Virtualus studentų ir mokinių mokymas

 "Siekiant užtikrinti, kad jaunimas nuolat progresuotų tiek akademiniu, tiek socialiniu-emociniu frontais, labai svarbu, kad pedagogai ir dėstytojai organizuotų tiesioginius jų vadovaujamas vaizdo konferencijų sesijas. Jie turi optimizuoti akademinę aprėptį ir socialinę sąveiką. Pradinis etapas būtų dvi ar trys 30–45 minučių trukmės sesijos kiekviename iš pagrindinių akademinių dalykų kiekvieną savaitę. Tai neturėtų būti transliuojamos paskaitos, kurios nėra ypač įdomios net asmeniškai, daug mažiau - per „Zoom“. Šios sesijos turi paskatinti mokinių, studentų ir mokytojų bei dėstytojų bei pačių besimokančiųjų tarpusavyje pokalbius. Mokytojai ar dėstytojai turėtų klausinėti šaltu būdu, norėdami įsitikinti, kad mokiniai ar studentai nesnaudžia, ar ištraukti juos iš TikToko. Mokytojai ar dėstytojai turi nuolat prašyti mokinių ar studentų kartu spręsti uždavinius ir pasidalinti savo mintimis. Idealiu atveju virtualios pokalbių sesijos leistų mokiniams ar studentams diskutuoti ir padėti vieni kitiems.

Leiskite pateikti konkretų pavyzdį to, ką mačiau, kaip praėjusių metų pavasarį daugelis mokytojų veiksmingai dirba. Įsivaizduokite šeštos klasės matematikos sesiją, kurioje mokytojas pateikia iššūkį keliančią problemą, kurią galima išspręsti keliais būdais. Mokytojas praleidžia dvi – tris minutes, pristatydamas problemą, ir paprašo mokinių praleisti kitas 10 minučių, bandant ją išspręsti. Po 10 minučių mokytojas paprašo mokinių pateikti atsakymus per vaizdo konferencijos pokalbį arba apklausos funkciją. Remdamasis atsakymais, mokytojas suskirsto 30 mokinių į penkias mokinių virtualias atskyrimo grupes, po šešis mokinius, dirbančias po 10 minučių. Kiekvieną grupę jis paprašo suderinti atsakymus ir problemos sprendimo būdus. Tai leidžia mokiniams socialiai bendrauti tarpusavyje ir įgalina puikiai mokytis bendraamžių dėka. Galiausiai 30 studentų jis sugrąžina į vieną grupę visus kartu, kad pranešti, ko išmoko kiekviena atskira mažoji grupė.

Taip pat mačiau, kad mokytojai bei dėstytojai naudoja aukštos kokybės asinchroninius internetinius įrankius, kad užtikrintų, jog mokiniai bei studentai gauna pakankamai praktikos ir turinio, o tai ne visada gali pavykti per „Zoom“ sesijas. Naudodamiesi šiais internetiniais ištekliais, mokiniai bei studentai gauna praktiką savo laiku ir tempu, idealu - nuo 30 iki 45 minučių per dieną kiekvienam dalykui (mokinių atveju pirmenybė teikiama matematikai, skaitymui ir rašymui). Mokytojas gauna realaus laiko ataskaitas apie tai, kas rimtai užsiima ir progresuoja, o kam reikia pagalbos. Vykdydamas individualizuotą praktiką, kiekvienas mokinys bei studentas gali dirbti su jam tinkamiausiais įgūdžiais, sutelkdamas dėmesį į spragas, kurias gali tekti užpildyti. Idealiu atveju mokinių tėvai taip pat turėtų turėti prieigą prie duomenų, kad užtikrintų, jog jų mokiniai rimtai mokosi.

Pastebėjau, kad kai kurie mokytojai bei dėstytojai atkartoja savo paskaitas „YouTube“ vaizdo įrašų forma, ir jiems tai yra nepaprastai daug laiko išeikvojantis darbas. Bet to daryti nebūtina. Juk vaizdo įrašų pamokos beveik kiekviena tema jau yra internete. Mokytojų ir dėstytojų laikas yra vertingas ir dažnai turėtų būti naudojamas palaikyti bendravimą ir ryšį su studentais bei mokiniais. Mokytojams ir dėstytojams turėtų būti suteikta laisvė sutelkti dėmesį į tai, kaip sukurti interaktyvesnius sąlyčio taškus su mokiniais ir studentais, o ne bandyti atkurti internetinius išteklius, panašius į jau esamus. Tai ne tik sveikiau mokiniams ir studentams; mokytojai ir dėstytojai taip pat gauna daugiau energijos, bendraudami su savo mokiniais ir studentais, nei praleisdami laiką namų įrašų studijoje, kurdami „Khan Academy“ stiliaus vaizdo įrašus.

Galiausiai, nuotolinis mokymasis tapo daug sudėtingesnis, norint užtikrinti, kad studentai ir mokiniai atliktų savo darbus. Norėdami išvengti situacijos, kai studentai ir mokiniai negauna kreditą už turimas žinias arba atvirkščiai, pedagogams reikalinga paprasta mechanika, patvirtinanti studentų ir mokinių darbus. Pvz., dėstytojai ir mokytojai gali paprašyti mokinių ir studentų pateikti egzamino įrašus apie save, galvojančius apie sprendimą garsiai."

Aišku, svarbiausias pedagogo darbas - įdiegti potraukį besimokantiems surasti ir įsiminti jų klaidas bei išmokyti tų klaidų išvengti ateityje.