Laimingiausią pasaulio šalį, Suomiją, užgriuvo problemos

“Suomija, tradiciškai viena iš labiausiai disciplinuotų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kalbant apie biudžetą, iš Briuselio sulaukė įspėjamojo signalo.

 

Lapkričio mėnesio pabaigoje Europos Komisija (EK), pagrindinė ES vykdomoji institucija, pareikalavo Helsinkio parengti realistišką planą, kaip sumažinti šalies biudžeto deficitą, viršijusį ES nustatytą limitą – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

EK pareiškė, kad, remiantis prognozėmis, metų pabaigoje Suomijos biudžeto deficitas turėtų siekti 4,5 proc. BVP, o visi įsiskolinimai kitais metais – 90 proc. BVP, arba beveik dvigubai daugiau nei 2019-aisiais.

 

Taigi, ES valstybė narė, kurios BVP siekia 300 mlrd. eurų, oficialiai atsidūrė ES finansų disciplinos pažeidėjų sąraše ir gali sulaukti baudų, griežtesnės Briuselio kontrolės bei laikinai netekti finansavimo.

Žemas Suomijos BVP augimas ir didelės išlaidos

 

Suomija nuo pasaulinės finansų krizės, praūžusios 2008–2009 m., susiduria su sunkumais biudžeto disciplinos srityje. Mobiliųjų telefonų gamintojo „Nokia“, kadaise – dinamiškai besivystančio pasaulinio lyderio šiame segmente, nesėkmės paliko šalį be vieno iš pagrindinių ekonomikos variklių.

 

Pastaraisiais metais problemos tik paaštrėjo – dėl didelių socialinių išlaidų, gerokai išaugusio gynybos biudžeto bei smūgio ekonomikai nutraukus energetinius ir prekybos santykius su Rusija, kai kilo konfliktas Ukrainoje.

 

2021-aisiais, prieš įvykius Ukrainoje, dvišalės prekybos tarp Rusijos ir Suomijos apimtys siekė 12,71 mlrd. eurų. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šis skaičius sumažėjo beveik 93 proc.

 

Situaciją pablogino Suomijos sprendimas 2023 m. pabaigoje uždaryti rytinę sieną – saugumo sumetimais ir įžvelgiant galimą grėsmę, kad Rusija panaudos migraciją kaip priemonę spaudimui daryti. Šis žingsnis beveik akimirksniu sustabdė turizmą ir prekybą pasienyje ir tapo itin smarkiu smūgiu šalies rytiniams regionams.

 

Remiantis Suomijos banko duomenimis, 2019 m. daugiau nei 2 tūkst. Suomijos įmonių eksportavo savo produkciją į Rusiją. 2023 m. pabaigoje tokių įmonių teliko maždaug 100. Suomijos banko Analitikos skyriaus patarėjas Jarkko Kivisto „Deutsche Welle“ papasakojo, kad sunku įvertinti tiesioginius sumažėjusios prekybos su Rusija padarinius Suomijos valstybės biudžetui. „Tiksliai neapskaičiavome šio efekto, – prisipažino jis ir pridūrė, kad poveikis buvo netiesioginis, – per silpnesnį ekonominį aktyvumą bei mažesnius mokesčius iš rusų turistų.“

 

Suomijos gynybos biudžeto augimas Rusijos veiksmų Ukrainoje fone

 

Susidūrusi su hibridinės agresijos apraiškomis (nuo dezinformacijos iki oro erdvės pažeidimų), dėl kurių įtariama Rusija, Suomija atsisakė neutralaus statuso, prisijungė prie NATO ir padidino gynybos išlaidas – nuo 5,1 mlrd. eurų 2022-aisiais iki daugiau nei 6,2 mlrd. eurų 2024-aisiais (ši suma sudarė 2,3 proc. BVP). Iki 2029-ųjų šalis pažadėjo išlaidas gynybai padidinti iki 3 proc. BVP. Tokiu atveju ji taptų viena iš daugiausiai gynybai lėšų skiriančių valstybių Europoje.

 

Ar būtent konfliktas Ukrainoje tapo Suomijos biudžeto deficito, neatitinkančio ES normų, priežastimi? Į šį „Deutsche Welle“ klausimą Suomijos naujos ekonominės analizės centro vykdomasis direktorius Lauri Holappa atsakė taip: „Galimas daiktas. Visai įmanoma.“

 

„Standartinėje situacijoje būtų galima daryti prielaidą, kad dabar gynybai skiriami ištekliai galėjo būti nukreipti produktyvesniems tikslams pasiekti“, – pridūrė jis.

 

Gynybos išlaidų augimas, dvišalės prekybos su Rusija žlugimas ir beveik visiškas turistų iš Rusijos netekimas privertė Suomijos vyriausybę papildomai skolintis, nors valstybės skola ir taip sparčiai augo.

 

„Didžiausią įtaką padarė aukštos energijos kainos, nes Suomija buvo stipriai priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių“, – „Deutsche Welle“ sakė Suomijos banko Besivystančių rinkų tyrimų instituto vyriausioji ekonomistė Heli Simola. Prieš prasidedant karui Ukrainoje, maždaug trečdalį energijos išteklių Suomija pirkdavo iš Rusijos, todėl tapo gana pažeidžiama, ES nusprendus atsisakyti rusiškų gamtinių dujų ir naftos.

 

Energetinė krizė padidino Suomijos naftos importo išlaidas

 

H. Simola pažymėjo, kad energijos išteklių įsigijimo srityje šaliai pavyko palyginti greitai persiorientuoti nuo Rusijos į kitus tiekėjus, tačiau kaina – kur kas didesnė. Remiantis valstybinės statistikos agentūros „Statistics Finland“ duomenimis, perėjimas prie kitų tiekėjų naftos importą pabrangino 109 proc. – vien 2022 m. juodajam auksui įsigyti buvo išleista apie 6 mlrd. eurų.

 

Tuo tarpu Maskva bando instrumentalizuoti diskusiją apie Suomijos valstybės biudžeto deficitą ir skleidžia dezinformaciją bei pernelyg išpučia nutrūkusios dvišalės prekybos ekonominius padarinius. Taip pat rusai tvirtina, kad Suomija tapo finansiškai nestabili, nors iš tikrųjų deficito problema didėjo ne vienus metus. Jos priežastys – gyventojų senėjimas, dėl kurio auga išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, ir plati socialinės apsaugos sistema, daranti biudžeto apkarpymus politiškai skausmingus.

Suomijos laukia ne vieni griežto taupymo metai

 

Nepaisant sunkumų, Suomijos vyriausybė priėmė vieną griežčiausių 2025 m. biudžetų ES. Jame numatytas ryžtingas išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas. Be to, vadovaujantis naujuoju „skolos stabdžių“ mechanizmu, visos politinės partijos privalo laikytis ilgalaikės biudžeto deficito mažinimo strategijos. Tiesa, kai kurie politikai įspėja, kad ateityje šaliai gali tekti įvesti papildomų taupymo priemonių ir vėl didinti mokesčius.

 

„Vien ekonomikos augimo neužteks biudžeto balansui atkurti, – mano J. Kivisto. – Remiantis apytikriais vertinimais, per ateinančius 5–10 metų papildomai reikės konsoliduoti dar apie 3 proc. BVP, arba 9–10 mlrd. eurų.“

 

Vis dėlto, kadangi 80 proc. Suomijos BVP sudaro vidiniai ekonomikos sektoriai – vartojimas, paslaugos, statyba, mažmeninė prekyba ir užimtumas valstybės sektoriuje, ekonomistai įspėja, jog pernelyg griežtos biudžeto sudarymo taisyklės gali nuslopinti ekonomikos augimą. „Maždaug trečdalis mūsų darbo jėgos priklauso nuo valstybės finansavimo, ir nuolatinės taupymo priemonės verčia darbuotojus nerimauti dėl galimo atleidimo, – pažymėjo L. Holappa. – Šis neužtikrintumas daro didelį neigiamą poveikį vartotojų aktyvumui ir trukdo atsikurti paklausai, nepaisant augančių atlyginimų ir sumažėjusių palūkanų.“

 

„Jeigu dabar įvesime griežtų taupymo priemonių ir griežtų biudžeto sudarymo taisyklių, yra rizika, kad tiesiog negalėsime sugrįžti prie augimo trajektorijos“, – pridūrė ekspertas. Štai tokių perspėjimų galima išgirsti Suomijoje, kuri, nepaisant finansinių problemų, jau daugelį metų po gyventojų apklausų vis atsiduria pirmoje laimingiausių pasaulio šalių sąrašo vietoje.”

 

Trumpas teisus. ES elitas griauna visą Vakarų Europą.