“Seime svarstomos pataisos leistų teismui per tris dienas
spręsti dėl įmonės veiklos apribojimo iki 180 dienų. Kartu plečiami nepatikimo
mokesčių mokėtojo kriterijai ir keičiamos permokų grąžinimo sąlygos. Verslui
tai reiškia likvidumo ir veiklos tęstinumo riziką.
2026 m. spalio 20 d. Seimas po pateikimo pritarė Mokesčių
administravimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XVP-1981 ir susijusioms
pataisoms.
Finansų ministro Taurimo Valio pristatytu paketu siūloma nuo
2027 m. gegužės suteikti VMI galimybę prašyti teismo laikinai apriboti įmonės
veiklą. Pristatyme minima ne mažesnė kaip 400 bazinių socialinių išmokų galima
žala biudžetui – taikant 78 Eur BSI dydį, tai sudarytų 31.200 Eur. Taip pat
nurodomas patikrinimo apsunkinimas, informacijos neteikimas ir mokestiniai
pažeidimai.
Ribojimas galėtų trukti iki 180 dienų ir būti pratęstas dar
tiek pat. Nepašalinus priežasčių būtų inicijuojamas įmonės likvidavimas.
Mokesčių vengimas mažina biudžeto pajamas ir iškreipia
konkurenciją. Tačiau būtina aiškiai atskirti sąmoningą vengimą vykdyti
prievoles nuo ginčo dėl apmokestinimo ar dokumentais pagrindžiamos apskaitos
klaidos.
Teismo kontrolė turi būti reali
Pagal projektą VMI prašymas būtų nagrinėjamas rašytinio
proceso tvarka – nekviečiant įmonės ir be teismo posėdžio. Tačiau per 3 d.
būtina įvertinti galimos žalos apskaičiavimą, įrodymų pakankamumą ir priemonės
proporcingumą. Be įmonės pozicijos tai padaryti sudėtinga.
Jeigu sprendimas priimamas neįvertinus įmonės paaiškinimų,
didėja rizika ribojimą pagrįsti neišsamia informacija. Projekte turi būti
nedviprasmiškai reglamentuotas ir VMI prašymo atmetimas, kai neįrodytos
ribojimo sąlygos arba priemonė neproporcinga. Teismas turi vertinti patį
ribojimo pagrįstumą, o ne vien jo trukmę ir apimtį.
Institucijos aiškinimo patikrinimo svarbą rodo ginčas dėl
atsiskaitymų grynaisiais. VMI laikėsi pozicijos, kad sandorio sumai viršijus
5.000 Eur grynaisiais negalima sumokėti net jos dalies. Ginčas tarp įmonės ir
VMI pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2025 m. kovo 3 d. nutartimi
byloje Nr. 2AT-10-594/2025 išaiškino kitaip: pagal vieną sandorį iki 5.000 Eur
galima sumokėti grynaisiais, o likusią dalį – pavedimu. Po šios nutarties VMI
pakeitė savo išaiškinimą.
Byla parodo, kodėl institucijos poziciją būtina patikrinti
prieš sukeliant sunkiai atitaisomas ekonomines pasekmes.
31.200 Eur neparodo pažeidimo pobūdžio
31.200 Eur atitinka 21 % PVM nuo maždaug 148.600 Eur
pardavimų vertės be PVM. Mokėtinas PVM priklauso ir nuo atskaitos bei kitų
aplinkybių.
Ginčas gali kilti dėl sandorio kvalifikavimo, tarifo ar
atskaitos. Suma neįrodo tyčios: reikia vertinti įmonės dokumentus,
bendradarbiavimą ir konkrečią riziką biudžetui.
Pristatant pataisas numatytos darbo užmokesčio, atsiskaitymų
su biudžetu ir kitų teismo nurodytų mokėjimų išimtys. Tačiau leidimas mokėti
neužtikrina mokėjimo finansavimo.
Apribojus pajamoms uždirbti būtinus sandorius, fiksuotos
sąnaudos ir prisiimti įsipareigojimai išlieka. Nutrūkus apyvartinio kapitalo
ciklui, įmonė gali neįvykdyti sutarčių, netekti užsakymų ir susidurti su mokumo
problemomis. Būtina vertinti poveikį konkrečiam verslui.
Į nepatikimųjų sąrašą – dėl darbuotojo poelgio?
Šiandien įstatymas numato, kad įmonė pripažįstama
neatitinkančia minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jei bauda už
privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis skirta jos vadovui ar kitiems
atsakingiems asmenims. Atsakingi asmenys – tai tie, kurie priima sprendimus ir
disponuoja įmonės finansais, pavyzdžiui, direktorius ar vyriausiasis
finansininkas.
Projektu siūloma žodį „atsakingų“ išbraukti. Tada pakaktų,
kad įmonės lėšomis būtų tenkinami bet kurio asmens privatūs poreikiai.
Praktikoje tai galėtų atrodyti taip. Pirkimų vadybininkas,
neturintis nei vadovavimo, nei parašo teisės, įmonės vardu užsako statybinių
medžiagų už kelis tūkstančius eurų ir panaudoja jas savo namo remontui. Tiekėjo
sąskaita apmokama kaip įprastas pirkimas, o pažeidimas paaiškėja tik
patikrinimo metu. Darbuotojui skiriama administracinė nuobauda. Tačiau pagal
naująją formuluotę į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą patektų visa įmonė.
Įmonė, kuri pati nukentėjo nuo savo darbuotojo, būtų nubausta antrą kartą.
Antroji bausmė – pinigais. Mokesčių administravimo įstatymo
projekte siūloma nepatikimiems mokėtojams permokos grąžinimą leisti inicijuoti
tik praėjus 6 mėn. nuo jos susidarymo dienos. Susijęs PVM įstatymo pakeitimo
projektas Nr. XVP-1982 šią tvarką taiko ir PVM skirtumui.
Kiek tai kainuoja, parodo paprastas skaičiavimas.
Eksportuojanti įmonė Lietuvoje kas mėnesį perka prekių ir paslaugų už 50.000
Eur, o parduoda su 0% PVM. Jos grąžintinas PVM – apie 10.500 Eur per mėnesį.
Jei kiekviena tokia suma grąžinama tik po 6 mėn., įmonės apyvartoje nuolat
trūksta apie 63.000 Eur. Finansuojant šią spragą 8% metine palūkanų norma, vien
palūkanos siektų apie 2.500 Eur kas pusmetį, arba apie 5. 000 Eur per metus.
Tai ne bauda už pažeidimą, o kaina už statusą.
Patikimumo kriterijų neatitikimas savaime neįrodo, kad
konkreti permoka susidarė nepagrįstai. Įmonės statusą turi lemti aiškus
pažeidimo ryšys su asmens funkcijomis ir atsakomybe už mokestinių prievolių
vykdymą, o ne pavienio darbuotojo poelgis.
Ko verslui reikia iš įstatymų leidėjo
Sąžiningas verslas nesiekia išvengti kontrolės. Jis pats
kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos ir yra suinteresuotas, kad fiktyvios
įmonės būtų sustabdytos. Tačiau verslui reikia, kad kontrolės priemonės būtų
tikslios ir nuspėjamos.
Pirma, įmonė turi būti išklausyta prieš apribojant jos
veiklą. Skubaus sprendimo išimtis turi būti motyvuota, o sprendimas –
operatyviai peržiūrimas.
Antra, VMI turi pagrįsti, kodėl būtina būtent tokia ribojimo
apimtis ir kodėl nepakanka švelnesnių priemonių. Teismas turi vertinti ne tik
galimą žalą biudžetui, bet ir ekonomines ribojimo pasekmes įmonei, jos
darbuotojams ir partneriams.
Trečia, įmonės statusą turi lemti už atitinkamą veiklos
sritį atsakingų asmenų veiksmai, o ne pavienio darbuotojo poelgis.
Ketvirta, permokų grąžinimo atidėjimas turi būti grindžiamas
konkrečios permokos rizika, o ne vien statusu.
Penkta, pašalinus ribojimo priežastis, ribojimas turi būti
panaikinamas nedelsiant, nelaukiant termino pabaigos.
Lietuvos patrauklumas investicijoms priklauso ne tik nuo
mokesčių tarifų, bet ir nuo mokestinės aplinkos nuspėjamumo bei veiksmingos
teisminės gynybos. VMI skaičiuojamas beveik 200 mln. Eur papildomų pajamų
potencialas, kaip pažymėjo ir pats finansų ministras, nėra kasmetinis poveikis.
Tuo tarpu nepagrįsto ribojimo, užsitęsusio permokų grąžinimo ir papildomo
finansavimo rizika verslo sprendimams turės įtakos kasmet.
Prieš priimant pataisas verta atsakyti į kelis klausimus
Ar įmonė, kuri suklydo, turi būti traktuojama taip pat kaip
ta, kuri sukčiauja?
Ar trijų dienų procesas, kuriame įmonė net nebus išklausyta,
yra teismo kontrolė, ar tik jos imitacija?
Ar įmonė, nukentėjusi nuo savo darbuotojo, turi būti
nubausta antrą kartą?
Kas atlygins nuostolius, jei po pusmečio paaiškės, kad klydo
ne įmonė, o VMI – kaip jau yra buvę?
Ir kokią žinią siunčiame investuotojui, kuris renkasi, kur
kurti verslą: kad Lietuvoje sąžiningumą reikia įrodinėti jau po to, kai
sprendimas priimtas?
Įžvalgos autorė – Katažina Šeinauskienė, įmonių finansų
valdymo ekspertė, MB „Rarum“ įkūrėja ir vadovė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą