Politikai ir verslininkai mums kuria getų ir revoliucijų Lietuvą

Matote, kas darosi Ukrainoje (Maidanas nesustoja) ir Baltarusijoje? Tą patį politikai ir verslininkai mums dabar įrenginėja Lietuvoje, nes Lietuvos vyriausybė išsiskėtusi priiminėja žmones be kultūros ir kvalifikacijos iš tų kraštų.

"„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad imigrantų poreikis Lietuvoje tik didės, tačiau valstybė neturėtų visų priimti „išskėtusi rankas“.Ekonomistas skatintų aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją, ir įvardija informacijas technologijas, finansų technologijas, kur vietos darbuotojų trūksta.

„Tačiau kalbant apie statybų sektorių – tai yra visiškai kitokia situacija, nes tai į vidaus rinką orientuotas sektorius. Jeigu dirba darbuotojai iš užsienio, didelio konkurencinio pranašumo mes negauname. Ypač, jei atvyksta, tik padirba, ir išvyksta – išsiveža kartu pinigus, o rinkai, kainoms tai poveikio neturi. (…) Bet darbo rinkai tai pakankamai didelis neigiamas poveikis. Juolab, kad mes tarp vyrų turim gerokai didesnį nedarbą nei tarp moterų“, – sako Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad imigrantai dažnai įdarbinami nepaisant Darbo Kodekso reikalavimų, tokie darbuotojai išnaudojami ir dirba ilgiau, apskaitomas ne visas darbas, galimi atlyginimai „vokeliuose“.

„Jei imigrantai tampa ne papildantys darbo rinką, o ją pakeičiantys dėl nevienodų konkurencinių sąlygų – tokie dalykai iššaukia neigiamą visuomenės požiūrį į imigrantus apskritai. Ir, be abejo, tos socialinės problemos lieka spręsti mums – pelną privatizuoja, o nuostolius nacionalizuoja. Tad reikėtų turėti pakankamai kryptingą politiką ir visų atviromis rankomis nelaukti“, – mano Ž. Mauricas.

Dar viena sritis, kur imigrantai išstumia vietos darbuotojus – pavežėjimo paslaugas.

„Jau ne tik iš Ukrainos buvo, bet teko važiuoti ir su kirgizais, netgi tadžikas vienas vežė. Tai paprasčiausiai sumažina galimybes vietos darbuotojams užsidirbti, sudaro papildomą konkurenciją, kurios šiaip jau mums nereikia. Nes pavežėjimo paslaugos yra labai geras būdas užsidirbti vietiniams gyventojams, ten pakankamai nemažas sumas galima užsidirbti, gali būti ir 1500 eurų į mėnesį į rankas, jei dirbi atsakingai“, – sako Ž. Mauricas.

„Luminor“ ekonomistas patvirtina, kad darbuotojus iš trečiųjų šalių į Lietuvą traukia atlyginimų skirtumas ir ilgainiui ši tendencija tik stiprės. Jis lygina, kad 250 eurų uždirbančiam Kirgizijos gyventojui uždarbiai Lietuvoje gali atrodyti labai dideli, kaip ir lietuviams, prieš 10 metų emigravusiems į Jungtinę Karalystę.

„Aš manau, kad ta tendencija bus, ir Lietuva iš emigruojančios valstybės tam tikru imigrantų traukos centru, kaip ir daugelis Vakarų Europos šalių. Tam reikia ruoštis“, – sako Ž. Mauricas.

Nesutvarkiusi imigracijos politikos Lietuva rizikuoja – besikliaudama pigiu darbu gali atsilikti technologiškai, susikurti socialines problemas.

„Politikos reikės, ji turėtų būti protinga, kad iš vienos pusės neprisivirtume košės – nepadovanotume, pvz., transporto sektoriaus mokesčių kitoms šalims, Lenkijai ar Rumunijai. Bet tuo pačiu, reikia išlaikyti tam tikrą balansą šalies viduje, kad nebūtų tokio nepasitenkinimo, kaip „Brexit“ atveju. Viena medalio pusė – didesni darbo kaštai sumažina įmonių konkurencingumą trumpuoju laikotarpiui, dalis įmonių nusprendžia išsikelti ar neinvestuoti. Bet kita medalio pusė – maži kaštai neskatina įmonių investuoti į darbo optimizavimą, naujas technologijas, ir tokiu būdu auga technologinis atsilikimas“, – paaiškina ekonomistas.

Jis patikina, kad masinės migracijos Lietuvai nereikia, valstybė neturėtų tapti „praeinamu koridoriumi“.

„Tos šalys, kurios įsileido daug asmenų, su pakankamai žemu išsilavinimo lygiu ar iš viso be išsilavinimo, jos dabar turi daug iššūkių. Ten susiformuoja atskiri getai, atskiros bendruomenės gyvena iš socialinių išmokų ir net nesivargina integruotis, bet po to dar ir pradeda kelti netvarką. Manau, kad Lietuvai nereikėtų šituo keliu eiti, ir geriau jau mažiau, bet kokybiškiau, negu daugiau ir ne taip kokybiškai“, – apibendrino ekonomistas."

Informacinių technologijų laikais baltarusiai ir ukrainiečiai greitai susiorganizuoja atimti ir pasidalinti kovos su korupcija vardan (kas čia pas mus be nuodėmės?). Dabar grožimės Janukovyčiaus namais, paverstais muziejumi. Kodėl muziejais jie nepavers Landsbergių tvartelius ar Mockaus būstą?