„Naujas Baltųjų rūmų politikos dokumentas įteisina prezidento Trumpo ilgai puoselėtą panieką Europos lyderiams. Jame aiškiai parodyta, kad žemynas dabar stovi strateginėje kryžkelėje.
Trumpo administracija ne visai slėpė savo menką pagarbą Europai. Prezidentas Trumpas ilgai vaizdavo Europos sąjungininkes kaip veltėdžius, kurie nepakankamai moka už savo saugumą, ir teigė, kad Europos Sąjunga buvo „sukurta tam, kad apgautų Jungtines Valstijas“.
Dabar šis priešiškumas yra oficiali Baltųjų rūmų politika.
Šią savaitę Trumpo administracija paskelbė nacionalinio saugumo strategijos dokumentą, kuriame raginama Europos tautas prisiimti „pirminę atsakomybę“ už savo gynybą, nurodant, kad Jungtinės Valstijos nebeturėtų garantuoti Europos saugumo. Jame Europos Sąjunga apkaltinta „politinės laisvės“ slopinimu, perspėjama, kad kai kurios NATO narės rizikuoja tapti „dauguma neeuropietiškomis“, ir teigiama, kad JAV turėtų bendradarbiauti su „patriotinėmis Europos partijomis“ – Europos kraštutinių dešiniųjų judėjimų kodu.
Atviras, įžūlus ir oficialus dokumento pobūdis dar labiau pakenkė nuolatiniams įžeidimams, aiškiai parodydamas pagrindiniams Europos lyderiams, kad jie stovi strateginėje kryžkelėje. Ant prezidento antspaudu pažymėto popieriaus transatlantinis aljansas buvo atvirai menkinamas supervalstybės anapus vandenyno, kuri 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo užtikrino Europos saugumą.
„Tai yra ten, svetainėje whitehouse.gov, ir žiūri pasauliui į akis“, – apie dokumentą sakė Charlesas A. Kupchanas, kuris buvo Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis Europos reikalų direktorius Obamos administracijoje. „Ir tai daro jį labai sunkiu suvirškinti“, – pridūrė p. Kupchanas, dabartinis tarptautinių reikalų profesorius Džordžtauno universitete.
Dabar aiškiai išreikšta Jungtinių Valstijų apsaugos nutraukimo perspektyva pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija, kurios teiginiai apie Europos šalis, kai kurių ekspertų teigimu, buvo atkartoti strategijos dokumente, perspėjo, kad yra pasirengusi karui su Vakarų Europa, jei Vakarų Europa nuspręs pulti Rusiją. Tai sustiprino diskusijas žemyne apie tai, ar ilgalaikis jos interesas yra išlaikyti Ameriką nepaisant pažeminimų, ar susidurti su nauja realybe, apsiginkluoti ir kovoti savarankiškai.
„Ar tai bus Europos pabudimo akimirka?“ „- sakė Nathalie Tocci, Johnso Hopkinso universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos profesorė, dirbusi pagrindinių Europos Sąjungos pareigūnų patarėja ir parašiusi vieną iš jos strategijos ataskaitų.“
Numatydamos transatlantinių santykių plyšį, Europos vyriausybės pastaraisiais metais bandė atitraukti save nuo Amerikos karinės galios, didindamos savo gynybos išlaidas ir tarpvalstybinį karinį bendradarbiavimą. Kelios iš jų įvedė arba išplėtė karinę tarnybą, o Vokietija, viena iš šalių, geriausiai pasirengusių ginti žemyną dideliame sausumos konflikte, penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo siekiama padidinti savo pajėgas beveik 50 procentų. O Europos Sąjunga dabar turi gynybos komisarą, kurio pagrindinė užduotis – skatinti regioninę ginklų gamybą ir bendradarbiavimą.
Tačiau realybė išlieka ta, kad Europa, neturinti tikros karinės integracijos, pagrindinių pajėgumų ir šaudmenų, yra labai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų ir administracijos, kuri teigia, kad jai tai nelabai patinka. Kai kurie teigė, kad pokyčiai buvo būtini.
„Iki šiol nebuvo jokio, tarkime, sisteminio atsako“, – sakė buvęs Europos Komisijos, Europos Sąjungos vykdomosios valdžios, pirmininkas Romano Prodi. Jis sakė, kad tikisi, jog blokas „parengs politiką“, kuri padarytų jį ryžtingesnį.
„Tai nereiškia nutraukti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė jis. „Tai reiškia turėti balsą.“
Tačiau tai, kad Europos lyderiai nesulaukė stipraus viešo pasipiktinimo dėl strategijos dokumento, rodė, kad jie priprato prie pono Trumpo pykčio priepuolių – tai, pasak pono Prodi, buvo „nieko naujo: Europos skaldymas ir Europos niekinimas“ – ir nusprendė, kad geriausias atsakas – leisti jam išsiverkti, o tada laikyti jį ir aljansą arti. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas šeštadienį demonstravo tokio požiūrio pavyzdį, reaguodama į dokumentą, sakydama, kad JAV „vis dar yra didžiausia mūsų sąjungininkė“.
