Sutelktinio finansavimo rinkos tendencijos: spartus augimas, tarptautinė plėtra ir metamas iššūkis tradicinėms finansų įstaigoms

 

"Reklama publikuota: 2024-07-03 07:00

 

Sutelktinio finansavimo rinkai šie metai atneš dar vieną proveržį: Lietuvoje veikiantys rinkos dalyviai greičiausiai peržengs 300 mln. Eur pritrauktų investicijų ribą ir dar aktyviau dairysis į užsienį, mat barjerų verslo modelį plėsti į kitas Europos šalis praktiškai neliko.

 

Nė dešimtmečio Lietuvoje neskaičiuojanti sutelktinio finansavimo rinka vystosi itin sparčiai: šalyje ji gimė tik 2016 m., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas. Jau po metų sutelktinio finansavimo platformose (SFP) investuotas pirmas milijonas eurų, o veiklą vykdė penki rinkos dalyviai.

 

Rinkos lūžį labiausiai paskatino pasaulinė pandemija 2020-aisiais, kuomet prasidėjo spartus SFP rinkos augimas.

 

„Tuo metu visos SFP labai smarkiai augo. Per pandemiją žmonės atrado daugiau laiko. Aš ir pati tuo metu pradėjau aktyviai investuoti, nes tai buvo puikus metas domėtis, suprasti, įvertinti tai, kad sąskaitoje pinigai guli neįdarbinti ir laikui bėgant nuvertėja. Daugelis žmonių tuomet suprato, kad investuoti yra paprasta, kad tai daryti galima neišeinant iš namų, neskiriant didelių sumų“, – „Verslo žinių” organizuotame Investuotojų festivalyje sakė Lina Maskoliūnė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ verslo plėtros vadovė.

 

Vis dėlto naujos sutelktinio finansavimo eros pradžia L. Maskoliūnė laiko būtent 2024-uosius, mat jau baigėsi prisitaikymo prie bendro Europos Sąjungos (ES) reguliavimo, įvesto 2023 m., laikotarpis.

 

„2024 metai yra savotiška naujos sutelktinio finansavimo eros pradžia – pasibaigus prisitaikymo laikotarpiui rinkoje atsirado daugiau aiškumo, daugiau saugumo investuotojams. Tad šiandien investuodami SFP galime elgtis daug drąsiau, nei tai darėme anksčiau“, – tikina L. Maskoliūnė.

 

Prognozuojama, kad Lietuvoje šiais metais per SFP pritrauktos investicijos pasieks 300 mln. Eur (2023 m. – 230 mln. Eur), o visoje Europoje 2028 m. ši suma sudarys 211,9 mlrd. Eur.

 

Žaidėjų sumažėjo, tačiau galimybių padaugėjo

 

Lietuva pagal SFP sutelktų sumų dydį ir platformų skaičių Europoje atsilieka tik nuo Vokietijos ir Prancūzijos.

 

Iki įsigaliojant bendriems ES sutelktinio finansavimo rinkos reikalavimams Lietuvoje veikė 23 SFP operatoriai, šiandien jų liko 12. „Profitus“, vertinant pritrauktas investicijas, priklauso didžiausia rinkos dalis, siekianti 28 proc.

 

L. Maskoliūnė sako, kad bendras ES reguliavimas sumažino rinkos žaidėjų skaičių, tačiau suteikė daugiau galimybių verslą plėsti kitose šalyse.

 

„Europinė licencija visoms platformos suteikė galimybę lengviau įeiti į kitas rinkas. Manau, kad matysime tiek vietinių dalyvių bandymus eiti į užsienį, tiek užsienio SFP plėtrą Lietuvoje. Šiandien barjerų eiti į kitas rinkas likę labai nedaug“, – sako „Profitus“ atstovė.

 

Natūralu, kad rinkoje sparčiai pradėjus kurtis SFP ne visoms joms sekėsi vienodai ir šiandien turinčios mažiausiai investuotojų, negalinčios pasiūlyti patrauklių projektų yra pasmerktos išnykti arba jungtis tarpusavyje.

 

Tad šiandien, anot L. Maskoliūnės, viena pagrindinių sutelktinio finansavimo rinkos tendencijų – platformų konsolidacija.

 

„Didžiausia kiekvienos platformos vertė – joje investuojančiųjų skaičius. Tos platformos, kurioms sekasi prasčiau, turi mažiau klientų, bus priverstos jungtis, kai kuriuos rinkos žaidėjus suvalgys didieji. Sustambėjusioms platformoms tai leis įgyvendinti didesnius projektus. Netrukus pamatysime, kiek platformos realiai dirba, kaip joms sekasi užtikrinti saugų portfelį, kiek turi neveiksnių paskolų. Tos platformos, kurios veiks gerai, bus stiprios, pritrauks daugiau pinigų ir jie bus santykinai pigesni“, – sako L. Maskoliūnė.

 

SFP šiandien sukuria ir vis didesnę konkurenciją tradiciniams finansavimo rinkos žaidėjams. Ši tendencija mažėjant palūkanoms turėtų matytis dar ryškiau, teigia L. Maskoliūnė.

 

„Natūralu, kad visos platformos projektų savininkams nori skolinti kuo pigiau, tad matysime konkurenciją su tradiciniais finansavimo rinkos dalyviais, ji bus vis aršesnė. Jaučiame ją – auganti sutelktinio finansavimo įtaka galbūt šiek tiek erzina tradicinius finansuotojus“, – mano L. Maskoliūnė.

 

Kita vertus, platformos šiandien, anot jos, jau pasiruošusios ir bendradarbiauti su kitais finansų sektoriaus rinkos dalyviais: leidžiamos obligacijos, vystomi bendri projektai su investiciniais fondais, bankais ir pan.

Smulkiųjų investuotojų įtaka ir tvarumas

 

Kaip svarbią rinkos tendenciją „Profitus“ verslo plėtros vadovė išskiria ir nuolat augančią smulkiųjų investuotojų reikšmę.

 

„Susijungę smulkieji investuotojai yra labai didelė jėga. „Profitus“ platformoje mes labai tikime smulkiaisiais investuotojais. Mūsų duomenų bazė didžiąja dalimi yra sudaryta iš smulkiųjų investuotojų. Įdomu tai, kad smulkieji turi tam tikrų stiprybių – jie kur kas labiau nei stambieji yra atsparūs ekonominiams svyravimams ir pan.“, – sako L. Maskoliūnė.

 

Kaip pavyzdį, kokie svarbūs rinkai gali būti smulkūs investuotojai, L. Maskoliūnė pateikia „Game Stop“ bei „AMC Theatres“ atvejus, kai susitelkusi socialinių tinklų smulkiųjų investuotojų bendruomenė principingai masiškai pirko ne pačius geriausius laikus išgyvenusių įmonių akcijas ir jas smarkiai išbrangino, taip pakeičiant net stambų investuotojų veiksmus.

 

Be abejo, sutelktinio finansavimo rinkos neaplenkė ir visuotinės tvarumo tendencijos, kurias skatina tiek vis didėjantis rinkos reguliuotojų, tiek aplinkos spaudimas.

 

„Šiandien reikalaujama, kad projektuose būtų užtikrinama socialinė atsakomybė, būtų priimami tvarūs sprendimai. Mes į naudojamus algoritmus taip pat turime įsitraukę kriterijus, rodančius, kiek konkretūs projektai yra tvarūs“, – dėsto įmonės atstovė.

 

Naujų galimybių platformoms turėtų suteikti ir dirbtinio intelekto technologijos, kurias, kaip teigia L. Maskoliūnė, SFP kurdamos naujus produktus jau pradeda naudoti.

Apie pinigus reikia kalbėti daugiau

 

Nepaisant spartaus rinkos augimo, L. Maskoliūnė sako mananti, kad tikrasis sutelktinio finansavimo potencialas pasimatytų tuomet, kai didesnė lietuvių dalis imtų aktyviai investuoti, o indėliai nebebūtų vienintelis žinomas būdas santaupas apsaugoti nuo nuvertėjimo.

 

„Lietuvoje aktyviai investuoja tik apie 4 proc. šalies gyventojų, nors gyventojų ir įmonių indėliuose laikoma pinigų suma siekia net 33 mlrd. Eur. „Frazė „laikas – pinigai“ gal ir atrodo nuvalkiota, tačiau šiuo atveju yra labai teisinga. Jūsų pinigai labai nemėgsta laiko. Kodėl nenorime būti turtingi, kodėl taip nenorime kalbėti apie pinigus, kodėl mums tai kelia nepatogumą?“, – konferencijoje retoriškai klausė L. Maskoliūnė.

 

Anot jos, Lietuvoje, kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje, daugeliui vis dar nedrąsu pasakyti ar paklausti, kiek žmogus uždirba, kur investuoja, nors daugiau kalbant apie pinigus daugiau  apie juos ir žinotume, turėtume daugiau galimybių juos pritraukti.

 

„Tai kyla iš skurdo mąstysenos. Tai mūsuose įsisenėjusi nuostata, kad pinigų turėjimas yra gėdingas ar neigiamas dalykas. Ji mus stabdo nuo dalyvavimo finansų rinkose. Mes tikrai galime kalbėti apie pinigus, kaip kad kalbame apie orą ar maistą, apie sveikatą“, – mano Maskoliūnė."