

I am the product of and have long believed deeply in the promise of America’s institutions of higher education.

 

At their best, colleges and universities instill curiosity, critical thinking and commitment to bettering ourselves and our communities.

 

American higher education has, moreover, been an engine of opportunity to countless Americans who have acquired the skills to pursue meaningful work, support their families and drive American prosperity.

 

But the system is broken. Over the past year, I have spoken with countless university presidents, directors and advisers; scholars and academics; and lawmakers, policy experts and activists. The one thing they all agree on is that our university system, which was once one of the nation’s greatest strategic assets, has lost its way.

 

The evidence is overwhelming: outrageous costs and prolonged indebtedness for students; poor outcomes, with too many students left unable to find meaningful work after graduating; some talented domestic students and scholars have been crowded out of enrollment and employment opportunities by international students; and a high degree of uniformity of thought among faculty members and administrators, which can result in a hostile environment for students with different ideas.

 

Critics have argued that it is not the place of the federal government to solve these problems. But without government involvement, reform will be difficult. Many colleges and universities, and especially some of the oldest and traditionally prestigious schools, are burdened with archaic governance structures that make self-reform all but impossible. This means that course correction must come from the outside.

 

Given the enormous investment of taxpayer money, it is appropriate that the federal government be involved. The government should not be using public funds — tens of billions of dollars annually in research funding, to say nothing of student aid — to prop up a system that purports to educate American students and serve the public good but is all too often doing nothing of the sort.

 

How do colleges and universities demonstrate that they are making decisions and carrying out policies that serve the public good by promoting excellence in their teaching and research? By agreeing to a few common-sense policies laid out in the compact.

 

These include: selecting students and faculty members based on individual merit instead of group characteristics; holding the line against grade inflation; providing transparency to students about the economic potential of the academic programs on offer; prohibiting discrimination, harassment and intimidation of students; neutrally enforcing “time, place and manner” guidelines for protest activities; refraining from taking institutional positions on political controversies unrelated to a school’s core mission, while encouraging all members of the community to speak out and debate in their personal capacities; reporting and following all applicable rules on foreign contributions; and enrolling and educating primarily American students, so that schools remain U.S. institutions with foreign diversity instead of becoming global institutions that happen to be based in the United States.

 

These are not politically partisan requirements. It is eminently reasonable for the government to expect all this of schools before providing them with public funds.

 

Critics have charged that the compact threatens free speech. It does no such thing. It places no constraints on individual speech, nor does it intrude on academic freedom. The compact does require schools not to punish, intimidate or incite violence against conservative ideas. Those are not speech restrictions. They are restrictions on the suppression of speech.

 

It is also important that colleges and universities remain neutral on hot-button political issues, as the compact requires. As many leading colleges have learned, the alternative is chaos and an environment that stifles rather than promotes individual expression. After all, who speaks for a university in the first place? The president? The provost? The board? Department chairs? When those or other individuals purport to speak on behalf of an entire school or department, those pronouncements chill the speech of students or professors who may think otherwise but who fear reprisal.

 

No school will be forced to adhere to the compact’s principles of fairness, civility, neutrality and transparency.

 

If schools do not want to be accountable to these requirements, they need not accept federal funding. Ultimately, their commitment to these principles may also serve as a signal to donors, parents and others about which colleges and universities deserve their confidence and support.

 

With these reforms, America’s institutions of higher education can return to their proper mission. And in so doing, American democracy, ingenuity and prosperity will be ensured for generations to come.

 

Marc Rowan is the chief executive of Apollo Global Management.” [1]

 

1. Academia Is Broken. Trump’s University ‘Compact’ Can Help Fix It.: Guest Essay. Rowan, Marc.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 10, 2025.