Lietuva neteko patrauklumo investuotojams

"Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) dinamiką pasaulyje šiemet lems tebesitęsianti įtampa dėl geopolitikos ir prekybos, tačiau įžvelgiamas ir šioks toks jų augimas. Lietuva turi galimybių pritraukti daugiau gynybos pramonės ir arčiau klientų tiekimo grandines perdėliojančių kompanijų. Tačiau tikėtis įvairesnių investicijų mūsų šalyje darosi sunkiau, nes augant atlyginimams mažais darbo kaštais konkuruoti nebegalime, o kitose srityse reikšmingų konkurencinių pranašumų neturime.

 

Pasauliniai TUI srautai 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo nedaug (2%, iki 1,3 trln. USD), tačiau tam įtakos turėjo „pašėlę finansinių srautų svyravimai“ keliose Europos ekonomikose. Pašalinus šių svyravimų poveikį, pasaulinės TUI pernai smuko dešimtadaliu, teigiama Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros padalinio (UNCTAD) 2024 m. pasaulio investicijų ataskaitoje.

 

Taip pat teigiama, kad kai kurios tarptautinės bendrovės šiuo metu atsargiai žiūri į savo plėtrą užsienyje dėl tokių veiksnių kaip mažesni augimo lūkesčiai, geopolitinė įtampa, pramonės politika ir tiekimo grandinių diversifikavimas.

 

„Nors 2024 m. pirmojo ketvirčio rodikliai vis dar silpni, visgi įmanoma, kad per visus metus galime sulaukti kuklaus augimo“, – skelbiama UNCTAD metinėje TUI tendencijų apžvalgoje, atsižvelgiant į laukiamas mažesnes palūkanas ir palankesnes sandorių finansavimo sąlygas.

 

Manoma, kad TUI siekiančios pritraukti valstybės dės papildomų pastangų, kad palengvintų investuotojų įsikūrimą, atsiras TUI pritraukti palankių tarptautinių susitarimų.

 

Pasaulinė TUI projektų mažėjimo tendencija neaplenkė ir mūsų šalies: „Investuok Lietuvoje“ (IL) skelbia, kad 2023 m. buvo pritraukti 53 TUI projektai, o „auksiniais“ 2022-aisiais jų buvo 56.

 

Be tradicinių investicijas ribojančių veiksnių – tinkamų darbuotojų stygiaus, augančių veiklos kaštų, prie nuosmukio prisidėjo ir dėl konflikto Ukrainoje išaugusios geopolitinės rizikos.

 

EY Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, investuotojai, ketinantys plėsti savo dabartinę veiklą Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio yra linkę skirti investicijoms į mokymo centrų plėtrą (Lietuvoje – 61% apklaustųjų), taip pat galima tikėtis reikšmingos plėtros mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, nes su šia sritimi savo investicijų plėtros planus Lietuvoje sieja 54% apklaustųjų.

 

Mantautas Paškevičius, ne vieną stambų investuotoją į Lietuvą atvedusios JAV personalo konsultacijų bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vykdomasis viceprezidentas, sako, kad, norėdami išlikti konkurencinėje kovoje regione, turime sukurti naujų pranašumų kad užsienio investicijos ir toliau pasiektų Lietuvą, o atlyginimų augimas nesustotų.

 

Jo nuomone, tikslingai nukreiptos mokesčių lengvatos, subsidijos ir kitos finansinės paskatos yra lengviausia priemonė padėti atskiriems regionams ar industrijoms tapti gerokai patrauklesniems.

 

„Valstybės, su kuriomis konkuruojame, skiria tam labai rimtą dėmesį ir jau seniai suprato, kad į TUI pritraukimą reikia žiūrėti kaip į investiciją“, – pabrėžia M. Paškevičius.

 

Negalima pamiršti ir bendros verslo aplinkos gerinimo bei nerimą keliančių demografinių rodiklių.

 

„Neišvengiamai turėsime tapti atviresne valstybe kvalifikuotai darbo jėgai ir jau dabar reikia pradėti apie tai kalbėti valstybiniu lygiu“, – priduria jis.

 

Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ (IF) vykdomoji direktorė, kalba, kad investicinę aplinką Lietuvoje reikėtų vertinti dvejopai.

 

Viena vertus, investicinė aplinka yra teigiama: politinė ir ekonominė situacija stabili, eksporto rinkose įžvelgiama augimo tendencijų, o finansavimo kaštai nustojo augti.

