"Žmonės daro prielaidą, kad pasiekus tam tikrą tikslą ar laimėjus loterijoje, jiems bus suteikta ilgalaikė laimė, sakė ponas Hsiehas iš Zapposo, tačiau taip būna retai. "Daugumoje laimės pagrindų daroma išvada, kad reikia keturių dalykų: suvokiama kontrolė, suvokiama pažanga, ryšys (tai reiškia santykių gelmę) ir buvimas kažko didesnio už save dalimi.""
Suvokiama kontrolė Lietuvoje yra nulinė. Dirbk kiek nori, tau ateis 40 metų ir tetukė, kuri neaiškiais būdais tapo rusų pastatytos didžiulės trąšų gamyklos savininke tau pasakys, kad ji tave čiulpė tiek metų, o toliau tave čiulpti nebenori (turi omeny, paieškos jaunesnio).
Suvokiama pažanga baigiasi, kai ji randa tą jaunesnį.
Ryšys (tai reiškia santykių gelmę) Lietuvoje yra neegzistuojantis. Jei tu nesi giminė, tai Lietuvoje tu esi vertas tik pasityčiojimo, kuris prasideda dar mokykloje.
Buvimas kažko didesnio už save dalimi - tavo valstybė tave neužstos ir neapsaugos. Ji pastoviai kombinuoja, kaip lengviau tave atleisti iš darbo, kaip mokėti tau mažesnę pašalpą tokiu atveju, kaip mokėti tavo jauniems vaikams už darbą mažiau, negu daugumai, kaip nulupti iš tavęs didesnę kainą už dujas ir elektrą, negu kaina rinkoje, kaip išvogti pinigus, skirtus gynybai auksinių šaukštų pavidalu, kaip nustoti tavim rūpintis, kai tau sukaks tie nelemti 40 metų, o ypač, jei tu ištempsi net iki pensijos.
Išvada - laimė Lietuvoje, kurią mes patys sukūrėme, yra neįmanoma. O kas yra gerovė be laimės? Gerai kam? Tai tetukei iš trąšų gamyklos? Pačiam Nausėdai? Jo klapčiukams iš Prezidentūros?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą