Kokie turėtų būti tikri šiuolaikiniai kairieji politikai?

 "Jei Kairė ar Dešinė yra tam tikra politinė žvelgimo į pasaulį optika, tai Kairę tradiciškai charakterizuoja nepasitikėjimas visais „balsais iš viršaus“ – autoritetu, papročiu, „valdžia“, valstybe ir jos komunikaciniais kanalais, oficialia tvarka, jos teisingumu ir protingumu. Kairę steigia jausmas „ne viskas gerai su pasauliu“, netiesa, kad socialinių nesėkmių ir žlugusių biografinių projektų priežastis – visada tik tavo paties negabumas ar tingumas, netiesa, kad neturtingi ar nelaimingi – tokie, nes kvaili ir blogi, o darbštus ir protingas visada prasimuš, netiesa, kad esama visuomenė yra suręsta ant gėrio ir adekvataus atlygio už pastangas pamatų (Dešinės prielaidos priešingos).

Kairė – tai emancipacinis projektas, tikėjimas žmogaus laisve, protu ir potencialu, ir geranorišku socialumu: liberté, égalité, fraternité.

Tai reiškia: reali, galima ir labai svarbi šiuolaikinės kairiosios politikos agenda galėtų ir turėtų būti pozicija prieš kontrolės visuomenę, prieš žmogaus laisvės neigimą ir pajuokimą, prieš „išmanųjį miestą“, gyvo asmens pakeitimą robotu, prieš darbo „susvetimėjimą“ (tie patys bullshit jobs baltoms apykaklėms ar tapimas konvejeriu mėlynoms), prieš visuotinį automatizavimą, duomenų rinkimą ir sekimą, džiugiai pasitelkiant naujausias technologijas, politikams ir verslo interesams laiminant." [1]

1. Nida Vasiliauskaitė. Kodėl kairė pralaimi
www.DELFI.lt
2020 m. lapkričio 11 d.