 

„Todėl regione jau veikiančios įmonės, vertindamos ekonomikos perspektyvas, nuosaikiai plečiasi. Mūsų žiniomis, didžioji dalis „Investors‘ Forum“ narių planuoja didesnę ar mažesnę plėtrą“, – komentuoja R. Skyrienė.

 

Padėtis kiek kitokia, jei vertiname Lietuvos patrauklumą naujiems investuotojams: augantys atlyginimai ir brangstantys energijos ištekliai taip pat mažina šalies patrauklumą: pigia darbo jėga konkuruoti nebegalime, o kitose srityse reikšmingų konkurencinių pranašumų neturime.

 

Negana to, pasak IF vadovės, geopolitinės rizikos kontekste reguliariai susiduriame su situacija, kai investuotojus atbaidome patys.

 

„Gyventojai ar savivaldybės nenori kaimynystėje turėti vieno ar kito verslo ir kompanijos būna priverstos ieškoti investicijoms patrauklesnių regionų“, – sako R. Skyrienė.

 

Pavyzdžiui, su rimtais iššūkiais paleisti gamybą neseniai susidūrė Vokietijos kapitalo baldų įmonė „Homanit Lietuva“, kai Regionų administracinis teismas, reaguodamas į vietos bendruomenės skundus, įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

 

Naujausias pavyzdys –  „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos kaimynystės išsigandusi Baisogalos bendruomenė. Tik pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie būsimos gamyklos vietą, gyventojai ėmė būgštauti, kad gali tapti galimos rusų agresijos taikiniu. O vietos verslas nerimauja, kad naujieji investuotojai nusiurbs dalį darbuotojų ir pan.

 

Vienas iš labai svarbių Lietuvos patrauklumų, dėl kurių investuotojai ateina į mūsų šalį, – mūsų turimi talentai. Tačiau jų ima trūkti, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Tad šioje srityje turime pasistengti – tiek ugdydami savo vidinius talentus, tiek prisitraukdami geriausių protų iš užsienio.

 

Nes šiandien verslas pasiryžęs judėti ten, kur yra talentų (taip, pavyzdžiui, teigia ir Nyderlandus potencialiai galinčios palikti įmonės, jei valdžia apribotų užsienio studentų atvykimą į jų šalį).

 

Vadinasi, turime investuoti ne vien į infrastruktūrą ir gamyklas, bet ir į žmones, visuomenėje diegti mokymosi visą gyvenimą požiūrį – tiek švietimo įstaigose, tiek verslo organizacijose, kad žmonės jaustųsi įgalinti ir išsiugdytų įgūdžius veikti nuolat kintančioje aplinkoje.

 

„Užauginti aukštos kvalifikacijos profesionalai gali kurti aukštą pridėtinę vertę – o juk būtent tokia ekonomika yra mūsų valstybės ilgalaikė vizija“, – kalba Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

 

Analitikai primena, kad investuotojams svarbu pasiūlyti parengtą infrastruktūrą, tuo privalo pasirūpinti valstybės institucijos ir savivaldybės.  

 

Dar vienas postūmis ugdyti konkurencinį pranašumą – sugebėjimas įžvelgti galimybių pokyčiuose ir atrasti jas: pavyzdžiui, tapti tam tikros srities dirbtinio intelekto technologijų lyderiais.

 

„Tai suteiktų pagrindą daugiau komunikuoti apie tai, ką mokame ir pasiekiame, o ne apie tai, ko bijome“, – teigia L. Dičpetris.

 

Ir dar vienas ne mažiau svarbus (net nereikalaujantis didžiulių lėšų) ekspertų patarimas – kuo daugiau pozityvių žinučių apie save, kad „atskiestume“ negatyvų foną."

 

Žinote, mes čia skiedžiame nenustodami, tiesiog žodžiais triedžiame, tas nepadeda. Kodėl netekome konkurencinių pranašumų? Nes nevertinome mūsų darbuotojų. Investavome į gražų verslininkų gyvenimą, jų poršius, bentlius, bei teslas. Konservatoriai universitetus pavertė diplomų kioskais, užimtais ne jų darbu, o reklama ir pataikavimu turtingiesiems klientams. Ilgai mokėjome labai mažus atlyginimus, todėl talentai negalėjo pasamdyti gerus korepetitorius, praradome daugumą talentų. Talentai iš užsienio į Lietuvą nevažiuos, kas gi nori dirbti sunkiai, o pensijoje atsidurti skurde ir be šiuolaikinių vaistų. Vienu žodžiu, Lietuva yra nuvaryta nuo koto kumelė, visai, kaip mūsų premjerė.