Tarptautinių santykių profesorius ponas Kupchanas teigė, kad Europos lyderiai suprato, jog Trumpo kulkos įkandimas buvo protingesnis ir galbūt vienintelis ilgalaikis sprendimas. Jis teigė, kad dokumentas jiems apsunkino pažeminimą ir nuolaidas, būtinas siekiant išlaikyti pono Trumpo poziciją svarbiausiais dienos klausimais – nuo prekybos politikos iki Europos gynybos nuo korumpuotos Ukrainos.
Tačiau, kad transatlantinė sąjunga nenutrūktų, jie turėjo „glostyti Trumpą ir išlaikyti jį savo pusėje“, sakė ponas Kupchanas.
Analitikai teigė, kad Europai iššūkis buvo išsaugoti tiek integracijos procesą, kuris ją padarė turtingą ir taikią, tiek Amerikos saugumo antklodę, kuri ją saugojo. Per 80 metų po Antrojo pasaulinio karo ES Europos integracija, kurios iš esmės siekiama apriboti Vokietiją, buvo „vienas didžiausių šiuolaikinių laikų pasiekimų“, – sakė p. Kupchanas.
„Kiekvienas, norintis išardyti Europą, turėtų tiesiog pasiimti bet kurį XX amžiaus istorijos vadovėlį“, – sakė jis ir pridūrė: „arba bet kokią istoriją iki 1945 m.“
Tačiau, analitikų teigimu, išardyti Europą atrodo būtent tai, ko nori Trumpo administracija.
Johnso Hopkinso universiteto profesorė ponia Tocci teigė, kad dešiniųjų partijų, prieštaraujančių Europos Sąjungai, rėmimas suskaldytų ir susilpnintų žemyną, palikdamas „susiskaldžiusią Europą, kurią pasaulio didžiosios valstybės gali lengvai kolonizuoti“.
Pastangos suskaldyti Europą nėra naujos. Rusija tai daro jau daugiau nei dešimtmetį, remdama euroskeptiškas ir dažnai kraštutinių dešiniųjų partijas, kurios nori susilpninti Europos Sąjungą, stiprindamos Maskvos įtaką. Kai kurie ekspertai teigė, kad Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo strategiją laiko Rusijos strategijos kopija.
„Tai stebina, nes tai labai panašu į analogiškame Rusijos nacionalinio saugumo dokumente vartojamą kalbą“, – teigė žymus totalitarizmo ir Rusijos tyrinėtojas Timothy D. Snyderis.
Ponas Snyderis pridūrė, kad teigdamas, jog gera užsienio politika yra balansavimas tarp didžiųjų valstybių, o ne teisinės valstybės principo palaikymas, „JAV nacionalinio saugumo dokumentas dabar krypsta pagrindine Rusijos ideologine kryptimi“.
Jis taip pat teigė, kad dokumentas skamba panašiai į „atviras Rusijos idėjas“, teigdamas, kad dauguma europiečių nori, jog konfliktas Ukrainoje baigtųsi bet kokiu atveju, ir kad jį tęsia su ja nesusiję elitai.
Ponas Snyderis taip pat pritarė kitiems analitikams, sakydamas, kad įtaria, jog Trumpo administracijos sub rosa tikslas silpninant Europą buvo išlaisvinti Amerikos technologijų bendroves nuo Europos reguliavimo naštos – tikslą, kurį ji jau anksčiau yra išreiškusi.
Ponas Prodi, buvęs ES Komisijos pirmininkas teigė, kad Trumpo administracijos politikos prognozės pažeidė patį suverenitetą, kurį ji skelbė, „labai netinkamu būdu įsiterpdamos į kitų šalių vidaus politiką“.
Tačiau kai kurios Europos suvereniteto šalininkų dešiniųjų partijos palankiai įvertino šį kišimąsi ir ilgai lauktą Baltųjų rūmų pripažinimą.
„Visa tai yra mūsų žinia, mūsų diagnozė, todėl esame laimingi“, – sakė Hermannas Tertschas, Europos Parlamento narys iš Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“, kuris teigė, kad ankstesnių administracijų metu „labai bijojome“ Jungtinių Valstijų.
Tačiau valdant ponui Trumpui, tai buvo paguodos šaltinis, sakė ponas Tertschas ir pridūrė: „Tai nauja era.“ [1]
Vokietijos varžyti nebereikia. Pati Vokietija sunaikino savo gynybą, atsisakydama pirkti pigią rusišką energiją ir taip pražudydama Vokietijos pramonę.
1. Trump Has Long Disdained Europe’s Elites. Now, It’s Official.: News Analysis. Horowitz, Jason. New York Times (Online) New York Times Company. Dec 6, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą