Kas mes būsime - kaip Airija, kurioje kiekvienas sau, ar kaip Suomija, kurioje visi kartu?

"Pasak Ž. Maurico, vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Airija. „Ji iki pat 1980 m. pabaigos buvo panašiame lygyje, kokiame Lietuva yra dabar, ir per 20 metų Airija sugebėjo ne tik pasivyti, bet ir aplenkti Vokietiją ir tapo realiai turtingiausia ES valstybe po Liuksemburgo. Jos sėkmę lėmė pasirinkta agresyvi mokesčių ir investicijų pritraukimo strategija. Įmonės į Airiją keliasi, nes ten mažesni mokesčiai, o dar gauna prieigą prie ES rinkos“, – aiškino jis. 

Kaip kitą pavyzdį ekonomistas pateikė Suomiją. „Ji buvo labai panašaus išsivystymo lygio, kaip Baltijos šalys tarpukario laikotarpyje, taip pat nukentėjo II pasaulinio karo metu ir jie kryptingai pasirinko kryptį artėjimo su Skandinavijos šalimis ir kartais formaliai joms net yra priskiriama, kas yra labai didelis laimėjimas. Tai jie tai padarė per ilgesnį laikotarpį, per 30-40 metų, bet praktiškai prisivijo ir net vienu metu buvo aplenkę Skandinavijos šalis ir Švediją. Ir jie taikė gerovės valstybės modelį“, – teigė jis. 

Kuriuo keliu geriau sukti Lietuvai?  Ž. Mauricas tikino, kad šiandien mums būtų geriau laikytis Airijos pavyzdžio. „Kuriuo keliu eina Lietuva, kol kas neaišku. Galbūt yra didesnis noras eiti gerovės keliu, bet mes lyg einame Airijos pavyzdžiu ir blaškomės. Tai – didžiausias iššūkis, nes to kelio konkrečiai nepasirenkame, kuriuo norime eiti ir didelis klausimas, ar galime pakartoti Suomijos sėkmę, nes mūsų visuomenė yra gerokai labiau susiskaldžiusi. Aš sakyčiau, kad prasmingiau būtų taikyti Airijos modelį ir taikyti agresyvesnį investicijų pritraukimą, nes Suomijos modelis mums gali ne visai pavykti, nes visuomenėje yra atsiradę didelių tektoninių lūžių, tai regioninė atskirtis, socialinė, švietimas, kuriuos nebus lengva užglaistyti“, – teigė ekonomistas."