Ir panaudos,
jei už tūkstančio kilometrų nuo Maskvos prasidės karas. Tokiu atveju iš
mūsų liks šlapia vieta. Ką tada ginsime? Pragare kiekvienas savo katilą?
"Nieko nekalbama apie elementarius dalykus, kuriuos turėtų atlikti tie patys politikai – pagaliau sutvarkyti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, kad žmonės, atokesnėse savivaldybėse, kur biudžetinės įstaigos pagrindinis darbdavys, pagaliau galėtų tiesiog gyventi iš savo algos.Paskui biudžetinį sektorių pajudės ir privatus, nes, kol aplinkui vieni varguoliai, mokėti didesnių algų tiesiog nėra prasmės. Pigių darbuotojų, kurie negali išvažiuoti, nes juos laiko socialiniai ryšiai – sutuoktiniai, seni tėvai, maži vaikai, paskolos – dar pakanka. Kurti ilgalaikes regionų plėtros perspektyvas visgi ne verslo, o valdžios pareiga."Pavyzdžiui, sumažinus išlaidas taip vadinamai gynybai (o realiai otkatams už auksinius šaukštus), galima didinti algas valstybiniame sektoriuje. Kas trukdo? Tie, kas sėdi opozicijoje, pradės rėkti, kad rusai dar smarkiau puola. Kaimo moteriškės, kurios vienintelės balsuoja, puls į paniką ir išrinks į valdžią opoziciją, kuri dėl visa ko padidins išlaidas taip vadinamai gynybai. Mus valdo rėksniai (čia tu, broileri) ir panikuojančios moteriškės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą