"Palyginus su kitomis šalimis, Vokietijoje vis dar per mažai startuolių atsiskyrimo nuo universitetų. Galimas potencialas dar toli gražu neišnaudotas. Taip yra ne dėl mokslinių tyrimų kompetencijos stokos, o dėl to, kad atsiskyrimų nauda nepripažįstama. Reputacija svarbi. Puikūs tyrimai ir perkėlimas medicinos universitetai ir fakultetai kartais net bando užkirsti kelią atskyrimui, nes baiminasi, kad jie neteks puikių mokslininkų, kurie taps startuoliu. Dar startuoliai galėtų būti parduoti į užsienį ir jie prarastų geriausius mokslininkus - tai skirtumas tarp universitetų realybės ir sekmadienio kalbų apie perkėlimą ir inovacijas.
Kiekvienas, norintis įkurti įmonę, kaip universiteto profesorius, neišvengiamai susidurs su interesų konfliktais. Derėdamasis su savo universitetu jis turės derėtis prieš jį ir nustatyti savo darbo valandas bei įmonės pelno dalį. Neapibrėžtumas dėl finansavimo, sutarčių sudarymo ir sėkmės neapibrėžtumas daugeliui įkūrėjų atėmė miegą.
Nors greitas technologijų perkėlimas į pritaikymą, ypač gyvosios gamtos mokslų srityje, galėtų būti tiesiogiai naudingas pacientams ir sveikatos priežiūros sistemai, derybos tarp dalyvių dažnai užtrunka mėnesius, o gal net metus. „Pagrindinė to priežastis yra neaiškios ir skirtingos idėjos, kaip tinkamai atsižvelgti į valstybės finansuojamų mokslo institucijų dalyvavimą, siekiant galimos ekonominės sėkmės“, ir skirtingi lūkesčiai, sakoma Transfer Alliance pozicijos dokumente, kuriame pateikiami standartizuoti pagrindiniai aspektai, susiję su atskyrimu medicinos gyvybės moksluose“, vienoje iš ateities pramonės šakų. Transfer Alliance apibrėžia pagrindines patentų ir kitos intelektinės nuosavybės licencijų sutarčių sąlygas mokslinių tyrimų institucijoms ir jų atskiriamoms įmonėms. Jame pateikiami konkretūs licencijų tarifai ir dalyvavimo lygiai, sutarties sudarymo kriterijai ir galimi sutarties komponentai.
Pagrindinius punktus visų pirma išplėtojo Thomas Gazligas, vadovaujantis Charité BIH inovacijų padaliniui, atsakingam už visą technologijų perdavimą, ir „Ascenion GmbH“ generalinis direktorius Christianas Steinas. Gazligas, kuris taip pat yra „Transfer Allianz“ valdybos narys, praneša, kad nuo „Charité“ ir „BIH“ atsiskyrusios įmonės per pastaruosius metus sugebėjo pritraukti daugiau, nei 200 milijonų eurų rizikos kapitalo. Gazligas netiki ypatingais vokiškais požiūriais į investicijų valdymą, o remiasi tarptautine patirtimi, atsižvelgdamas į Vokietijos viešojo biudžeto teisės ypatumus. „Jokiu būdu nėra žalinga tuo pačiu metu galvoti apie pritaikymą ir meistriškumą“, – sako Gazligas F.A.Z. Būti tyrėju ir verslininku toje pačioje srityje kyla vaidmenų konfliktų ir atitikties problemų, tačiau jas galima išspręsti. Tai susiję su skirtingais rezultatais, o ne apie mokslinių tyrimų keitimą,kuris kelia pavojų naujovių kokybei. Tik tikrai puiki mokslinė sistema gali duoti puikių rezultatų. „Mums tiesiog nepavyksta visapusiškai panaudoti šių rezultatų mūsų visuomenės ir ekonomikos labui, atsižvelgiant į atitinkamą monetizavimą Vokietijoje ir daugėjant darbo vietų“, – pabrėžia Gazligas.
Mokslo institucijos dažnai vengia rizikos ir per daug nerimauja
Jo nuomone, biurokratinės kliūtys nėra pagrindinės kliūtys atsiskirti, tačiau jos yra pagrindinės kliūtys palaikyti inovacijas. Jis mato dvigubą problemą: Vokietijoje yra neįtikėtinai daug reglamentų trečiųjų šalių finansavimo srityje, į kuriuos reikia atsižvelgti, o mokslo institucijose vyrauja mentalitetas, „ypač vengiantis rizikos ir taip pat interpretuoti“ taisykles pernelyg atsargiai“. Kaip pavyzdį Gazligas nurodė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris Vokietijoje aiškinamas itin griežtai. Kalbama apie atitinkamų reglamentų aiškinimo ir sprendimų priėmimo galimybes visais lygmenimis, taip pat ir universitetų specializuotuose skyriuose. Daugelis tarnautojų nepasinaudojo savo diskrecija ir perdavė sprendimus kitam aukštesniam lygiui.
Christianas Steinas praneša, kad „Ascenion GmbH“ šiuo metu dalyvauja beveik 40 atskirų įmonių, kurių iš viso yra keli šimtai milijonų eurų rizikos kapitalo. Remiantis tarptautiniais etalonais, „sugebėjome susitarti dėl rinkos sąlygų kartu su steigėjais ir investuotojais“. Perdavimo aljanso rekomendacijos galėtų padaryti procesus dar efektyvesnius ir skaidresnius. Ascension turi patirties su 100 startuolių ir yra visiškai gyvybės mokslų fondo dukterinė įmonė. „Ascenion“ kas šešias savaites steigia ir remia naują startuolį. Steinas, gyvenęs ir tyrinėjęs Jungtinėje Karalystėje, mano, kad natūralumas, su kuriuo ten mokslininkai pateisina visuomenei tai, ką daro su valstybės pinigais, yra vertas pamėgdžioti. „Mokslinių tyrimų institucijos ir universitetai turi būti ir išlikti motyvuoti registruoti patentus plačiai ir tarptautiniu mastu, remti steigėjus ir besikuriančias įmones bei susitaikyti su rizika ir trūkumais, kylančiais dėl naujų įmonių įgytų žinių ir protų“, – sako jis. Todėl jis mano, kad labai svarbu, kad jie sąžiningai gautų pajamas, gaunamas iš universitetų išradimų ir mokslinių tyrimų rezultatų, finansuojamų mokesčių mokėtojų lėšomis.
Apie 20 procentų visų Europos patentų paraiškų tiesiogiai arba netiesiogiai pateikė akademinės institucijos.
Tai esminės ekonominės vertybės, kurių realizavimo išvengia akademinės institucijos ir valstybė, jei mokslo institucijos ir universitetai nedalyvauja vertės kūrime iš savo filialų. „Idėjų transporto aljanso rekomendacija skatina akademines institucijas mąstyti ir veikti ekonomiškai ir versliai, o ne atsisakyti savo intelektinės nuosavybės teisių be rinkos atlygio“, – sako Steinas.
Licencinių sutarčių standartai visada turi būti taikomi konkrečiai pramonės šakai
Steinas sako, kad įmonės nenori trafaretinių sutarčių. Tarptautinė patirtis parodė, kad standartai visada turi būti taikomi konkrečiai pramonės šakai. Todėl pagrindiniai klausimai biomedicinos srityje turėtų būti laikomi pradžia, po kurios turėtų būti parengti tolesni pozicijos dokumentai.
Beveik visada išeities taškas yra daugiausia išimtinė licencijos sutartis dėl reikalingos intelektinės nuosavybės naudojimo.
Tarptautinėje erdvėje būtų sujungta licencijos sutartis ir atviras mažumos dalyvavimas. Dalyvavimą mokslo institucija vykdo tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiąją šalį). Jei tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas neįmanomas dėl teisinių ar struktūrinių priežasčių, virtualios akcijos taip pat galėtų būti alternatyva. Netiesioginės investicijos yra bendra nuosavybė, turinti plačias teises (teises dalyvauti, kalbėti ir gauti informaciją) su aiškiu teisiniu reglamentavimu. Virtualios akcijos (fantominės akcijos, pasitraukimo mokestis) yra sutartinis reikalavimas, kuris turi būti individualiai susistemintas atskirose sutartyse. Tokiems konstrukcijoms paprastai reikia profesionalaus investicijų valdymo. Konkretūs to pavyzdžiai pateikiami pagrindiniuose Transfer Alliance punktuose.
Visiems, kurie nori turėti pradinį kraštovaizdį, reikia pagrįsto finansavimo, sako Steinas. Vokietijoje pradinio finansavimo netrūksta, tačiau jo trūksta viduryje ir pabaigoje. Didžioji dalis kapitalo vėlesniame etape, dažniausiai, ateina iš JAV arba užsienio kitur. Vien tik įmonės paskyros sukūrimas šioje šalyje trunka mažiausiai šešias savaites. To priežastys slypi Pinigų plovimo įstatyme. Yra daug taisyklių, kurios yra gerai apgalvotos ir gerai pagrįstos, tačiau sudaro kliūtis mažoms įmonėms. „Tai nėra palanku steigėjams ir startuoliams. Tai taisyklių tankmė, kurią turite rasti. Tačiau jūs neturite įkūrėjo pakišti po padidinimo stiklu, sako Steinas. Jis tiesiog turi įrodyti save."
Jungtinės Valstijos pirmauja pagal naujai įkurtų startuolių skaičių, po to seka Kinija, Didžioji Britanija ir Indija. Vokietija yra penktoje vietoje. Siekdama sumažinti pradedančiųjų įmonių finansavimo spragą Vokietijoje, federalinė vyriausybė pradėjo WIN iniciatyvą, kad jaunoms, novatoriškoms įmonėms būtų lengviau gauti kapitalo. Iniciatyvoje WIN dalyvaujančios įmonės ir asociacijos įsipareigojo bendradarbiauti su politikais, kad sustiprintų Vokietijos ir Europos startuolių kraštovaizdį per dešimt pagrindinių žingsnių. Jos tikslas iki 2030 metų į jaunas, inovatyvias įmones investuoti apie 12 milijardų eurų. Taip pat reikėtų įveikti kliūtis, norint investuoti į startuolius. 2022 metais į startuolius šioje šalyje buvo investuota 9,4 milijardo eurų, o tai atitinka 0,25 procento Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Jungtinėse Valstijose tais pačiais metais 0,78 procento šalies BVP buvo panaudota, kaip rizikos kapitalas.“ [1]
1. Die Scheu vor dem Risiko einer Ausgründung: Eckpunkte für Start-ups in den Lebenswissenschaften. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 07 Nov 2024: 8. Von Heike Schmoll
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą