Kokioje ligoninėje daugiau šansų, jei rimtai susirgote „Covid-19“?

"Nors net ir geriausias įmanomas gydymas negalėjo išgelbėti visų, išgyvenusieji tai padarė dėl kruopščios kritinės priežiūros, kuriai reikia išteklių ir kompetencijos derinio, kuris prieinamas tik mažumai net JAV ligoninių. Ir dabar, nors lenktyniaudami dėl šio viruso stebuklingos kulkos, turime atvirai pripažinti šį skirtumą ir stengtis jį pašalinti.

Nuo šios krizės pradžios pokalbiai apie „Covid-19“ mirtį sukosi, atsižvelgiant į paciento ypatybes - vyrai dažniau miršta nei moterys, kaip ir vyresnio amžiaus ar nutukę žmonės ar sergantys gretutinėmis ligomis. Bet dabar mes žinome, kad svarbi ir ligoninė.

Dideliame tyrime, kuris neseniai buvo paskelbtas žurnale „JAMA Internal Medicine“, tyrėjų komanda ištyrė daugiau nei 2200 kritiškai sergančių koronaviruso pacientų mirtingumą 65-kiose ligoninėse visoje šalyje. Jų išvados? Pacientai paguldyti į ligonines, kuriose yra mažiau nei 50 intensyvios terapijos lovų - mažesnes ligonines - mirė daugiau, nei tris kartus dažniau, nei pacientai, priimti į didesnes ligonines.

Nors jie negalėjo išsiaiškinti tokių veiksnių, kaip personalo skaičius ir ligoninės apkrovimo lygis poveikio, jie greičiausiai prisidėjo. Tiesą sakant, neseniai „The Times“ tyrime buvo ištirti Niujorko ligoninių mirštamumo duomenys - ir nustatyta, kad pandemijos piko metu pacientams, gydomiems kai kuriose bendruomenės ligoninėse (turinčiose mažiau darbuotojų ir blogesnę įrangą), tris kartus didesnė tikimybė mirti, negu pacientams turtingiausių sričių medicinos centruose.

Visi esame susipažinę su „Covid-19“ pacientų, gulinčių ant pilvo, vaizdais ir žinome, kad toks padėties nustatymas gelbsti gyvybes. Bet paprastas kritiškai sergančio paciento pervertimas fiziškai yra sunkus ir, jei tai daroma skubotai, klastingas. Kvėpavimo vamzdeliai ir intraveninės linijos gali būti išstumtos. Galvos pozicija turi būti keičiama kas dvi valandas. Todėl daugelis ligoninių nenaudoja šio efektyvaus gyvybės palaikymo būdo."