"Kalbant apie ginklus, Pentagonas teikia pirmenybę kokybei, o ne kiekybei. Teorija teigia, kad brangios aukštosios technologijos yra pranašesnės už masinę gamybą. 30 metų tai buvo paremta mūšio lauko įrodymais.
Tada Amerikos priešai sumažino išlaidas ir padidino dronų skaičių. Kamikadzės dronas tapo labiausiai stulbinančiu karo pokyčiu per dešimtmečius, paneigiančiu Pentagono tezę. Ukraina užsibrėžė tikslą šiais metais pagaminti milijoną bepiločių orlaivių, kad neatsiliktų nuo Kinijos ir Irano tiekimo Rusijai – ir tai rodo, kad Rusija savo gynybos ministrą pakeitė ekonomistu, užsiimančiu dronais.
Pigūs dronai netrukus bus aprūpinti dirbtiniu intelektu (AI), kas padidins jų efektyvumą.
Šis patobulinimas suteikia galimybę JAV, turinčioms pranašesnius dirbtinio intelekto inžinierius ir pasaulinį techninį pranašumą prieš likusį pasaulį.
Deja, Pentagonas neprisitaikė. Tauta susiduria su kapitalo spaudimu, o skolos aptarnavimas viršys gynybos biudžetą, tačiau kariuomenę taip pat paralyžiuoja pasenęs verslo modelis. Didžioji dalis viešųjų pirkimų biudžeto yra griežtai skirta gynybos oligopolijai, kuri negali gaminti mažomis sąnaudomis.
Per du dešimtmečius po rugsėjo 11-osios pusė Fortune 500 įmonių dingo. Laisvoji rinka sukuria kūrybinę destrukciją. Priešingai, gynybos pramonė lieka be iššūkių. 2000 m. didžiausias JAV karinis rangovas Lockheed Martin pranešė apie komercinių telekomunikacijų praradimą. 2001 m., laimėjęs F-35 programą, jis atsisakė telekomunikacijų. Užuot konkuravęs su novatoriais, „Lockheed“ nusprendė, kad būtų naudingiau naudoti milžiniškas kliūtis patekti į karinį tiekimą, daugiausia dėmesio skiriant vyriausybinėms sutartims, kurios padengia visas išlaidas ir reguliuojamą pelną. Po dviejų dešimtmečių 2 trilijonus dolerių kainuojantis F-35 yra viena brangiausių gynybos programų JAV istorijoje.
Penki pagrindiniai kariuomenės rangovai primena elektros energijos tiekimo įmones. Įvaldę sudėtingą reguliavimo sistemą, jie maksimaliai padidina pelną, kai gamybos sąnaudos yra didžiausios, įterpdami mokesčius į neaiškias eilutes. Paklaustas, kodėl maišelis varžtų kainuoja 90 000 dolerių, oro pajėgų sekretorius balandį sakė, kad per didelės kainos yra „sisteminė problema“.
Kariuomenė išreiškė susidomėjimą pigių AI dronų gamyba. Pavyzdinės pastangos vadinamos replikatoriumi, kapitalizuotu mažiau, nei 0,2 % gynybos investicijų biudžeto. „Replicatorius“ pats apibūdintas „plakato vaikas“ yra slankiojanti bomba, kurios sukūrimas, kaip manoma, viršija 100 000 dolerių. Nėra pakankamai lėšų masinei gamybai už tokią kainą.
Pakeitimui reikės trijų žingsnių. Pirma, gynybos sekretorius turi primygtinai reikalauti, kad milijonas pigių dirbtinio intelekto dronų yra gyvybiškai svarbus, kaip padarė buvęs gynybos sekretorius Robertas Gatesas, paskelbęs „karą Pentagonui“, kad išleistų daugiau, nei 40 mlrd., dolerių šarvuotiems sunkvežimiams. Dronų mastą galima pasiekti per trejus metus, perkeliant 20 mlrd. dolerių naujiems dalyviams.
Antra, perskirstymui turi vadovauti investicijų komitetas. Tai yra standartinė didžiųjų korporacijų procedūra, o gynybos sekretorius turi vidinį atitikmenį, kuriam vadovauja Išlaidų vertinimo ir programos vertinimo biuras. Problema ta, kad kariškiai abejoja CAPE gebėjimu optimizuoti portfelį, o Kongresas yra atvirai priešiškas. CAPE turi būti įgaliota priimti strateginius sprendimus.
Trečia, Kongresas turi įgalioti gynybos sekretorių nukreipti išlaidas į naujas sritis. Šiuolaikinį šios veiklos valdymą stabdo daugiau, nei 1000, taisyklių, pridėtų nuo rugsėjo 11 d. Nuo 2010 m. Kongresas papildomai padidino biudžetą daugiau, nei 50, nuolatinių rezoliucijų, sukurdamas aplinką „naudok arba prarask“, kuri trukdo naujoms iniciatyvoms.
Dirbtinio intelekto dronai sukels pavojų mūsų pajėgoms – nuo laivų iki pėstininkų. Lygiai taip pat, kaip šarvuotas žaibo karas Antrojo pasaulinio karo metu užklupo Europą neapsaugotą, taip ir šiandien plinta bepiločių orlaivių amunicija.
Amerika turi aiškų pranašumą dirbtinio intelekto srityje, tačiau, norint išnaudoti šį pranašumą, reikia investavimo rizikos.
Tai gali įvykti tik tuo atveju, jei generolai ir gynybos sekretorius pripažins, kad brangios Amerikos karinės mašinos rizikuoja būti sunaikintos pigių mūsų sukurtų technologijų versijų.
---
Ponas Westas yra buvęs jūrų pėstininkas ir Goldman Sachs partneris. 2017–2019 m. dirbo gynybos sekretoriaus padėjėju specialiosioms operacijoms.“ [1]
Bėda tame, kad generolai ir gynybos sekretorius čia nieko negali. Pinigus gynybai skirsto kongreso nariai. Kongreso nariai akylai seka, kad jų rinkėjai, gaminatys brangias Amerikos karines mašinas, toliau gautų uždarbį už šį gaminimą. Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Todėl amerikietiški dronai ir toliau bus brangiausi. Todėl amerikietiškų dronų ir toliau bus mažai.
1. AI Drones Threaten U.S. Forces. West, Owen. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 July 2024: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą