Viena iš jų yra provincijoje. Vietoje baro, restorano ar kavinukės - šeima. Sunkus darbas, pasiruošiant žiemai, užsiauginant sau maisto, įsisavinant miško gėrybes yra provincijoje pasididžiavimo vertas.
Antra kultūra yra Kaune ir Vilniuje. Sunkus darbas čia yra paniekos vertas, jis - tik neseniai į šiuos miestus migravusiems iš Lietuvos provincijos ir rusakalbio artimojo užsienio. Didmiesčiuose vietoje šeimos - baras, restoranas ar kavinukė, kaip žmonių susitikimo ir bendravimo vieta. Įspūdingų sekso patnerių greita paieška, kanapių vartojimas, pusnuogių voliojimasis ant kačių šlapimu dvokiančio smėliuko Lukiškių aikštėje, kur buvo nukankinti Kostas Kalinauskas ir Adolfas Ramanauskas "Vanagas", balsavimas už beviltiškai korupcijoje paskendusius konservatorius ir net teisiamus už tai liberalus - svarbiausi pasididžiavimo šaltiniai ir skiriamieji ženklai. Girdi, mes pažangūs, mes už neribotą laisvę, mes už tokį žiaurų kapitalizmą, koks buvo aprašomas tik šlykščiausiose komunistų propagandinėse karikatūrose. Juk reikia kažkaip atsiriboti nuo tų provincialų, kad būtų galima juos, atsilikėlius, priversti dirbti už centus sunkų darbą.
Šiandien kultūra didmiesčiuose skirta tam, kad tariamu neįprastai aukštu civilizacijos lygiu didmiesčiuose pateisinti žmonių iš kitų vietovių niekinimą ir vertimą dirbti be rinkoje priimto atlygio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą