„Ploni, meistriškai užtepti dažų sluoksniai yra vienintelis
skirtumas tarp rūdžių chaoso ir trapios tvarkos, būdingos vis dar
plūduriuojančiam plieniniam laivui. Vidutiniam dideliam krovininiam laivui
reikia 28 tonų dažų – jie perdažomi kas 5–10 metų. Jei laivas gabena 20 000
konteinerių, jiems reikia 550 tonų dažų.
Nenuostabu, kad visi trokšta vienos išsamios apsauginės
dangos, kuri galėtų tarnauti neribotą laiką ir nereikalautų jokios priežiūros.
Danga, artima šiam idealui, yra karštai cinkuotas plienas. Stebuklingas
ingredientas yra cinkas. Panardinus paprastą plieną į itin karštą išlydyto
cinko vonią (840 laipsnių pagal Farenheitą), gaunamas nebrangus produktas su
įspūdingomis savybėmis. Vidinis plono cinko sluoksnio paviršius tvirtai sukimba
su plienu kaip lydinys, o išorė reaguoja su oru ir sudaro nekoroduojantį cinko
karbonatą.
Dažytas plienas iš pradžių yra šiek tiek pigesnis nei
cinkuotas, tačiau laikui bėgant jis kainuoja tris kartus brangiau, nes jį
reikia periodiškai perdažyti, o cinkuotą – ne. Iš maždaug dviejų milijardų tonų
plieno, kasmet pagaminamo pasaulyje, penktadalį sudaro cinkuotas plienas,
daugiausia naudojamas statybose.
Stebuklingas nerūdijančio plieno ingredientas yra metalas
chromas. Kai chromas sudaro daugiau nei vienuolika procentų lydinio, jis sudaro
labai ploną chromo oksido sluoksnį, kuris yra stabilus ir labai atsparus
korozijai. Apsauginė danga pasižymi puikiomis savaiminio atsistatymo savybėmis,
nes ji susidaro akimirksniu, kai tik pagrindinis plienas yra veikiamas oro.
Todėl nerūdijančiam plienui reikia dar mažiau priežiūros nei cinkuotam plienui.
Lyginant su cinkuotu plienu, nerūdijantis plienas yra
brangesnis, tvirtesnis ir daug atsparesnis korozijai, laikui bėgant. Paprastai
tai geriausias pasirinkimas ypač korozinėms aplinkoms, tokioms, kaip sūrus
vanduo, ir tokioms reikmėms, kaip medicina ir maisto tvarkymas, kur turi būti
laikomasi griežtų higienos reikalavimų. Nerūdijančio plieno blizgesys laikomas
jo išvaizdos nauda ir to, kad jį galima valyti taip pat puikiai, kaip stiklą.
Tačiau nerūdijantis plienas vis tiek reikalauja tam tikros
priežiūros, net ir įprastai naudojant. Ekspertai pataria, kad ant paviršiaus besikaupiantys
nešvarumai ir kiti teršalai gali sukelti koroziją, todėl labai svarbu jį
palaikyti švarų.
Tačiau atminkite, kad plovikliai,
alkoholio pagrindu pagaminti valikliai ir plieninės vatos šveitikliai gali
pažeisti apsauginę chromo oksido dangą, todėl geriau naudoti muilą ir vandenį.
Taip pat neleiskite nerūdijančiam plienui tiesiogiai liestis
su tam tikrais kitais metalais, tokiais kaip aliuminis ar cinkuotas plienas,
nes dėl to jie susilpnės dėl galvaninės korozijos. (Metalai koroduoja
prarasdami elektronus „tauresniems“ metalams galvaninėje serijoje. Cinkas
praranda elektronus geležiai, kuri praranda elektronus variui ir pan.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą