“Šiandien žurnale „Cell Reports“ paskelbtas tyrimas rodo, kad žmonių, sulaukusių 110 ar daugiau metų, organizme gausu retų imuninių ląstelių, galinčių naikinti vėžines ląsteles. Gali būti, kad šios ląstelės – vadinamosios T-žudikės (angl. *killer T cells*) – padeda žmonėms pasiekti tokį išskirtinį amžių kovodamos su vėžiu, nors tyrimo autoriai pripažįsta, kad tai dar nėra įrodyta, o tiksli šių ląstelių funkcija kol kas nėra iki galo aiški.
Supercentenarai – žmonės, sulaukę 110 ir daugiau metų – ne tik džiaugiasi neįprastai ilgu gyvenimu, bet ir, regis, išvengia senatvinių ligų, tokių kaip širdies ligos, demencija ar vėžys. Tyrėjai tikisi, kad supercentenarų imuninės sistemos tyrimai padės suprasti, kodėl šie reti asmenys gyvena taip sveikai, ir suteiks žinių, padėsiančių visiems žmonėms ilgiau išlikti sveikiems.
„Didžioji dalis imuninės sistemos senėjimo tyrimų buvo sutelkta į jos funkcijų silpnėjimą, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Osakos universiteto (Japonija) biologas Kosuke Hashimoto. – Mūsų tyrimas rodo, kad net ir sulaukus itin garbaus amžiaus imuninė sistema vis dar gali selektyviai prisitaikyti.“ Retos ląstelės
Šis tyrimas remiasi 2019 m. Hashimoto ir jo kolegų atradimu, kad supercentenarijų (žmonių, sulaukusių 110 ar daugiau metų) organizme yra santykinai daug retų CD4 citotoksinių T limfocitų (CD4 CTL).
Citotoksinės ląstelės naikina kitas ląsteles. CD4 CTL paprastai sudaro mažiau nei 5 % visų organizmo T ląstelių. Jos nėra taip gerai ištirtos kaip kitų tipų T ląstelės, tačiau dažnai aptinkamos virusinių infekcijų metu; taip pat daugėja įrodymų, kad jos gali naikinti vėžines ląsteles, įskaitant plaučių vėžio ir melanomos ląsteles.
Hashimoto teigia, kad jo komanda norėjo išsiaiškinti, kokiame amžiuje pradeda daugėti CD4 CTL.
Supercentenarius tirti sudėtinga, nes nedaug žmonių sulaukia tokio amžiaus, sako Hashimoto. Pasak jo, Japonijoje, kur buvo atliekamas tyrimas, gyvena tik apie 150 žmonių, kuriems 110 ar daugiau metų. Tyrime dalyvavo 28 asmenys, įskaitant ir santykinai jaunesnius žmones: aštuonis 70–90 metų amžiaus asmenis, dešimt šimtamečių (100–109 metų amžiaus) ir dešimt supercentenarijų.
Kaip mokslininkai buvo nustatę anksčiau, supercentenarijų organizme CD4 CTL buvo gausu. Tačiau didelis jų kiekis aptiktas ir 100 metų bei vyresnių žmonių organizme; tai leidžia manyti, kad ši imuninė adaptacija prasideda maždaug šiame amžiaus tarpsnyje. Jaunesnių žmonių organizme šių ląstelių kiekis buvo normalus – CD4 CTL sudarė 4 % visų T ląstelių. Šimtamečių grupėje ši dalis siekė apie 10 %, o supercentenarijų – apie 18 %.
