Kaip „Amazon“ ir „Facebook“ nelegaliai sunaikino inovacijas darančius mažesnius konkurentus

"Ryškiausias yra „Facebook“, kurio dokumentai yra labiausiai slegiantys. Jos vadovo Marko Zuckerbergo el. laiškai tvirtai rodo, kad nuo maždaug 2008 m. jis turėjo metodą, skirtą valdyti tai, ką 2012 m. laiške jis vadino „besikuriančiomis“ įmonėmis, kurios „Facebook“ kėlė „labai žalingą“ grėsmę. Jo metodas buvo išpirkimas arba agresyvus funkcijų klonavimas, norint priversti įmonę parduoti save „Facebook“ kompanijai. Jis numatė, kad socialinėje žiniasklaidoje bus nedaug „socialinės mechanikos“ ar inovacijų sričių, iš kurių kiekviena kompanija laimės vieną. „Instagram“ gali mus įskaudinti “, - rašė jis 2012 m., prieš įsigydamas šią įmonę ir pašalindamas grėsmę, kurią „Facebook“ kompanijai gali kelti „Instagram“ nuotraukų ir vaizdo įrašų bendro naudojimo technologija.

„Amazon“ pasirodo ne ką geriau. Jos dokumentai rodo akivaizdų norą net prarasti pinigus, norint išlaikyti konkurentus dūstančius po vandeniu. Anksčiau, dėl mažų kainų, „Amazon“ per vieną mėnesį prarado daugiau nei 200 milijonų dolerių iš vystyklų gaminių. Jos pagrindinis konkurentas Quidsi nugriuvo ant žemės. („Quidsi“ priklausė „Diapers.com“.) Tada „Amazon“ nusipirko susilpnintą įmonę. Šis požiūris, kaip ir „Facebook“, įsigyjant konkurentus, yra toks, kaip tas, kurio pagalba Johnas D. Rokfeleris 1870-aisiais sukūrė naftos monopoliją „Standard Oil“. Tai „prisijunk prie mūsų arba būsi sudorotas“. Panašiai ir „Amazon“ yra pripažinusi, kad kartais parduoda savo išmanųjį garsiakalbį „Echo“ už mažesnę kainą, negu savikaina, greičiausiai, remdamasi teorija, kad renkant didžiulį duomenų kiekį apie vartotojus ir užtikrinant tiesioginę prieigą prie jų namų bus sukurta neįveikiama kliūtis potencialiems konkurentams.

Iš šių dokumentų išplaukiantis vaizdas neprideda verslininkams blizgesio. „Didžiosios technologijų“ įmonės, kur jos galėjo būti pažeidžiamos karštesnių, naujesnių startuolių, sugebėjo išvengti konkurencijos šurmulio. Jų dvi pagrindines priemones - galimybę išspręsti problemą, nusiperkant konkurentą, ir noras prarasti pinigus - įgalina aukštai kylantys Volstrite jų akcijų vertinimai, kurie tik padidėja, įsigijus konkurentus, taip paskatindami praturtėjimo ir galios įtvirtinimo ciklą. Kaip ponas Zuckerbergas atvirai gyrėsi el. laiške, "dėl savo milžiniško turtingumo „Facebook“ greičiausiai visada gali tiesiog nusipirkti bet kurias konkuruojančias įmones“.

Didesnis skandalas gali kilti dėl to, kad federalinė vyriausybė leido šioms bendrovėms taip išsisukti. Įsijautusi į Silicio slėnio mitologiją ir užtemdyta dėmesio fiksavimo su ekonominių kainų teorija (kuris suponavo, kad vienintelė galima įsigijimo problema bus padidėjusios vartotojų mokamos kainos), vyriausybė 2010-aisiais leido įvykti daugiau nei 500 įsigijimų. Šis laisvų rankų metodas efektyviai suteikė technologijų vadovams galimybę konsoliduoti pramonę.

Antimonopolinis JAV kongreso pakomitetis, kuris praėjusią savaitę surengė klausymus, gali padėti išstumti įstatymą iš tokio ilgo nuosmukio, tačiau klausymai bus šiek tiek daugiau nei veiksmas „Kabuki“ teatre, jei nebus pateikti teisiniai skundai ir nebus sustabdytas antikonkurencinis susijungimas. Gali būti pelninga ir naudinga pašalinti konkurentus, kad išlaikyti monopoliją, tačiau Amerikoje tai vis dar yra nelegalu pagal „Sherman“ antimonopolinį įstatymą ir teismo nuosprendį byloje „Standard Oil“ prieš JAV. Jei mes neatstatysime to juridinio fakto, „Didžiosios technologijų“ įmonės toliau kovos taip nešvariai ir laimės."