Vėžys be chemoterapijos: „visiškai kitoks pasaulis“

"Chemoterapija dešimtmečius buvo laikoma" taisyklė, dogma ", skirta krūties vėžiui ir kitiems vėžiams gydyti, - sakė daktaras Gabrielis Hortobagyi, Hiustono MD Andersono vėžio centro krūties vėžio specialistas. Tačiau įvairių šaltinių duomenys patvirtina tai, ką daugelis onkologų sako anekdotiškai - daugeliui vėžiu sergančių pacientų šio metodotaikymo dažnis mažėja.

Genetiniai tyrimai dabar gali atskleisti, ar chemoterapija būtų naudinga. Daugeliui yra geresnių variantų su vis didėjančiu vaistų asortimentu, įskaitant estrogenų blokatorius ir vaistus, kurie naikina vėžį, atakuojant specifinius baltymus ant navikų paviršiaus. Onkologai vis labiau linkę sumažinti nenaudingą gydymą.

Rezultatas kasmet sutaupo tūkstančius baisių chemoterapijos procedūrų, kartu su plaukų slinkimu, pykinimu, nuovargiu ir galimybe visam laikui pažeisti širdį ir rankų bei kojų nervus.

Gydymas chemoterapija mažėja ir kai kurioms kitoms vėžio formoms, įskaitant plaučių vėžį, dažniausią mirties nuo vėžio priežastį Jungtinėse Valstijose, kiekvienais metais žūva daugiau nei 69 000 amerikiečių. (Krūties vėžys yra antras, žūsta 43 000.)

Vis dėlto galimybė išvengti chemoterapijos nėra tolygiai paskirstyta ir dažnai priklauso nuo to, kur ir kas gydomas.

Tačiau kai kuriems pacientams, kuriems pasisekė apsilankyti tam tikruose vėžio gydymo centruose, gydymo eiga pasikeitė. Dabar, net jei nurodoma chemoterapija, gydytojai dažnai duoda mažiau vaistų trumpesniam laikui.

Pokytis prasidėjo prieš 15 metų, kai pirmasis tikslinis vaistas nuo krūties vėžio Herceptin buvo patvirtintas, kaip pradinis gydymas maždaug 30 procentų pacientų, kurių naviko paviršiuje yra tam tikras baltymas. Jis buvo skiriamas kartu su chemoterapija ir perpus sumažino pasikartojimo tikimybę bei trečdaliu - riziką mirti nuo krūties vėžio, „beveik nepriklausomai nuo to, kiek ir kokio tipo chemoterapija buvo naudojama“, - sakė daktaras Hortobagyi.

Kai kuriuose tyrimuose Herceptin ir kitas tikslinis vaistas netgi buvo duodami be chemoterapijos ir suteikė didelę naudą, pridūrė jis.

Dr Hortobagyi sakė, kad „pradėjo laužyti dogmą“, kad chemoterapija yra būtina.

Tačiau pakeisti vėžio terapiją nebuvo lengva.

„Labai baisu“ duoti mažiau vaistų, sakė daktaras Hortobagyi.

„Taip daug lengviau pradėti gydymą, - tęsė jis, - pažadėdant, kad „ jei tai pridėsime, tai gali pagerinti jūsų rezultatus “.

Tačiau, bėgant metam, vis daugiau onkologų, paskatintų naujų tyrimų ir naujų vaistų, pasikeitė.

Chemoterapijos vartojimo pasikeitimas atsispindi įvairiuose, metams bėgant, surinktuose duomenyse. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 3000 moterų, gydytų 2013–2015 m., nustatyta, kad tais metais chemoterapijos vartojimas ankstyvosios stadijos krūties vėžiu sumažėjo iki 14 proc., nuo 26 proc. Tiems, kurių limfmazgiuose yra vėžio požymių, chemoterapija buvo naudojama 64 proc.

Naujausi duomenys, kuriuos surinko Džordžtauno medicinos ir onkologijos profesorė daktarė Jeanne Mandelblatt ir jos kolegos, tačiau dar nepaskelbė, apėmė 572 šešiasdešimt metų ir vyresnes moteris, įtrauktas į federalinį tyrimą 13 medicinos centrų. Apskritai 35 proc. vyresnio amžiaus moterų 2012 m. gavo chemoterapiją. 2019 m. pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki 19 proc.

Pigesnis ir greitesnis genetinis sekos nustatymas suvaidino svarbų vaidmenį šiuose pokyčiuose. Ši technologija leido gydytojams lengviau išbandyti navikus, kad sužinotų, ar jie reaguos į tikslinius vaistus. Genetiniai tyrimai, kuriuose buvo tiriami vėžio ląstelių baltymai, tiksliai numatė, kam bus naudinga chemoterapija, o kam ne.

Kai daktaras Roy Herbstas iš Jeilio pradėjo onkologiją maždaug prieš 25 metus, beveik kiekvienas plaučių vėžiu sergantis pacientas, sergantis pažengusia liga, gavo chemoterapiją.

Taikydamas chemoterapiją, jis sakė: „pacientai tikrai turės vieną dalyką: šalutinį poveikį“. Nepaisant gydymo, dauguma navikų toliau augo ir plito. Mažiau, nei pusė jo pacientų būtų gyvi po metų. Penkerių metų išgyvenamumas buvo tik 5–10 proc.

Ši liūdna statistika beveik nepasikeitė iki 2010 m., kai pradėjo atsirasti tikslinė terapija. Dabar yra devyni tokie vaistai, skirti plaučių vėžiu sergantiems pacientams, trys iš jų buvo patvirtinti nuo šių metų gegužės. Maždaug ketvirtadalis plaučių vėžiu sergančių pacientų gali būti gydomi vien šiais vaistais, o daugiau, nei pusė tų, kurie prieš penkerius metus pradėjo gydytis tiksliniais vaistais, vis dar gyvi. Penkerių metų išgyvenamumas pacientams, sergantiems išplitusiu plaučių vėžiu, dabar artėja prie 30 proc.

Tačiau vaistai ilgainiui nustoja veikti, sakė daktaras Bruce'as Johnsonas, „Dana-Farber“ plaučių vėžio specialistas. Tuo metu daugelis pradeda chemoterapiją, vienintelė išeitis.

Prieš maždaug penkerius metus buvo sukurtas dar vienas plaučių vėžio gydymo būdas - imunoterapija, kurios metu naudojami vaistai, padedantys imuninei sistemai pulti vėžį.

Imunoterapija skiriama dvejus metus. Su ja gyvenimo trukmė beveik padvigubėjo, sakė daktaras Charu Aggarwal, plaučių vėžio specialistas iš Pensilvanijos universiteto.

Daktaras Aggarwal sakė, kad pradeda liudyti kažką nuostabaus - kai kurie, kuriems buvo suteikta imunoterapija, vis dar gyvi, jaučiasi gerai ir penkerius ar daugiau metų po pradinio gydymo neturi vėžio požymių“.

Cancer Without Chemotherapy: ‘A Totally Different World’

"Chemotherapy for decades was considered “the rule, the dogma,” for treating breast cancer and other cancers, said Dr. Gabriel Hortobagyi, a breast cancer specialist at MD Anderson Cancer Center in Houston. But data from a variety of sources offers some confirmation of what many oncologists say anecdotally — the method is on the wane for many cancer patients.

Genetic tests can now reveal whether chemotherapy would be beneficial. For many there are better options with an ever-expanding array of drugs, including estrogen blockers and drugs that destroy cancers by attacking specific proteins on the surface of tumors. And there is a growing willingness among oncologists to scale back unhelpful treatments. 

The result spares thousands each year from the dreaded chemotherapy treatment, with its accompanying hair loss, nausea, fatigue, and potential to cause permanent damage to the heart and to nerves in the hands and feet.

The diminution of chemotherapy treatment is happening for some other cancers, too, including lung cancer, the most common cause of cancer deaths in the United States, killing more than 69,000 Americans each year. (Breast cancer is second, killing 43,000.)
Still, the opportunity to avoid chemotherapy is not evenly distributed, and is often dependent on where the person is treated and by whom.
But for some patients who are lucky enough to visit certain cancer treatment centers, the course of therapy has changed. Now, even when chemotherapy is indicated, doctors often give fewer drugs for less time.

The change began 15 years ago, when the first targeted drug for breast cancer, Herceptin, was approved as an initial treatment for about 30 percent of patients who have a particular protein on their tumor surface. It was given with chemotherapy and reduced the chance of a recurrence by half and the risk of dying from breast cancer by a third, “almost regardless of how much and what type of chemotherapy was used,” Dr. Hortobagyi said.

In a few studies, Herceptin and another targeted drug were even given without chemotherapy, and provided substantial benefit, he added.
That, Dr. Hortobagyi said, “started to break the dogma” that chemotherapy was essential.

But changing cancer therapies was not easy.
“It is very scary,” to give fewer drugs, Dr. Hortobagyi said.
“It is so much easier to pile on treatment on top of treatment,” he continued, “with the promise that ‘if we add this it might improve your outcome.’”
But as years went by, more and more oncologists came around, encouraged by new research and new drugs.

The change in chemotherapy use is reflected in a variety of data collected over the years. A study of nearly 3,000 women treated from 2013 to 2015 found that in those years, chemotherapy use in early-stage breast cancer declined to 14 percent, from 26 percent. For those with evidence of cancer in their lymph nodes, chemotherapy was used in 64 percent of patients, down from 81 percent.

More recent data, compiled by Dr. Jeanne Mandelblatt, a professor of medicine and oncology at Georgetown, and her colleagues, but not yet published, included 572 women who were 60 or older and enrolled in a federal study at 13 medical centers. Overall, 35 percent of older women received chemotherapy in 2012. That number fell to 19 percent by the end of 2019.

Cheaper and faster genetic sequencing has played an important role in this change. The technology made it easier for doctors to test tumors to see if they would respond to targeted drugs. Genetic tests that looked at arrays of proteins on cancer cells accurately predicted who would benefit from chemotherapy and who would not.

When Dr. Roy Herbst of Yale started in oncology about 25 years ago, nearly every lung cancer patient with advanced disease got chemotherapy.
With chemotherapy, he said, “patients would be sure to have one thing: side effects.” Yet despite treatment, most tumors continued to grow and spread. Less than half his patients would be alive a year later. The five-year survival rate was just 5 to 10 percent.

Those dismal statistics barely budged until 2010, when targeted therapies began to emerge. There are now nine such drugs for lung cancer patients, three of which were approved since May of this year. About a quarter of lung cancer patients can be treated with these drugs alone, and more than half who began treatment with a targeted drug five years ago are still alive. The five-year survival rate for patients with advanced lung cancer is now approaching 30 percent.

But the drugs eventually stop working for most, said Dr. Bruce Johnson, a lung cancer specialist at Dana-Farber. At that point many start on chemotherapy, the only option left.

Another type of lung cancer treatment was developed about five years ago — immunotherapy, which uses drugs to help the immune system attack cancer. Two-thirds of patients from an unpublished study at Dana-Farber were not eligible for targeted therapies but half of them were eligible for immunotherapy alone, and others get it along with chemotherapy.
Immunotherapy is given for two years. With it, life expectancy has almost doubled, said Dr. Charu Aggarwal, a lung cancer specialist at the University of Pennsylvania.

Dr. Aggarwal said she was starting to witness something surprising — some who had received immunotherapy are still alive, doing well, and have no sign of cancer five years or more after their initial treatment."

