Visur, net per lrt radiją, skamba antivyriausybinė propaganda, ginanti prekybą alkoholiu

Dejavimo lygis toks, kad susidaro vaizdas, jog visi komentatoriai yra arba alkoholikai, arba nupirkti prekiautojų alkoholiu, vadovaujamų Numavičiaus su Mockumi. Mes tiesiog sėdime šioje purvinoje degtinės baloje, mums dar ir trukdo iš jos išlipti. Įdomu, kiek laiko žmonėms užteks kantrybės.

52 konkretūs genai ir mūsų, europiečių, intelektas

Lyginant genetiškai identiškus dvynius su skirtingus genus turinčiais dvyniais, seniai įrodyta, kad mūsų genai  nulemia žymią mūsų intelekto lygio dalį. Kitaip sakant, tie, kuriems pasisekė paveldėti geresnius genus, yra žymiai išmintingesni, atlikdami testus intelekto lygiui nustatyti.  Bet iki šiol niekam nepavykdavo nustatyti, kokie genai konkrečiai yra atsakingi už tokį skirtumą. Šiandien pasirodė straipsnis, kad kiekvienas iš 52 konkrečių genų europiečių genome po truputį prisideda prie aukštesnio intelekto lygio. Ką tie genai mumyse daro, kolkas aišku mažai. Keturi išjų veikia ląstelių vystymąsi, trys iš šių 52 genų yra aktyvūs neuronuose. Variantai, kurie padidina intelekto lygį dažniau randami pas žmones, kurie niekad nerūkė, arba rūkė, bet sėkmingai metė rūkymą.

Ar Kubiliaus-Steponavičiaus įvestos brangiai studentams kainuojančios studijos Lietuvoje padidino studentų savižudybių skaičių?

Tėvai išleidžia paskutines lėšas studijoms, studentai neįtikėtinai prasiskolina. Aišku, kad tai padidina psichologinį krūvį, kuris pagal psichologų tyrimus atveda prie savižudybės. Bet lengvai prieinamos statistikos nesimato. Tokia statistika gali būti sovietiniu metodu įslaptinta, nes ji gana kenksminga valdančiai Lietuvą grupuotei ir lobstantiems iš studentų vargų bankams, kurių kišenėje sėdi tie mūsų politikai.

Nereguliariai dirbantys naktimis ar toli skraidantys lėktuvu turėtų griežčiau kontroliuoti suvalgomų kalorijų kiekį

Nes jie turi daugiau bakterijų, vadinamų Firmicutes, kurios padidina šansus įgyti viršsvorį ir susirgti diabetu [1].



1. Obesity link to jet-lagged microbes. Nature 514, 406 (23 October 2014)

Kaip pigiai nuskristi į Ameriką?

Iš Europos į Niujorką jau galite skristi  už 125 eurų. Norwegian tai siūlo, bet tik lapkričio mėnesį ir daugeliui nepatogu, nes iš Oslo, bei už tokią kainą - tik išvykstamąjį skrydį. Atvykstant iš Miuncheno, tektų mokėti 175 eurų. Su lagaminu jau 200 eurų iš Oslo, 250 eurų iš Miuncheno. Ir patraukliausiais vasaros mėnesiais pigiems transatlantiniams skrydžiams prireikia jau net 500 eurų. Islandijos WOW air yra dar brangiau. 

O kas yra pasirengę sustoti Airijoje arba Jungtinėje Karalystėje, vis dar gali patirti ypatingą premjerą šią vasarą: iš Europos provincijos mini lėktuvu į kaimo oro uostą Amerikoje. Norwegian planuoja panaudoti mažą "Boeing 737"skrydžiams iš Edinburgo, Belfasto ir Korko Airijoje į Newburgh  (100 kilometrų nuo Niujorko) ir Providence prie Bostono. Šių skrydžių kainos, gali būti neprilygstamai mažesnės.

Tai geros žinios tiems iš mūsų, kurie galvoja darbą Jungtinėje Karalystėje pakeisti darbu Amerikoje.

Universitetų krepšelius naikiname ir įvedame minimalų balą stojantiesiems

„Krepšelius“ įvedė konservatorius Kubilius ir liberalas-kyšininkas Steponavičius. Praktiškiems lietuviams „krepšeliai“ tampa tikras nuodas: per vieną naktį visi universitetuose dirbantys pavirsta „krepšelių“ medžiotojais. Ne mokslas, ne studijos tampa svarbiausia. Griebiamės apgaudinėti studentus iš piršto išlaužtomis programomis. Į Lietuvos studentų skerdimą įsijungia bankai, gaunantys palūkanas be rizikos už valstybės garantuojamas paskolas studentams. Visame pasaulyje bankai gauna palūkanas už riziką, kad paskola nebus grąžinta. Galų gale į valdžią ateina valstiečiai, kurie supranta šią situaciją. Štai valstiečio seimūno Jovaišos citata:

„Krepšeliai“ ne tik programavo atskirtį ir bankams skolingus studentus. Žaidėme rinką ten, kur jos iš principo neturi būti. Juk bet kuris rinkos modelis remiasi prielaida, kad pirkėjas žino, ką perka. Tačiau studentas kaip pirkėjas apie studijas žino labai nedaug ir negali jų įvertinti. Tą turi ir gali padaryti tik tikrasis jų pirkėjas – valstybė. Kaip tik valstybė – per „krepšelius“ ar kitaip – moka už aukštąjį mokslą ir būtent valstybės interesus ir nacionalinio ūkio poreikius turi atliepti siūlomos studijos. Tą įvertinusi valstybė turi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. 

Studijos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir nemokamos. Šiandien daugeliu atveju nėra nei to, nei to. Būtina pasiekti abu. Visuotinai nemokamas aukštasis mokslas yra Lietuvai įgyvendinamas ir net ne tiek daug kainuojantis žingsnis. Sistemą, kur į universitetus stoja ir įstoja visi, kuriuos paveikė visuomenės spaudimas būtinai siekti diplomo, bet kuriuo atveju turi pakeisti sistema, kurioje universitetuose studijuoja tik iš tiesų pajėgūs tai daryti studentai. Universitetai neišvengiamai turės judėti link protingo minimalaus balo stojantiesiems įvedimo.

Užjaučiu  konservatorių Kubilių ir liberalą-kyšininką Steponavičių. Užjaučiu bankus. Užjaučiu universitetus. Katino dienos jums baigiasi. Norite pinigų - eikite dirbti.

Kaip atrandami vaistiniai augalai?

Augalai, gindamiesi nuo parazitų bei mikroorganizmų, pradeda gaminti tai gynybai naudingas medžiagas. Įrodyta, kad sergančios avys pradeda ėsti įvairesnius augalus, ieškodamos vaistų nuo ligos. Pasveikusios avys nebeieško vaistų ir neėda neskanių vaistingų augalų. Panašiai elgiasi ir daugelis kitų gyvūnų. Primityvesnėse visuomenėse žmonės stebi, kokius augalus vartoja besigydantys kiti gyvūnai ir pritaiko tuos vaistingus augalus žmonių gydymui.