"Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) rodo, kad Lietuvos pramonės lūkesčiai
prastėja jau antrą mėnesį iš eilės. Pramonės lūkesčių indeksas per birželį
smuktelėjo nuo 47,8 iki 46,6. Produkcijos kainoms mažėjant, paklausai eksporto
šalyse pernelyg lėtai atsigaunant ir išliekant aukštiems kaštams, įmonių
finansinė situacija darosi labiau pažeidžiama.
Beveik nėra pramonės sektorių (išskyrus guminių ir
plastikinių gaminių gamybos sektorius), kurie šiuo metu vertintų paklausą, kaip
galinčią augti. Įsivyrauja tam tikras sąstingis. Įmonės neturi reikšmingų
perteklinių atsargų.
„Manau, pramonės lūkesčių prastėjimą iš esmės lemia trys
faktoriai. Tai vis dar labai prasta ir net prastėjanti prieiga prie kapitalo –
tikiuosi, šios savaitės premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas su bankų
atstovais išjudins šiuo metu nedžiuginančias skolinimo verslui tendencijas. Antra – vis dar negerėjanti, o greičiau
blogėjanti situacija pagrindinėse ES eksporto rinkose. Ir trečias faktorius
– dėl infliacijos užaugę atlyginimai vis dar nenustoja augti kartu su
darbuotojų lūkesčiais, deja, auga jie ne kartu su darbo našumu“, – Lietuvos
pramonininkų konfederacijos pranešime pažymi Vidmantas Janulevičius, LPK
prezidentas.
Kol kas įmonės nei reikšmingo darbuotojų skaičiaus mažėjimo,
nei didėjimo neprognozuoja. Vis tik, atskiruose sektoriuose rizikų kyla. Šių
metų pradžios optimizmą dėl darbuotojų skaičiaus didinimo tekstilės gaminių
sektoriuje slopina konkurencija su Turkijos ir Kinijos gamintojais.
Artimiausioje ateityje beveik kas trečia tekstilės bendrovė ketina svarstyti
dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo.
O daugiau nei kas antra kompiuterių, elektronikos ir optinių
gaminių gamybos įmonė, keturios iš dešimties guminių ir plastikinių gaminių
gamintojos, kas ketvirta maisto ir baldų gamybos įmonė ir kas penkta metalo
gaminių bendrovė galvoja priimti daugiau darbuotojų.
Gamybinių pajėgumų panaudojimas birželį sudarė 70,7% ir
išliko nepakitęs nuo gegužės mėnesio. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas yra
mažesnis nei ilgametis jų panaudojimo rodiklis, kuris vidutiniškai siekia 75%
(2015–2024 m. birželio mėn.).
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai birželio
mėnesį fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos, metalo
gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių
gaminių gamybos, maisto produktų sektoriuose.
Indeksas sudaromas nuo 2015 m.
Per šį laikotarpį aukščiausia fiksuota pramonės lūkesčių
indekso reikšmė – 54,5 (2021 m. gegužės mėnesį), žemiausia – 38,9 (2020 m.
balandžio mėnesį)."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą