Pagrindinės vėžio gydymo problemos yra atsparumas gydymui ir metastazės. Vėžio ląstelės išvysto atsparumą gydymui ir gebėjimą formuoti metastazes, bėgant laikui, nes kuo ilgiau naviko ląstelės bando išgyventi sudėtingoje ir įvairialypėje žmogaus kūno aplinkoje, tuo labiau jos yra atrenkamos išgyventi labai daug iššūkių. Dėl to tai taip pat lemia jų sugebėjimą išgyventi ir tuos iššūkius, kuriuos kelia šiuolaikinis vėžio gydymas, ir gebėjimą prisitaikyti prie naujos aplinkos metastazių vietose.
Taip, laikui bėgant, atsiranda atsparumas gydymui ir gebėjimas formuoti metastazes. Metastazavusių pažeidimų aptinkami vaizdai arba jų nebuvimas įprastose metastazių vietose, pavyzdžiui, kepenyse, yra reikšmingas faktorius, įvertinant vėžiu sergančio paciento išgyvenimo tikimybę, ir kaip ilgai jis galėtų išgyventi. Todėl, anksčiau nustačius vėžį ir anksčiau gydant vėžį, sumažėja atsparumo gydymui ir metastazių išsivystymo rizika bei išgelbėjamos gyvybės. Todėl stiprus kai kurių gydymo būdų šalutinis poveikis ir kai kurių vėžio testų invaziškumas neturėtų atbaidyti pacientų prašyti specialistų pagalbos pakankamai anksti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą