Pastangos derinti ūkininkavimą ir saulės energijos gavimą auga

 „Kai saulės energijos ūkiai plinta visame kraštovaizdyje, kai kurie nerimauja, kad jie išstums tikrąją dirbamą žemę. Sprendimas: kodėl gi tame pačiame sklype neužauginus maisto ir negavus saulės energijos?

 

 Paskatinti saulės energijos pramonės paramos ir vyriausybės finansavimo, mokslininkai tiria naujus būdus, kaip derinti žemės ūkį ir saulės energiją. Ohajo valstijoje, viename iš pirmųjų tokio pobūdžio, prasidėjo didelio masto JAV ūkis, gaminantis ir derlių, ir saulės energiją.

 

 Nepaisant pažangos, „agrovoltaika“ – laisvai apibrėžtas terminas, apibūdinantis saulės energijos gamybą kartu su ganymu, apdulkintojų buveinėmis ar pasėliais – išlieka niša, iš dalies todėl, kad sujungus dvi pramonės šakas gali padidėti saulės energijos gamybos sąnaudos ir sumažėti žemės ūkio produktyvumas. Neseniai atliktas vyriausybės skaičiavimas parodė, kad apie 1% saulės energijos gaunama iš agrovoltainių vietų.

 

 Kai kurie šalininkai įsivaizduoja ateitį, kurioje jokiam saulės energijos ūkiui nebus leista be pažado ganyti galvijus ar auginti liucerną. Kiti nerimauja, kad kūrėjų daug išreklamuotos žemės ūkio energijos pastangos, pavyzdžiui, projektai, kuriuose auginami apdulkintojams draugiški augalai, yra tik „bičių plovimo“ viešųjų ryšių kampanijos, siekiant laimėti bendruomenės dalyvavimą dideliuose projektuose.

 

 Neseniai per Zoom skambutį Kornelio universiteto mokslininkas Jaredas Buono sukūrė animaciją, kurioje buvo pavaizduotos besisukančios saulės baterijos, kad jų veidai būtų atokiau nuo saulės, todėl tiesioginė šviesa apšviestų po jais esančius pasėlius. Buono tiria, kaip šios „antisekančios“ plokštės, kurios tolsta nuo saulės šviesos, o ne seka ją, gali egzistuoti kartu su subtiliais augalais, tokiais kaip vynuogės ir persikai.

 

 Buono teigė, kad jis manė, kad sistema sukels kompromisų, dėl kurių sumažės energijos gamyba ir pasėlių derlius. Vietoj to, kai kurie duomenys parodė, kad plokštės padeda pasėliams. Pavyzdžiui, Prancūzijoje plokštės buvo naudojamos, siekiant išlaikyti vynuogių vynmedžius pavėsyje karščio bangos metu. „Jie išsaugojo derlių, todėl derlius padidėjo 30 proc.“, – sakė J. Buono. Panašiai smarkaus šalčio metu uždarius saulės baterijas virš pasėlių, oras gali sušilti žemiau keliais laipsniais ir išvengti šalčio žalos.

 

 Buono eksperimentai yra tai, ką jis vadina „žemės ūkio pirmenybė“. Jis sutelkia dėmesį į tai, kaip saulės baterijos gali padėti ūkininkams apsaugoti jų pasėlius. Mokslininkas Madhu Khanna, Ilinojaus universiteto Urbana-Champaign aplinkos ekonomistas, vadovauja Žemės ūkio departamento finansuojamam 10 mln. dolerių eksperimentu su platesniais tikslais.

 

 Iššūkis siekiant maksimaliai padidinti bendrą derlių yra pertvarkyti plokščių atstumą ir aukštį, kad būtų galima pritaikyti ūkininkavimą. Įprastus masyvus sudaro saulės kolektoriai, pritvirtinti prie 4 pėdų aukščio rėmų, o tai yra per žema ūkio įrangai. Tačiau „padidėjus aukščiui plokščių kaina išties didėja eksponentiškai“, – paaiškino Khanna.

 

 Jos komanda sodina sojų pupeles, kurios auga pritūptuose krūmuose po 6 pėdų rėmais, kurie yra brangesni, nei 4 pėdų modeliai, bet pigesni, nei aukštesni. Jie taip pat išstumia plokščių eiles toliau vienas nuo kitų, kad būtų vietos pasėliams ir žemės ūkio technikai. Tikslas yra sukurti dizainą, kuris būtų produktyvesnis, kaip kombinuotas saulės energijos įrenginys, nei vienas ar kitas.

 

 Nepaisant visų neseniai atliktų eksperimentų su agrovoltais, ūkininkams, turintiems didelį žemės kiekį, finansiškai patraukliausias būdas įsitraukti į saulės energiją dažnai yra tiesiog išnuomoti dalį ūkio kūrėjams.

 

 „Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, saulės energijos gamybos nuomos kaina yra tris ar keturis kartus didesnė, nei augalininkystės“, - sakė Khanna.

 

 Buono, Kornelio tyrinėtojas, teigė, kad jo darbas sukėlė saulės energijos kūrėjų susidomėjimą, kol jie sužinojo apie kainą.

 

 „Užvedžiau kslbą apie 5 dolerius už vatą, ir matėsi, kaip visas kambarys iškvepia“, – sakė jis. Pasak Lawrence'o Berkeley nacionalinės laboratorijos, vidutinė komunalinių saulės energijos projektų kaina 2022 m. buvo 1,32 dolerių už vatą. „Jie buvo tokie mandagūs: „Gerai, žinote, per ateinančius kelerius metus turėsime tai išnagrinėti ir pažiūrėti, kaip viskas klostysis“.

 

 Remiantis Energetikos departamento duomenimis, iki 2035 m. saulės energijai gaminti bus naudojama tik 0,3% JAV dirbamos žemės.

 

 „Daugelyje vietų, kur statoma didelė saulės energijos elektrinė, jūs nieko nedirbote. Ne taip, kaip daugumoje vietų konkuruojame dėl dirbamos žemės, tiesa? sakė Sheldonas Kimberis, saulės energijos kūrėjo „Intersect Power“ generalinis direktorius.

 

 „Apskritai kalbant, [agrovoltaika] tiesiog visiškai neįgyvendinama dideliu mastu“, – pridūrė Kimber. „Neskaitant avių ir apdulkintojų, tai tiesiog nėra nieko gero.“" [1]

 

1.  U.S. News: Efforts to Mix Farming and Solar Energy Grow. Brown, H Claire.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Sep 2024: A.3.

Efforts to Mix Farming and Solar Energy Grow

"As solar farms fan out across the landscape, some worry they will displace actual farmland. The solution: Why not grow food and produce solar energy on the same plot?

Boosted by solar-industry support and government funding, researchers are exploring new ways to combine agriculture and solar power. In Ohio, operations have begun on a large-scale U.S. farm producing both crops and solar energy, one of the first of its kind.

Despite the advances, "agrivoltaics" -- a loosely defined term that describes solar energy production combined with grazing, pollinator habitats or crops -- remains niche, in part because merging the two industries can drive up the costs of solar-energy production and reduce agricultural productivity. A recent government estimate found that about 1% of solar power comes from agrivoltaic sites.

Some advocates envision a future where no solar farm gets permitted without a promise to graze cattle or grow alfalfa. Others worry that developers' much-touted agrivoltaics efforts, like projects that grow pollinator-friendly plants, are little more than "bee-washing" public relations campaigns to win community buy-in on big projects.

On a recent Zoom call, Cornell University researcher Jared Buono pulled up an animation that showed solar panels rotating to position their faces away from the sun, allowing direct light to shine on crops beneath them. Buono is researching how these "antitracking" panels, which move away from sunlight instead of following it, can coexist with delicate crops like grape vines and peach trees.

Buono said he had expected the system to result in trade-offs, resulting in lower energy output and lower crop yield. Instead, some data have shown the panels helping the crops. In France, for example, panels have been used to keep grape vines in the shade during a heat wave. "They saved the crop, so it was a 30% increase in yield," Buono said. Similarly, during a cold snap, closing solar panels above a crop could keep the air beneath a few degrees warmer and prevent frost damage.

Buono's experiments are what he calls an "agriculture-first approach." He is focused on how solar panels can help farmers protect their crops. Researcher Madhu Khanna, environmental economist at the University of Illinois Urbana-Champaign, is leading a $10 million grant project funded by the Agriculture Department that focuses on optimizing the output for both solar and energy, a metric called combined yield.

A challenge for maximizing combined yield is reimagining panel spacing and height to accommodate farming. Typical arrays consist of solar panels fitted to frames that are 4 feet high, which is too low for farm equipment. But "the cost of the panels really goes up exponentially as the height goes up," Khanna explained.

Her team is planting soybeans, which grow in squat bushes, beneath 6-foot frames, which are more expensive than 4-foot models but less pricey than taller ones. They are also spacing the rows of panels farther apart to make space for the crops and farm machinery. The goal is to land on a design that is more productive as a combined solar-crop installation than as one or the other.

Despite all the recent experiments with agrivoltaics, for farmers who own a substantial amount of land, the most financially appealing way to get involved with solar is often to simply lease a portion of the farm to developers. 

"From an economic perspective, the leases for solar farming are three to four times higher than for crop production," Khanna said.

Buono, the Cornell researcher, said his work has generated interest from solar developers -- until they learned about the cost.

"I brought up $5 a watt, and you could see the whole room deflate," he said. The median cost for utility-scale solar projects was $1.32 a watt in 2022, according to the Lawrence Berkeley National Laboratory. "They were like, 'OK, well, you know, we're going to have to look into this in the next few years and see where it goes.'"

Nationwide, only 0.3% of U.S. farmland is expected to be used for solar energy by 2035, according to the Energy Department.

"Most of the places where substantial solar is getting built, you weren't farming anything. It's not like we're competing for farmland in most places, right?" said Sheldon Kimber, CEO of solar developer Intersect Power.

"Generally speaking, [agrivoltaics is] just absolutely not feasible at scale," Kimber added. "Beyond sheep and pollinators, it's just not really a thing."" [1]

1.  U.S. News: Efforts to Mix Farming and Solar Energy Grow. Brown, H Claire.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Sep 2024: A.3.

 

Katės turi įprotį kelias dienas medžioti vienos. Niekas nepastebės, jei kai kurias kates suvalgys imigrantai iš, įstatymų nepaisančio, Haičio. Kokių įrodymų turite, kad įrodyti, kad niekas nevalgo kačių? Sustabdykite propagandą

 „SPRINGFIELD, Ohajo valstija – miesto vadovas Bryanas Heckas rugsėjo 9 d. rytą Rotušėje gavo neįprastą klausimą, kurį pateikė respublikonų kandidato į viceprezidentus JD Vance'o biuras. Darbuotojas paskambino paklausti, ar keistuose ganduose yra tiesos. apie imigrantus iš Haičio ir naminius gyvūnus Springfilde „Jis paklausė: „Ar gandai apie valgomus naminius gyvūnus tikri?“ – prisiminė Heckas. „Aš jam atsakiau, kad ne. Nebuvo jokių patikrinamų įrodymų ar ataskaitų, patvirtinančių, kad tai tiesa. Aš jiems pasakiau, kad šie teiginiai yra nepagrįsti."

 

 Iki to laiko Vance'as jau paskelbė apie gandus savo 1,9 milijono sekėjų X. Vis dėlto jis laikėsi įrašo ir kitą rytą pakartojo dar atkaklesnę pretenzijos versiją.

 

 Tą naktį buvęs prezidentas Donaldas Trumpas stovėjo Filadelfijos debatų scenoje ir paskleidė gandą į stratosferą. „Springfilde jie valgo šunis“, – sakė jis. „Žmonės, kurie atėjo, valgo kates. Jie valgo, valgo, ten gyvenančių žmonių augintinius. Ir štai kas vyksta šioje šalyje“.

 

 Akimirksniu eilinio Amerikos miesto, kovojančio su imigrantų antplūdžiu, kovos virto politiniu pranešimu, nukreiptu į dėl imigracijos nuliūdusius rinkėjus.

 

 Tai buvo įspūdingo jėgų susidūrimo, įstūmusio Springfildą į JAV prezidento rinkimus, kulminacija. Vasarą išorinės neonacių grupės, kurios specializuojasi, išnaudodamos vietinius ginčus, siekdamos kurstyti pasipiktinimą migrantais, įsitraukė į vietinį ginčą ir pakurstė pasakojimą apie, naminius gyvūnėlius valgančius, haičius. Tada Trumpo kampanija tuos gandus paskleidė pasauliui – ir toliau juos skleidė net po to, kai buvo atskleisti, kaip melas.

 

 Trumpas praėjusį penktadienį pareiškė, kad planuoja „dideles deportacijas“ iš Springfildo, kurio Haičio bendruomenės didžioji dalis legaliai yra šalyje. Vance'as antradienį sakė, kad D. Trumpas kada nors norėtų apsilankyti Springfilde.

 

 Bandymai suvaldyti žalą Springfilde buvo greitai priblokšti, nepaisant to, kad miesto vadovai lenktyniavo iš susitikimo į susitikimą, bandydami sustabdyti potvynį. Ohajo valstijos policija buvo iškviesta apsaugoti vietinius vaikus, jiems grįžtant iš mokyklos. Iki antradienio vakaro buvo užregistruoti 36 grasinimai susprogdinti.

 

 „Mes gyvename pavojuje, kuris kyla iš dezinformacijos ir sukurtos istorijos“, – sakė miesto vadovas Heckas.

 

 „Pasakėme tiems nacionaliniu lygmeniu, kad jie kalba apie šiuos dalykus, kurie yra netiesa“, – pridūrė Springfildo meras Robas Rue, registruotas respublikonas. Tačiau jis sakė, kad teiginiai buvo „pakartoti ir padvigubinti“.

 

 Praėjusį sekmadienį Vance'as CNN tvirtino, kad jis iš pirmų lūpų turėjo pasakojimų apie incidentus iš rinkėjų, tačiau žiniasklaida nekreipė dėmesio į migrantų problemas Amerikos miestuose „kol mes su Donaldu Trumpu nepradėjome kalbėti apie kačių memus“. Jis pridūrė: „Jei turiu kurti istorijas, kad Amerikos žiniasklaida iš tikrųjų atkreiptų dėmesį į Amerikos žmonių kančias, tai aš ir darysiu“.

 

 Springfildas buvo bendruomenė, turinti visas sudedamąsias dalis, kurias reikėjo išnaudoti per glaudžius, įnirtingus nacionalinius rinkimus.

 

 Jis yra JAV vidurio viduryje, o pavadinimas yra toks bendrai amerikietiškas, kad buvo naudojamas klasikinėse komedijose „Tėvas žino geriausiai“ ir „Simpsonai“. Nuo pat pradžių tai buvo imigrantų vieta: pirmiausia airiai, kurie XIX amžiaus pradžioje keliavo į vakarus, vėliau vokiečiai, o, galiausiai, juodaodžių amerikiečių banga, bėganti iš pietų.

 

 Ši neseniai Haičio imigrantų banga iš pradžių buvo palankiai sutikta. Miesto turtai smuko, kaip ir likusios Rūdžių juostos dalies, gyventojų skaičius sumažėjo nuo 83 000 1960 m. iki 59 000 2020 m. Haitiečiai bėgo nuo pavojaus savo vis labiau įstatymų nepaisančioje šalyje, ypač po to, kai 2021 m. buvo nužudytas jų prezidentas. 

 

Springfilde, juos sutiko evangelikų grupės ir darbdaviai. 

 

Draugai ir šeimos nariai ten sekė artimuosius.

 

 Apskaičiavimai skiriasi, tačiau respublikonų gubernatorius Mike'as DeWine'as sakė, kad per pastaruosius ketverius metus į Springfildą imigravo maždaug 15 000 Haičio gyventojų. Jie galėjo legaliai imigruoti pagal Bideno administracijos politiką, pagal kurią haitiečiams buvo suteiktas laikinas saugomas statusas pagal 1990 m. Kongreso sukurtą programą, skirtą apsaugoti imigrantus iš vietų, kurios buvo laikomos pernelyg pavojingomis, kad būtų galima sugrįžti.

 

 Vietos ekonomika pakilo.

 

 Verslo savininkai sakė esantys dėkingi, kad turi darbuotojus, norinčius dirbti ilgomis pamainomis ir daryti tai, ko reikia, kad pasiektų gamybos tikslus. 

 

Už miesto esančiuose kukurūzų laukuose atsirado naujų padalinių. Atsidarė nauji restoranai. Prie miesto rotušės plevėsavo Haičio vėliava.

 

 Augimas atėjo su augimo skausmais. Anglų kalba nekalbančiųjų skaičius valstybinėse mokyklose išaugo keturis kartus iki daugiau, nei 1000, vaikų. Vietinė klinika ir ligoninė buvo priblokštos su žmonėmis, bėgančiais iš šalies, kurioje sveikatos priežiūra yra menka.

 

 Eismas išaugo, kaip ir nusivylimas vairuotojais, labiau pripratusiais prie chaotiškų Port o Prenso gatvių, nei tvarkingo Springfildo tinklo.

 

 2023 m. prasidėjus mokyklai įvyko tragedija. Mikroautobusas, vairuojamas imigranto iš Haičio, rėžėsi į mokyklinį autobusą, sužeidė 20 vaikų ir žuvo Aidenas Clarkas.

 

 Vyriškis neturėjo JAV galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

 

 Vaiko mirtis sukėlė konfliktą dėl imigracijos. Miesto komisijos posėdžiai, kuriuose kažkada dominavo zonavimo peticijos, tapo išplėstinėmis viešomis imigracijos pastabų sesijomis. 

 

Didėjo įtarimai, kam gali būti naudinga migrantų banga.

 

 Po vieno miesto komisijos posėdžio evangelikų pastorius Carlas Ruby, kuris vadovavo „imigrantų integracijos“ ne pelno organizacijai, susirado vietos GOP lyderį, kuris jį kritikavo internete. Ruby sakė paspaudęs ranką Markui Sandersui, kuris tapo pagrindiniu imigrantų antplūdžio miesto kritiku, ir nepaleis, kol nesutiks susitikti.

 

 Jie susitiko ir gėrė kavą „Paneroje“. Ruby pasiūlė pasidalinti savo organizacijos mokesčių dokumentais, kurie išsklaidytų gandus, kad jis praturtėjo iš savo, ne pelno siekiančios, organizacijos. Jis taip pat sakė, kad neturi nuomojamo turto ir neturėjo naudos iš vietinės įdarbinimo agentūros, įdarbinusios haitiečius, kaip sklandė gandai. Sandersas, kuris Ruby palygino su „kojotu“, kuris uždirba pinigus, padėdamas žmonėms nelegaliai patekti į JAV, sutiko panaikinti kai kuriuos jo internetinius įrašus.

 

 Nuo to laiko abu vyrai nekalbėjo. „Manau, kad jis manimi patikėjo, bet nemanau, kad tai atitinka jo pasakojimą“, – sakė Ruby.

 

 Jo nedomina kitas susitikimas.

 

 „Šiuo metu tai grupei logika ir tiesa nėra svarbios. Sandersas, išėjęs į pensiją inžinierius, pradėjo dirbti mokyklinio autobuso vairuotoju, kad paguostų jo dukrą, kuri po Aideno Clarko mirties bijojo grįžti į autobusą.

 

 Jis sakė, kad būtų atviras kitam susitikimui, nes tiki, kad gali parodyti, kaip haitiečiai pakenkė miestui. "Galiu parodyti jums žalą", - sakė jis.

 

 „Parodyk man naudą“.

 

 Auganti Springfildo įtampa patraukė išorinių neapykantos grupių dėmesį, siekiančių susiskaldymo, kad galėtų išnaudoti.

 

 Pasak Anti-Defamation League, šią vasarą JAV miestuose aktyviai veikė baltųjų viršenybę propaguojančios grupuotės, kurios įsitraukė į karštas visuomenės diskusijas dėl imigracijos, Gazos ir gėjų teisių. Rugpjūčio 10 dieną Springfilde žygiavo grupė, vilkinti slidininkų kaukes ir nešini svastikos vėliavomis bei šautuvais. ADL juos įvardijo, kaip „Blood Tribe“, augančią neonacių grupę.

 

 Rugpjūčio 27 d., per įprastą Springfildo miesto komisijos posėdžio viešųjų komentarų dalį, vyras, prisistatęs „Blood Tribe“ nariu, pasakė: „Atėjau atnešti įspėjimo žodžio. Nusikaltimų ir žiaurumo tik daugės su kiekvienu jūsų atvežtu haitiečiu."

 

 Meras Rue jį pertraukė, sakydamas: „Tu man skambi grėsmingai“ ir paprašė policijos taikiai jį pašalinti.

 

 Neseniai mieste žygiavo maždaug 20 asmenų, teigiančių, kad atstovauja „Proud Boys“.

 

 Didžioji dalis to vyko, likusioms JAV dalims to nepastebėjus. Tai turėjo pasikeisti.

 

 Gandai apie kačių valgymą, prasidėję nuo Springfieldo moters įrašo privačiame „Facebook“ puslapyje,  o vėliau originalus skelbimas juos paneigė, teigia bendrovė „NewsGuard“, sekanti dezinformaciją internete.

 

 Po Vance'o žinučių rugsėjo 10 d. rytą Springfildo meras Rue tą popietę sušaukė spaudos konferenciją, siekdamas suvaldyti žalą.

 

 Tą vakarą jis taip pat patyrė skausmą, kurį vietoje sukėlė Vance'o tviteris. Kartu su gandu apie naminių gyvūnėlių valgymą, Vance'o įraše buvo rašoma, kad Springfildo „vaikas buvo nužudytas migranto iš Haičio, kuris neturėjo teisės čia būti“.

 

 Tą vakarą Nathanas Clarkas – autobuso avarijoje žuvusio berniuko Aideno tėvas – kalbėjo per Springfildo miesto komisijos posėdžio viešųjų komentarų dalį. Akivaizdžiai drebėdamas, jis paminėjo GOP politikus, įskaitant Vance'ą, ir teigė, kad jie panaudojo jo sūnaus mirtį „siekdami politinės naudos“.

 

 Po kelių valandų Trumpas ištarė eilutę, kuri paleido daugybę memų. Jam buvo paskambinta tuo metu, kai ABC debatų moderatorius Davidas Muiras sakė, kad jo padalinys pasikonsultavo su Springfildo miesto vadovu ir nustatė, kad nėra patikimų pranešimų apie imigrantų skriaudžiamus augintinius.

 

 Trumpas atsakė, kad iš miesto vadovo galima laukti tokio pasisakymo, tačiau per televiziją jis matė, kad žmonės sako priešingai.

 

 „Tai slegia faktų tikrintojas“, – sakė faktų tikrinimo svetainės „PolitiFact“ įkūrėjas ir Duke universiteto profesorius Billas Adairas.

 

 Tačiau jis pažymėjo, kad „melas iš tikrųjų yra ekonomika.

 

 Politikai meluoja, nes mano, kad tai apsimoka“.

 

 Rytą po diskusijų tėvai Springfilde masiškai laikė jų vaikus namuose. Kelios mokyklos, miesto rotušė ir valstybinė transporto priemonė biurai Springfilde buvo priversti evakuotis po grasinimų susprogdinti.

 

 Tuo tarpu Vance'as ir toliau gynė jo reikalavimus.

 

 Vanso atstovas spaudai antradienį pateikė „The Wall Street Journal“ policijos pranešimą, kuriame viena gyventoja teigė, kad jos augintinį galėjo paimti kaimynai iš Haičio.

 

 Tačiau kai žurnalistė antradienio vakarą nuvyko į Annos Kilgore namus, ji pasakė, kad jos katė Miss Sassy, ​​kuri dingo rugpjūčio pabaigoje, iš tikrųjų grįžo po kelių dienų – rasta saugi savo rūsyje.

 

 Kilgore, vilkinti Trumpo marškinius ir skrybėlaitę, sakė, kad atsiprašė jos kaimynų iš Haičio, pasitelkusi dukrą ir mobiliojo telefono vertimo programėlę.

 

 Pastarosiomis dienomis daugelis Springfildo gyventojų stengėsi parodyti paramą jų kaimynams iš Haičio.

 

 Vis dėlto vietinė Haičio bendruomenė yra ant ribos.

 

 24 metų Stanley Thelusma, atvykęs į Springfildą liepos mėnesį iš Haičio, antradienio popietę ieškojo ramios vietos Snyderio parke, studijuodamas biologijos vadovėlį. Jis buvo visai netoli tvenkinio, kuriame, kaip sklandė gandai, haitiečiai paėmė dalį parko žąsų ir jas paskerdė.

 

 Tai gandas, kuriam valstijos laukinės gamtos skyrius nerado jokio pagrindo. Panašiai meras teigė, kad šerifas patikrino 11 mėnesių skambučių 911 ir nerado jokių Haičio bendruomenės piktnaudžiavimo gyvūnais įrodymų.

 

 Thelusma sakė, kad tikėjosi tęsti medicinos studijas Port o Prense, tačiau jis ir jo tėvai nusprendė atvykti į Springfildą dėl gaujų smurto grėsmės.

 

 Dabar jis neakivaizdiniu būdu studijuoja slaugos studijų programoje Clark State College. Keturias dienas per savaitę jis dirba šakinio krautuvo vairuotoju Amazonės įstaigoje už 30 minučių ir uždirba 19,50 dolerių per valandą.

 

 „Nežinau, kodėl žmonės kalba apie imigrantus, valgančius kates, kai kuriuos naminius gyvūnus“, – sakė jis. „Tai visiškai netiesa“." [1]

 

Iš jūsų galima laukti tokio pasisakymo.

1. Told Pet-Eating Was Untrue, Trump Team Spread It Anyway --- Springfield, Ohio, officials informed Vance's staff rumors were baseless. It didn't matter, and now the town is in chaos. Maher, Kris; Bauerlein, Valerie; Hobbs, Tawnell D.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Sep 2024: A.1.