The main system of protection in old age in Lithuania is social insurance. The second-tier system does not even claim to provide any more significant income in old age and even politicians no longer promise it

 

So why then did the Lithuanian elite create that second-tier system? For Scandinavian banks, so that banks can earn money from our savings:

"If a person gets 600-800 euros from Sodra, 60 euros from the second tier, 67 euros from an annuity, then it is known that that annuity is insignificant. There could be much more flexibility here. Many people are now unhappy that they are not given the full amount, especially in certain cases where a person is ill and needs money now instead of distributing it over a long period of time - Why is there such a practice? "This is simply a political decision made for them by bureaucrats and various stakeholders that pension system is structured in such a way that old age it is not significant,  it is a consideration only of business, profits, customers.

It is therefore difficult to find a clear explanation as to why this makes sense for us. This is a business area, which is carried out by subsidiaries of three banks. 

For customers, meanwhile, this is not and will not be significant. On the other hand, there are state subsidies - about 150 million euros are subsidized annually.  Periodic benefits and annuities are given to those who have earned more, which means that those who earn less are more important to them - of course, their contributions are also subsidized, but they usually do not accumulate enough to receive annuities, and then receive a lump sum of 3-4 thousand, which is not significant. So we can find more logic here by looking at business positions and interests, but not from a social security perspective.”

 

Pagrindinė apsaugos senatvėje sistema Lietuvoje yra socialinio draudimo. Antros pakopos sistema netgi nepretenduoja užtikrinti kiek nors reikšmingesnes pajamas senatvėje ir net politikai to nebežada

Tai kam tada Lietuvos elitas sukūrė tą antros pakopos sistemą? Skandinavų bankams, kad bankai galėtų iš mūsų kaupiamų pinigų uždirbti:

"Jeigu žmogus gauna 600–800 eurų iš „Sodros“, 60 eurų iš antros pakopos, 67 eurus iš anuiteto, tai žinoma, kad tas anuitetas yra nereikšmingas. Čia galėtų būti gerokai lanksčiau. Daug žmonių dabar nepatenkinti, kad jiems neatiduoda visos sumos, ypač tam tikrais atvejais, kai žmogus serga ir jam pinigai reikalingi dabar vietoj to, kad jie būtų išdalinti ilgame laikotarpyje po truputį. – Kodėl yra tokia praktika? Ar nepasitikima žmonių gebėjimu tvarkytis su pinigais, ar bijoma sukčiavimo atvejų? Kodėl žmogus neturi teisės atsiimti visos sukauptos sumos ir ja disponuoti kaip panorėjęs? – Čia tiesiog toks politikų sprendimas, kurį jiems paruošia biurokratai su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis. Labai ugningai dėl antros pensijų sistemos buvo kovojama dėl to, kad tuo užsiimančios verslo įmonės iš to turi naudos, gauna pelnus. Visa tai turėjo poveikį ir dėl to ta pensijų sistema yra sukonstruota tokia – senatvėje gyventojams jų pajamų apsaugos prasme ji nėra reikšminga, tuo tarpu kaupimo laikotarpiu tai yra nemažas verslas, pelnai, klientai.

Todėl sunku surasti aiškų paaiškinimą, kodėl tai yra prasminga. Tai yra verslo sritis, tuo užsiima trijų bankų dukterinės įmonės. 

Tuo tarpu klientams tai nėra ir nebus reikšminga. Iš kitos pusės, yra valstybės subsidijos – kasmet subsidijuojama apie 150 mln. eurų. Periodines išmokas ir anuitetus gauna tie, kas daugiau uždirbo, tai reiškia, kad jiems svarbesni tie žmonės, kurie mažiau uždirba – žinoma, jų įmokos irgi subsidijuojamos, bet jie paprastai nesukaupia tiek, kad gautų anuitetus, o gauna tuomet vienkartinę išmoką 3-4 tūkst. eurų, kuri nėra reikšminga. Tad logikos daugiau čia galime rasti žiūrėdami iš verslo pozicijų ir interesų, bet ne iš socialinės apsaugos perspektyvų."