Ką mes, lietuviai, jau paaukojome Vakarų kovai su Rytais, ir ką - dar ne?

Pradėkime nuo to, ką dar nepaaukojome, nes taip lengviau suprasti mūsų logiką. Skamba keistai, bet mes neatsisakėme tik oro, kuriuo kvėpuojame. Viso kito, kas žmogui svarbu, jau atsisakėme. Atsisakėme suvereniteto - dabar mūsų žemėje vėl gyvens vokiečių, kurių daugelis palaiko AfD nacionalistus EP rinkimuose, kariuomenė. Ką tie nacionalistai mums reiškia? Jūs Pirčiupio motiną matėte?  Atsisakėme Klaipėdos uosto ir geležinkelių. Atsisakėme eksporto į Rytus, įskaitant pasaulio gamyklą, sparčiai turtėjančią, Kiniją. Atsisakėme gamyklų. Dabar rėkiame, kad gaminsime tik patrankų sviedinius ir šovinius. O kas tuos sviedinius ir šovinius pirks, jei už kelių mėnesių Amerikoje valdžion ateis Trumpas ir, kaip jau pažadėjo, daugiau neduos tam pinigų? Tai kovai nueina ir dabartiniai mūsų pinigai, tie, kuriuos uždirbome, ir tie, kuriuos pasiskolinome. Kaip atrodytų atsisakymas nuo oro, kuriuo kvėpuojame? Kad išlaisvinti vokiečiams gyvenamąją erdve, nueitume į miškus, pasirinktume sausas šakas (jų dabar daug) ir pasikartume.