Be to, nustatyta, kad šios ląstelės, regis, reaguoja į specifines imunines grėsmes. Kiekviena organizmo sukurta T ląstelė turi unikalų receptorių, leidžiantį atpažinti įvairius antigenų keliamus grėsmės signalus ir į juos reaguoti. Kai T ląstelė žudikė susiduria su jai būdingu antigenu, ji pradeda klonuotis – gaminti identiškų ląstelių liniją, kuri sunaikina taikinį. Tyrime dalyvavusių šimtamečių ir supercentenarijų organizme mokslininkai aptiko, kad didelę visų CD4 ląstelių dalį sudarė pavienės kloninės linijos. Citotoksiniai T limfocitai (CTL). Pavyzdžiui, vieno šimtamečio mėginyje 53,8 proc. ląstelių buvo identiškos viena kitai. Tai rodo, kad jų imuninė sistema aktyvuodavosi reaguodama į konkretų, nuolatinį dirgiklį.
Kadangi šios ląstelės cirkuliavo kraujyje, tyrėjų komanda negalėjo nustatyti, į kokius audinius jos patenka ir ką ten veikia. Norėdami gauti užuominų, jie ištyrė receptorius, esančius ant dažniausiai pasitaikančių CD4 citotoksinių ląstelių linijų. Šių ląstelių linijų aminorūgščių sekas jie palygino su duomenų bazėje esančiomis CD4 ląstelių receptorių sekomis. Maždaug 30 sekų iš šio tyrimo sutapo su sekomis, gautomis iš duomenų bazėje esančių vėžiu sergančių žmonių duomenų. Dažniausiai pasitaikė sutapimų su plaučių vėžiu sirgusių žmonių duomenimis, nors nė vienas tyrime dalyvavęs asmuo per savo gyvenimą nebuvo sirgęs jokia vėžio forma.
Adaptyvusis atsakas
Navikinės ląstelės dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje, todėl šios CD4 citotoksinės ląstelės gali daugintis kaip adaptyvusis atsakas į senėjimą, teigia Ana Caetano Faria, imunologė iš Minas Žeraiso federalinio universiteto Belo Horizontėje (Brazilija). A. Caetano Faria ir genetikė Mayana Zatz iš San Paulo universiteto (Brazilija) kartu vadovauja Brazilijos šimtamečių ir superšimtamečių tyrimui. Šios CD4 citotoksinės ląstelės gali būti „kliūtis navikų augimui šimtamečių organizme“, – priduria A. Caetano Faria.
Tačiau Shawnas Demehri, tiriantis vėžį ir imuninę sistemą Masačusetso bendrojoje ligoninėje Bostone, teigia, kad tyrimas rodo, jog šios ląstelių linijos plečiasi reaguodamos į konkretų organizme esantį antigeną, o ne būtinai į vėžines ląsteles. Kadangi CD4 citotoksinių T limfocitų receptorių sekos dažniausiai buvo tiriamos vėžio kontekste, gali egzistuoti tam tikras aptikimo šališkumas, priduria jis. Šios ląstelės gali atlikti ir kitas funkcijas.
Kiti taip pat sutinka, kad kol kas neįmanoma pasakyti, ką šios ląstelės veikia. „Idėja, kad šios ląstelės apsaugo šimtamečius nuo vėžio, biologiškai pagrįsta ir intriguojanti, tačiau vis dar hipotetinė, kol nebus nustatyti jų antigenai ir nebus įrodyta, kad jos tiesiogiai naikina navikus“, – teigia Alejandro López-Soto, biochemikas, tiriantis senstančią imuninę sistemą Ispanijos Ovjedo universitete.
Hashimoto pritaria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų. Pasak jo, komanda šiuo metu analizuoja vienos ląstelės lygmens duomenų rinkinius, kuriuose išsamiai aprašomos CD4 CDL ląstelės, aptinkamos tam tikrų tipų jaunesnių žmonių audiniuose. Tai gali padėti suprasti, kur šios ląstelės patenka supercentenarijų ir šimtamečių organizmuose ir ką jos ten veikia.“ [1]
1. How do people live beyond 110? Abundance of cancer-killing cells might be key. Research on people 110 years and older reveals an immune system that continues to adapt. By Katherine Bourzac. Nature 656, 803-804 (2026)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą